Stojantiesiems

KIF studentai kviečia į miesto festivalį „Atlantida‘16“

Spalio 17, 2016
2016 m. spalio 21-22 dienomis Vilniuje, Trakų g. 1, Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyks miesto festivalis „Atlantida‘16“. Festivalio organizatoriai – VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto studentai, renginio metu visuomenei ruošiasi atverti istorines erdves – buvusius Tiškevičių rūmus, bei parodyti šių erdvių galimybes.
 
Pirmąją – praeities vėjų – dieną bus prisiminti miesto istorijos naratyvai – apie seniai primirštą Lietuvos kino teatrų istoriją kalbės miesto tyrinėtojas, knygos "100 istorinių Vilniaus reliktų" autorius Darius Pocevičius. Pasakojimas bus gausiai iliustruotas archyvine, viešumoje plačiai neskelbiama, vaizdo medžiaga. Renginys kvies lankytojas patirti ir gyvąją istoriją – grožio dirbtuvėse bus galima išbandyti skirtingų laikmečių grožio paslaptis, pradedant devyniolikto amžiaus skruostų rusvumu ir baigiant ikoniškiausiais devyniasdešimtųjų lūpdažiais. Miesto pasakojimai neapsiribos vien tik Tiškevičių rūmų kiemeliu, tačiau iškels koją ir į paskutines dienas skaičiuojantį kino teatrą „Lietuva“. Ekskursiją ves Modernaus meno centro atstovės. Po pasivaikščiojimų dalyviai žinias galės išbandyti protmūšyje „Tarp praeities ir dabarties – istorija prabyla“.  O tiems, kas norės prisiminti jau klasika tapusius lietuvių kino filmus, tokius kaip „Gražuolė“ ar „Velnio nuotaka“, festivalis pasiūlys prisėsti kameriniuose rūmų rūsiuose.
 
Antrąją renginio dieną Tiškevičių rūmus bei jų rūsius užplūs naujos bangos – vyks jaunų ir drąsių dizainerių, jau spėjusių nuskinti apdovanojimus „Baltic Fashion & Textile Vilnius“ konkurse – Kornelijos Maslovaitės kolekcijos „Genomas“, nagrinėjančios mezginio ištakas, Dariaus Galankovo kolekcijos, įkvėptos genų inžinerijos poveikio žmonių aplinkai bei sveikatai, KREMER kolekcijos, atspindinčios šiuolaikinės visuomenės vartotojiškumą bei norą išsiskirti, bei Godos Stirnos juodos estetikos kolekcijos moterims pristatymai ir dizaino turgus, kuriame galima bus įsigyti lietuvių rūbų bei aksesuarų kūrėjų Egyboy, GrandSecret, Rasa Accessories, ŠARKA bei smartART produkcijos. Pogrindžiuose bus rodomi jaunosios kartos režisierių trumpametražiai kino filmai, tokie kaip jau du kartus Sidabrinės Gervės kiaušinius už geriausius studentiškus filmus laimėjusios režisierės Marijos Kavtaradzės ir Vytauto Katkaus „Iglu“, Giedrės Narušytės animacinis filmas „Šalti šaltiniai“, pasakojantis nostalgišką Hermano Zudermano „Lietuviškų apysakų“ interpretaciją, Agnės Kupšytės „Sausra“, Lauryno Bareišo tragiška istorija „Dembava“, Živilės Elenos Mičiulytės „Žana (Joan)“ ir „Maša“, Irmos Pužauskaitės „Rytais“ bei Eglės Vertelytės dokumentinis filmas „UB Lama“. Rūsiuose taip pat vyks tapytojo, pasinėrusio į savo vaizduotės mikrokosmosą, Dariaus Joneikos bei fotografų Igno Nefo, mėgstančio fiksuoti įprasto miesto neįprastas akimirkas, Vilmos Deveikytės, atskleidusios moters ir floros ryšį bei menotyrininko ir medijų menininko Remigijaus Venckaus kelionių po Berlyną darbų parodos.
Viso renginio metu net trijose scenose gros gyva muzika. Svečius linksmins GAN, Black Biceps, Sirupas, Kūjeliai, The Independent, Boikafe, Thomas Tumosa bei daug kitų atlikėjų.
 
Renginio puslapis socialiniame tinkle „Facebook“:
https://www.facebook.com/events/793522674124011

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau