Kviečiame suskubti: liko paskutinė diena pateikti paraiškas studijuoti

Liepos 23, 2024
Pagrindinis priėmimas į aukštąsias mokyklas eina į pabaigą – būsimiesiems studentams paraiškas pateikti LAMA BPO sistemoje kviečiama iki liepos 24 d., 12 val.
 
Neapsisprendusiems kur stoti, ar besidairantiems itin perspektyvių studijų, VILNIUS TECH siūlo atkreipti dėmesį į šias studijų programas:
Vis didėjantis pasaulio gyventojų skaičius ir sparčiai besivystanti pramonė lemia didesnį spaudimą aplinkai. Šis didėjantis poreikis ir vartojimas ne tik sukuria milžinišką gaminių ir paslaugų paklausą, bet ir generuoja didelį kiekį atliekų ir taršos. Iššūkiai, susiję su klimato kaita, išteklių išeikvojimu ir aplinkos tarša, verčia mūsų visuomenę ieškoti tvaraus vystymosi sprendimų, kurie leistų patenkinti dabarties poreikius, nepavojingai ir sąžiningai atsižvelgiant į ateities kartų poreikius.
 
Dėl sparčios pramonės plėtros ir technologijų pažangos, susiduriame su naujais aplinkos iššūkiais, kuriuos būtina spręsti inovatyviomis ir tvariomis technologijomis. Tvarumo technologijų studijos suteikia įrankius, įgūdžius ir žinias, kurios leidžia kurti ir įdiegti sprendimus, kurie sumažina neigiamą poveikį aplinkai, prisideda prie išteklių efektyvesnio naudojimo ir skatina ilgalaikį ekonominį bei socialinį vystymąsi. Tai yra ne tik būtina, bet ir gyvybiškai svarbi sritis, kuri skatina bendradarbiavimą tarp mokslininkų, inžinierių, verslo įmonių ir valstybės institucijų, siekiant bendro tikslo – kurti darnią ir tvarią visuomenę ateities kartoms.
 
Ši programa ne tik teikia inžinerijos žinias, bet ir moko kurti bei įgyvendinti tvaraus išteklių valdymo ir išsaugojimo strategijas, parinkti ir pritaikyti technologijas ir priemones energijos vartojimo efektyvumo didinimui,  atliekų tvarkymui ir medžiagų atgavimui.
 
Sojų pupelės, kukurūzai, rapsai, medvilnė ir daugelis kitų įprastų produktų į parduotuvių lentynas atkeliauja genetiškai pakeisti – genų inžinerija yra pasaulines bėdas sprendžiantis milžiniškas mokslo laimėjimas. Taikant genų perkėlimo metodus pagreitinama gamtos evoliucija, tad įmanoma sukurti kenkėjams atsparius augalus, sumažinti badaujančių pasaulio šalių problemas, net rasti vaistų nuo nepagydomomis laikytų ligų. 
 
Bioinžinerija sujungia šiuolaikinei žmonijai itin svarbias dvi sritis – gamtos mokslus ir inžineriją. Šios srities specialistai panaudoja inžinerines žinias medicinoje ir biologijoje.
 
„Bioinžinerijos specialistų paklausa Lietuvoje bei užsienyje yra milžiniška. Be gerai žinomų įmonių „Thermofisher Scientific Baltics“, „Teva“, „Biotechpharma“, „Nando“, kuriasi ir nauji startuoliai, o neseniai buvo pastatytas ir didžiausias Europoje biotechnologijų miestas „Bio City“, kuriame bus kuriami įvairūs biotechnologijų mokslo ir gamybos centrai. Baigę bioinžinerijos studijas studentai taip pat gali dirbti mokslo institutuose bei valstybinėse įstaigose susijusiose su maisto, aplinkos apsaugos bei žemės ūkio sritimis bei biotechnologijų produktų pardavimo srityje“, – pasakoja VILNIUS TECH Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Jaunius Urbonavičius.
 
„Jokie statybos darbai negali prasidėti ir baigtis, neatlikus geodezinių matavimų. Ši sritis yra itin perspektyvi, nes karjeros galima siekti daugumoje valstybinių ir privačių įmonių, kurios vilioja specialistus stabiliomis darbo vietomis ir geru atlygiu. O pačios studijos yra orientuotos į naujausių technologijų prietaisų bei specializuotų programinių įrangų naudojimą, profesinio mąstymo bei racionalaus gebėjimo taikyti teorines žinias praktikoje skatinimą“, – teigia VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) absolventė Radvilė Balkevič,  studijavusi geodeziją ir geoinformatiką.
 
Geodezijos ir geoinformatikos studijų programa paruošia būsimus matininkus, geodezininkus, žemėtvarkininkus, nekilnojamojo turto specialistus, gebančius atlikti geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus. Tai yra specialistas, kuris pirmasis pasirodo statybų aikštelėje atlieka žymėjimo darbus, prižiūri statybų eigą ir stebi objektą po jo pastatymo, praneša apie pokyčius. Be šio specialisto įsitraukimo, suteikiamos informacijos bei leidimų neįvyktų jokie statybų projektai. 
 
„Dar studijuodami, šių specialybių studentai jau gali pradėti dirbti inžinieriais–geodezininkais, matininkais, projektavime, statybos įmonėse, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ir Registrų centre“, – sako jaunoji mokslininkė.
 
 

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH matematinį bendradarbiavimą su Maria Curie-Skłodowska universitetu stiprina per ATHENA projektą
VILNIUS TECH matematinį bendradarbiavimą su Maria Curie-Skłodowska universitetu stiprina per ATHENA projektą
Tarptautinis akademinis bendradarbiavimas atveria naujas galimybes studijoms, moksliniams tyrimams ir žinių mainams. Tokių iniciatyvų naudą VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Matematinės statistikos katedros bendruomenė turėjo galimybę patirti 2026 m. rugsėjo 7–20 d., kai universitete viešėjo dr. Eliza Jackowska-Boryc iš Maria Curie-Skłodowska universiteto (UMCS) Liubline, Lenkijoje. Vizitas vyko pagal UMCS 4 ATHENA European University PLUS projektą, skirtą stiprinti ATHENA aljanso universitetų bendradarbiavimą, akademinį mobilumą ir bendras mokslo bei studijų iniciatyvas. Maria Curie-Skłodowska universitetas yra vienas didžiausių ir svarbiausių universitetų Lenkijoje bei aktyvus tarptautinių mokslinių tyrimų ir akademinių mainų dalyvis. Vizito metu dr. Eliza Jackowska-Boryc aktyviai įsitraukė į Matematinės statistikos katedros akademinę veiklą. Kartu su doc. dr. Nomeda Bratčikoviene ji vedė „Įvado į grafų teoriją“ paskaitas DATf-24 grupės studentams. Grafų teorija yra viena svarbiausių šiuolaikinės diskrečiosios matematikos sričių, nagrinėjanti objektų ir jų tarpusavio ryšių struktūras. Jos metodai plačiai taikomi kompiuterių tinkluose, socialinių tinklų analizėje, logistikos sistemose, maršrutų optimizavimo uždaviniuose bei dirbtinio intelekto sprendimuose. Tarptautinė dėstymo patirtis studentams suteikė galimybę ne tik susipažinti su skirtingais matematikos dėstymo metodais, bet ir gilinti žinias srityje, kuri yra svarbi daugelio šiuolaikinių technologijų pagrindas. Svarbi vizito dalis buvo ir mokslinė veikla. Katedroje surengtuose matematikos didaktikos tematikos seminaruose aptarti jau dvejus metus vykdomi bendri VILNIUS TECH ir UMCS moksliniai tyrimai. Seminarų metu diskutuota apie matematikos mokymo ir mokymosi iššūkius aukštajame moksle, analizuoti pasiekti rezultatai bei numatytos tolesnės bendradarbiavimo kryptys. Tokie susitikimai suteikia galimybę keistis akademine patirtimi, generuoti naujas mokslinių tyrimų idėjas ir inicijuoti bendras publikacijas bei projektus. Viešnagės metu taip pat įvyko susitikimas su ATHENA European University veiklas VILNIUS TECH koordinuojančiomis specialistėmis dr. Aleksandra Sokolova ir dr. Asta Radzevičiene. Susitikimo metu aptartos ATHENA aljanso teikiamos galimybės akademiniam mobilumui, tarptautinių studijų plėtrai, bendroms mokslinėms iniciatyvoms bei tolesniam universitetų bendradarbiavimui Europos aukštojo mokslo erdvėje. ATHENA European University yra Europos universitetų aljansas, vienijantis dešimt aukštųjų mokyklų iš įvairių Europos šalių, tarp jų – VILNIUS TECH ir UMCS. Aljansas skatina studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų integraciją, sudaro daugiau galimybių studentų ir darbuotojų mobilumui bei padeda universitetams kartu spręsti visuomenei aktualius iššūkius tarptautinėje aplinkoje. Intensyvią akademinę programą papildė ir pažintinės veiklos. Apsilankymas Sapiegų rūmuose suteikė progą neformalioje aplinkoje tęsti profesines diskusijas, geriau pažinti Lietuvos kultūros paveldą bei stiprinti tarpuniversitetinius ryšius. Dr. Elizos Jackowskos-Boryc vizitas tapo dar vienu sėkmingu VILNIUS TECH ir UMCS partnerystės pavyzdžiu. Tokios iniciatyvos prisideda prie studijų kokybės gerinimo, mokslinių tyrimų plėtros ir universitetų tarptautiškumo stiprinimo. Jos taip pat kuria naujas galimybes studentams, dėstytojams ir tyrėjams įsitraukti į tarptautines akademines veiklas, plėtoti profesinius ryšius ir kartu kurti inovatyvius mokslo bei studijų projektus. Matematinės statistikos katedra dėkoja dr. Elizai Jackowskai-Boryc už aktyvų dalyvavimą studijų ir mokslinėje veikloje, vertingas įžvalgas bei prasmingą bendradarbiavimą. Tikimasi, kad užsimezgę ryšiai ir ateityje virs naujais bendrais projektais, mokslinėmis publikacijomis ir iniciatyvomis ATHENA European University aljanse bei už jo ribų.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau