Stojantiesiems

Kodėl šiandien prisimename knygnešystę?

Kovo 16, 2026

Spaudos draudimas ir knygnešystė – reikšmingas mūsų istorijos epizodas, neturintis analogų kitose šalyse. Savo samprotavimus apie šį fenomeną pradėsiu nuo kito galo, t. y. nuo šio draudimo panaikinimo 1904 m.

Mano tėvas kilęs iš Biržų krašto, o seneliai ir tetos palaidoti Pabiržės kapinėse. Bent kartą per metus nuvažiuoju aplankyti šį kapą. Kelias veda pro didingą neogotikinę bažnyčią, šalia kurios – biustas inžinieriui ir kartografui Antanui Macijauskui, kuris palaidotas tose pačiose kapinėse. Kaskart būdamas šiame krašte stabteliu prie šio biusto. Stabtelkime ir mes.

Macijauskas nebuvo knygnešys, bet padėjo tašką knygnešių epochai, Lietuvoje trukusiai 40 m. Kaip jam tai pavyko? 1900 m. Macijauskas išleidžia „Žemėlapį lietuviškai latviško krašto“ Sankt Peterburge. Kadangi jame buvo lietuviški pavadinimai, išspausdinti lotyniškais rašmenimis, caro valdžios reakcijos ilgai laukti nereikėjo. Vyriausiosias spaudos reikalų viršininkas įsakė šį žemėlapį konfiskuoti. Tai ir buvo padaryta. Tiesa, beveik pusę 2000 egz. tiražo jau buvo spėta išplatinti. Tačiau Macijauskas nenusiminė. Pasamdęs rusų advokatą jis padavė viršininką į teismą. Byla pasiekė aukščiausią instanciją Senatą, kuriame buvo įrodyta, kad viršininko veiksmai buvo neteisėti. Dalykas tas, kad spaudos draudimas neturėjo teisinės galios, nes buvo vykdomas remiantis slaptais generalgubernatorių aplinkraščiais ir žodiniais caro paliepimais. Tai galiausiai (1904) pripažino pats caras, tiesa, jau kitas. Taip baigėsi spaudos draudimas dėka vieno drąsaus lietuvių inžinieriaus. Vis dėlto jis buvo pakankamai išsilavinęs, kad suprastų imperijos teisines vingrybes. Beje, Macijauskas buvo gimęs jau po spaudos draudimo (1874) ir, tikėtina, buvo paragavęs ar net išugdytas uždrausto vaisiaus – lietuviškos spaudos.

Caro valdininkai siekė kelių tikslų. Pirma, tai buvo 1863 m. sukilimo malšintojo generalgubernatoriaus Muravjovo reakcija siekiant lietuvius atplėšti nuo jų partnerių maištingųjų lenkų buvusioje bendroje valstybėje – Abiejų tautų respublikoje. Be to, tai buvo pirmas žingsnis rusinant lietuvius, kuriems bandyta įpiršti rusų partnerystę. Kitas siekis – sutelkti medijų, kurių svarbiausia tuo metu buvo spauda, monopolį savo rankose taip propaguojant imperijos idėjas. Vis dėlto svarbiausias dalykas čia – kontroliuoti kiekvieną trobą, bet kada „disciplinuoti ir bausti“, anot Michelio Foucault. Kitaip tariant, sudaryti tokias sąlygas, kad kiekvienas caro valdininkas galėtų ištarti Vinco Kudirkos satyros herojaus Vakanalijaus Vziatkovičiaus Kruglodurovo žodžius: „Aš – paviečio dievas!“

Spaudos draudimas pakenkė ugdant ir šviečiant tautą. Neabejotinai dėl to Lietuvoje buvo gerokai daugiau beraščių nei kaimyniniuose kraštuose. Vis dėlto jis iniciavo knygnešių sąjūdį, kuris buvo neatsiejamas nuo tautinio atgimimo. Leidyba buvo sutelkta Mažojoje Lietuvoje, kurios žmonės lietuvininkai taip pat pasijuto lietuvių tautos dalimi. Neatsitiktinai Jono Basanavičiaus „Aušra“ ir Vinco Kudirkos „Varpas“ buvo leisti čia spaudos draudimo metu. Per tuos keturiasdešimt metų lietuvių raštija patyrė tikrą evoliuciją nuo išimtinai religinės lektūros iki grožinės literatūros. Maža to, knygnešystė – tai pilietinio nepaklusnumo sąjūdis, vertęs priešintis primestam režimui aktyviau (gabenant knygas) ar pasyviau (jas skaitant). Nors iš pradžių kai kurie inteligentai buvo linkę bendradarbiauti su caro valdžia vardan tautos lavinimo, graždanka parašytų knygų boikotas ar net naikinimas tapo įprastu dalyku. Taigi valdininkų represijos ne tik nepasiekė režimo tikslų, bet ir leido sutelkti tautą, vedamą iškilių inteligentų, priešintis režimui ir siekti savo valstybės atkūrimo.

Čia norėčiau atkreipti dar į vieną knygnešystės aspektą, būtent į ekonominį interesą. Nors iškiliausi knygnešiai vadovavosi patriotiniais motyvais, tūkstančiai jų užsiėmė šia kontrabanda siekdami užsidirbti pragyvenimui. Tai buvo įmanoma tik todėl, kad Lietuvoje, ypač Kauno ir Suvalkų gubernijose, buvo didelė paklausa lietuviškoms knygoms. Atkreiptinas dėmesys, kad ekonominės veiklos laisvė, įveikiant dirbtines kliūtis (draudimus ar muitus) neatsiejama nuo žodžio laisvės ir demokratinių tendencijų. Beje, spaudos draudimo panaikinimas sutapo su Rusijos ir Japonijos karu, kuriame Rusija patyrė pralaimėjimą, bet tai stebėtinu būdu prisidėjo prie imperijos žmonių laisvėjimo.

Galiausiai krenta į akis tai, kaip lengvai knygnešiai įveikdavo sienas tarp valstybių. Galime kalbėti apie įvairiausių sienų įveikimą, pvz., savo mąstymo ar apskritai galimybių ribų. Atkurta Lietuvos nepriklausomybė – taip pat tautos apribojimų įveika.

Šiandien knygnešystės sąjūdis atliepia kovą už žodžio laisvę, kuri neatsiejama nuo atsakomybės ir įsipareigojimo kalbant ar rašant. Drauge tai – svarbus demokratijos, už kurią nuolat turime kovoti, aspektas. Turime išlikti budrūs ne tik todėl, kad medijų vandenyse susiduriame su dezinformacija ir propaganda, bet ir todėl, kad dažnai kova prie kažkokią ideologiją grasina sunaikinti žodžio laisvę įvedant cenzūrą.

Knygnešystė mums primena ir tai, kad su motinos pienu įsipareigojame puoselėti gimtąjį žodį skaitydami ar rašydami. Perfrazuojant medijų tyrinėtoją Marshalą McLuhaną, knygos – karšta medija lyginant su televizija, kuri esanti vėsi. Skaitydami ir juo labiau rašydami mes nesutinkame, diskutuojame ir formuluojame savo mintis. Juo labiau tai pasakytina apie publicistiką, kuri taip ugdo mūsų pilietiškumą. Esame piliečiai tiek, kiek laisvai ginčijamės ieškodami sutarimo, o ne paklūsdami direktyvoms. Maža to, knygos padeda pakilti virš tikrovės, patirti katarsį, anot Aristotelio. Tik apimti šios pakilios būsenos galime įveikti tikrovės sienas.

Parengė Prof. dr. Tomas Kačerauskas

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau