Stojantiesiems

Kraštovaizdžio architektai – demokratiniai tvarumo lyderiai

Lapkričio 27, 2024
Kraštovaizdžio architektai visuomenėje neretai matomi tik kaip apželdinimo ar parkų projektavimo specialistai, nesusimąstant apie itin platų ir reikšmingą jų vaidmenį formuojant ne vien erdves, bet mūsų aplinką plačiąja prasme. Šiandien kraštovaizdžio architektai auga kaip bendruomenių lyderiai ir žvelgia į aplinką kompleksiškiau nei bet kada anksčiau.

„Tradicinė kraštovaizdžio architektų rolė siejama su dizainu, projektavimu, strategijų rengimu. Tačiau nors rengiant projektus būdavo skiriama laiko konsultacijoms, grįžtamajam ryšiui, dažnai vietinių gyventojų, bendruomenių poreikiai nebūdavo suprasti, pakankamai įvertinti. Tai paskatino bendrakūros (co-design, co-creation) procesus, kuriuose kraštovaizdžio architektams tenka ypatingas vaidmuo“, – teigia LE:NOTRE instituto vadovas, kraštovaizdžio architektas Jeroen de Vries.

2000 m. pasirašyta Europos kraštovaizdžio konvencija paskatino daugybę pokyčių kraštovaizdžio architektūros srityje: plėtojamas kraštovaizdžio architektūros mokyklų susivienijimas – įkurta ECLAS (European Council of Landscape Architecture Schools), pradėtas tinklinis projektas „Le:Notre“ tapęs LE:NOTRE institutu, veikiančiu kaip ECLAS dalimi ir siekiančiu vystyti tarpdiscipliniškumą kraštovaizdžio architektūroje. 

Šį rudenį Jeroen de Vries lankėsi Vilniuje ir dalinosi patirtimi su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kraštovaizdžio architektūros magistrantūros studentais. J. de Vries atkreipė dėmesį į taikomą praktiką Vilniuje: „Mieste mačiau gerų urbanistinių viešųjų erdvių pavyzdžių, tačiau labiau orientuotų į patį dizainą. Pasigedau tinkamos vandentvarkos ir daugiau projektų, švelninančių klimato kaitos poveikį. Vis dar naudojama daug kietos dangos, neinfiltruojančios vandens, galėtų būti daugiau medžių lajų, kuriančių šešėlį. Taip pat kai kur pernelyg dėmesio skiriama automobiliams, jų aikštelėms ir paliktos palygintinai mažos erdvės pėstiesiems“.

Anot LE:NOTRE vadovo, šiuolaikiniai kraštovaizdžio architektai privalo ugdyti tarpdiscipliniškas kompetencijas ir ugdyti bendrakūros organizavimo gebėjimus: „Kraštovaizdžio architektai turi siekti kompetencijų, būtinų demokratiniams tvarumo lyderiams. Atvira kraštovaizdžio akademija (Open Landscape Academy) apibrėžia kraštovaizdžio demokratijos sąvoką ir būtinus gebėjimus: kraštovaizdžio demokratija – žmonių ir nežmonių teisė į kraštovaizdį ir pareiga veikti siekiant lygybės, įtraukties, atgaivinimo, atstatymo ir teisingumo“.

VILNIUS TECH Kraštovaizdžio architektūros magistrantai kartu su Jeroen de Vries detaliau nagrinėja produktyvaus kraštovaizdžio temą – kaip sprendimai kraštovaizdyje gali atliepti šiuolaikines maisto produktų tiekimo, populiacijos aprūpinimo maistu problemas. „Studentai domisi naujais požiūriais. VILNIUS TECH studijų programa iš tikrųjų artėja prie pažangiausių temų, tokių kaip tvari energija, tvarus maisto planavimas, ir tai atveria naujus kelius asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui“, – dalinosi įspūdžiais Jeroen de Vries.

Šiais metais VILNIUS TECH startavo Kraštovaizdžio architektūros magistrantūros programa ir buvo pasveikinti pirmieji Kraštovaizdžio architektūros bakalaurai. VILNIUS TECH yra ECLAS tarybos dalis, aktyviai kuriančios dialogą tarp Europos kraštovaizdžio akademinės bendruomenės narių ir atstovaudama interesus platesniame Europos kontekste.

Galerija

Panašios naujienos

Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos geležinkelio stoties iki CERN laboratorijos plėtros bei inovatyvių kvartalų vystymo Belgijoje. Šio VILNIUS TECH absolvento istorija iliustruoja, kaip atsidavimas ir asmeninės vertybės gali atverti duris, apie kurias galima tik pasvajoti. Akademinės aplinkos įtaka „Manau, kad konstravimas yra mano genuose – beveik visi mano šeimoje buvo matematikos asai, inžinieriai ar statybininkai“, – sako inžinierius T. Strazdauskas.  Vedamas šios prigimtinės aistros, jis pasirinko statybos inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete, kur įgijo magistro laipsnį ir pelnė prestižinę „Best Graduate“ (geriausio absolvento) nominaciją. Iš studijų metų Tomas išsinešė ne tik praktines žinias apie stambių konstrukcijų statybą – sutikti žmonės suformavo jo viziją ir suteikė platesnį požiūrį į pasirinktą kelią.  „Didžiausią įtaką padarė profesorius Algirdas Juozapaitis. Jo patarimai išliko su manimi, net jei tikrąją jų prasmę supratau tik po kelerių metų. Visada jaučiau jo palaikymą, kuris padėjo man išugdyti globalų požiūrį. Tai leido suprasti, kad ribos dažniausiai yra tik mūsų pačių galvose“, – dalijasi jis.  Stiprus tiek, kiek stipri jį supanti komanda Tomo istorija yra geriausias to įrodymas. Jo karjera driekiasi per Lietuvą, Šveicariją ir Belgiją. Vilniaus universiteto biblioteka Saulėtekio slėnyje išlieka jo pėdsaku gimtojoje šalyje. Būtent nuo čia prasidėjo jo tarptautinė kelionė. Tomas prie „CSD Engineers“ komandos Vilniuje prisijungė 2015 m. Tuo metu nedidelė inžinierių komanda dirbo prie pavienių projektų Šveicarijoje. Tomo atsinešta kompetencija ir ambicijos tapo lūžiu, atvėrusiu duris tam, ką jis dabar vadina „belgiškuoju etapu“. Netrukus sekė nauji iššūkiai ir projektai: IBM dangoraižis, ištisi gyvenamieji ir biurų kvartalai, ligoninės bei mokyklos Briuselyje. Per visą šią įspūdingą profesinę kelionę T. Strazdauskas nepamiršo esminio principo. „Esu tiek stiprus, kiek stiprūs šalia manęs esantys žmonės, – sako jis. 2024 m. įkūręs „TST Engineers“, pirmenybę jis teikia kolegoms, kurie dalijasi tomis pačiomis vertybėmis. – Komandą renkuosi pagal vertybes, nes visa kita yra tik smulkmenos, kurių galima išmokti. Esu įsitikinęs, kad techniniai iššūkiai yra tam, kad juos išspręstume, tačiau su jaunais žmonėmis svarbiausia kalbėtis apie jų moralinius standartus.“ Įvardijo svarbiausių įgūdžių derinį Kalbėdamas apie tai, kas lemia statybos inžinieriaus sėkmę šiuolaikiniame pasaulyje, Tomas kvestionuoja vyraujantį požiūrį, kad inžinerija apima tik matematiką ir fiziką. Jo teigimu, daugiakalbystė yra lemiamas veiksnys, ypač siekiant tarptautinės karjeros pirmaujančiose inžinerijos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje. „Ne mažiau svarbu ugdyti IT įgūdžius ir žinoti, kaip juos pritaikyti, – priduria jis. – Atsiranda daugybė naujų programų, o jų įvaldymas tampa būtinas sėkmei inžinerijoje. Pirmaujančios projektavimo įmonės programavimą integruoja į kasdienius procesus, nes pastatų konstrukcijos tampa vis sudėtingesnės – be kompiuterio pagalbos viską apskaičiuoti tiesiog per daug sudėtinga.“ Inžinerijoje Tomą labiausiai žavi tobulas tikslumo ir kūrybiškumo derinys. Šiuolaikinė architektūra dažnai peržengia klasikinės inžinerijos ribas, ir būtent čia prireikia kūrybiškumo. „Pirmiausia turime sukurti konstrukcinę koncepciją, kuri užtikrintų pastato tvirtumą, standumą ir stabilumą. Tik tada prasideda praktinė dalis – detalūs inžineriniai skaičiavimai“, – aiškina jis. Mokymasis niekada nesibaigia. Tomo kelionė rodo, kad kantrybė ir nuoseklus tobulėjimas yra raktas į sėkmę. Jei jam tektų duoti vieną patarimą būsimiems inžinieriams, jis pasidalytų patarle, atspindinčia jo paties kelią: „Nekeisk pagrindinio kelio į trumpesnį“.
Plačiau