Stojantiesiems

KIF studenčių surengtame renginyje susitiko dvi skirtingos meno atšakos

Balandžio 16, 2025
Prano Gudyno restauravimo centre įvyko išskirtinis susitikimas su performanso menininke ir VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) dėstytoja Monika Dirsyte – jo metu dalyviai turėjo galimybę iš arti susipažinti su performanso meno subtilybėmis, išgirsti apie kūrybinį kelią ir menininkės patiriamus iššūkius. Prie renginio sėkmingo įgyvendinimo prisidėjo ir KIF studentės.

Šiame ypatingame vakare Prano Gudyno restauravimo centre susitiko dvi itin skirtingos meno rūšys  –  istorinis ir modernusis menas.

„Bendradarbiaudami su Prano Gudyno restauravimo centru, norėjome sujungti, atrodo, visiškai skirtingas meno atšakas į vieną vienį ir leisti artimiau pažinti tiek M. Dirsytę, tiek pamatyti šį  restauravimo centrą iš arčiau“, – pasakoja VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto 3 kurso studentė ir renginio organizatorė Žygimantė Gedminaitė.

Kūrybininkų draugystė su Prano Gudyno restauravimo centru

Kūrybinių industrijų fakulteto trečio kurso studentės savo kompleksinio projekto įgyvendinimui pasirinko bendradarbiauti su Prano Gudyno restauravimo centru ir įpūsti naujo vėjo į jų renginių erdvę.

„Užsibrėžėme tikslą įgyvendinti kelis renginius restauravimo centre ir taip pritraukti daugiau žmonių, kurie net nenutuokia, arba yra girdėję, tačiau nėra aplankę Prano Gudyno restauravimo centro. Tai kvapą gniaužianti vieta, kurią aplankyti turėtų kiekvienas“, – pasakoja viena iš renginio organizatorių Gabrielė Narecakitė.

Valandos trukmės paskaitoje dėstytoja ir menininkė Monika Dirsytė atvirai kalbėjo apie emocinį pasirengimą, fizinį išbandymą ir psichologinius iššūkius, lydinčius kiekvieną jos performansą. Ji dalijosi mintimis apie tai, kaip menas gali tapti priemone kalbėti apie svarbias socialines temas, skatinti refleksiją ir kurti stiprų ryšį su žiūrovu.

Monika Dirsytė – viena aktyviausių ir drąsiausių performanso menininkių Lietuvoje. Vienas iš jos išskirtinių darbų – performansas „Ledo podiumas“, pristatytas tarptautinėje grožio ir stiliaus parodoje „Pelenė“. Šio pasirodymo metu menininkė 3 dienas po 8 valandas vaikščiojo ant ledo podiumo, avėdama aukštakulnius ir vilkėdama vakarinę suknelę. Šiuo simboliniu veiksmu ji siekė atkreipti dėmesį į grožio standartus ir jų poveikį žmogaus savivertei bei elgsenai. Didžiausią pripažinimą autorei pelnė performansas „Aš – tavo saulė“, pristatytas meno mugėje „ArtVilnius’15“, kur M. Dirsytė buvo pripažinta geriausia mugės menininke.

Susitikimas Prano Gudyno centre vyko jaukioje atmosferoje – dalyviai aktyviai įsitraukė į diskusiją, kėlė klausimus apie performanso ribas, kūrybos ištakas ir tai, ką reiškia kurti meną, kuris reikalauja tiek fizinio, tiek emocinio atsidavimo.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau