Lėktuvų dizaino inžinieriai: kur prasideda saugumas ir baigiasi kūryba?

Gegužės 15, 2018

Lėktuvų dizaino inžinieriams gali būti sudėtinga suderinti išskirtinius klientų norus su nesuskaičiuojamais saugumo reikalavimais, tačiau griežtos taisyklės dažnai pastūmėja kurti išskirtinius sprendimus. Tiek universitetų, tiek ir verslo atstovai dalindamiesi įžvalgomis  apie sektorių pastebi, kad ateityje tokių kūrėjų paklausa vis didės, tačiau jau ir šiandien organizacijos kovoja dėl specialistų Lietuvoje ir žvalgosi jų užsienio rinkose.

Griežtos taisyklės

Lėktuvų interjero ir eksterjero dizainas yra itin griežtai reglamentuota veikla. Viskas, ką lėktuvo viduje ir išorėje keičia specialistai, – turi atitikti Europos aviacijos saugos agentūros nuostatus. Todėl už prabangaus lėktuvo interjero bei išorės visada slypi dešimtys saugumo reikalavimų, testų ir patikrinimų, kuriuos turi praeiti kiekviena medžiaga ir prietaisas. Lėktuvų interjero modifikavimas – tai sėdynių, kilimų keitimas, virtuvės įrengimas arba išėmimas, vaizdo kamerų, kavos aparatų įdiegimas ir kiti didesni ar mažesni pakeitimai. Štai eksterjero pakeitimai – spalvoti, įvairiais lipdukais apklijuoti ir nudažyti lėktuvai.

Suvaržyta ir išskirtinė kūryba

Pasak lėktuvų dizaino organizacijos „J&C aero“ vieno iš savininkų ir pardavimų direktoriaus Lauryno Skukausko, sunkiausia tokio darbo dalis – suderinti kartais neįtikėtinus klientų norus su pagrindiniu prioritetu aviacijoje – keleivių bei komandos saugumu. Vienas iš tokių pavyzdžių – užsakovo noras turėti juodą lėktuvą: „Kliento prašymas lėktuvą nudažyti visiškai juodai – buvo tikras iššūkis. Aviacijoje juoda spalva suprantama kaip itin problematiška, kadangi sugeria saulės spindulius ir jų neatspindi, tačiau suderinus daugybės specialistų nuomones iššūkį įveikėme“. Tokie ir panašūs pageidavimai – dažni, tenka ir didžiulius banginio atvaizdus klijuoti, sėdynių spalvą derinti su visais šalia esančiais daiktais, bei siųstis prabangias medžiagas. Todėl netgi daugybės specifikacijų varžoma kūryba, vaizduotė ir struktūruotas mąstymas nuo šio darbo neatsiejami.

Lietuvoje – specialistų kalvė

Kiekvienam projektui įgyvendinti reikalingi skirtingų sričių specialistai. Pavyzdžiui, „struktūristas“, kuris tiksliai apskaičiuoja, atlieka analizes ir užtikrina, kad viskas vyktų pagal taisykles. Avionikas, kuris rūpinasi elektros prietaisais, laidų apkrova, galimybėmis įrengti vieną ar kitą prietaisą ir dizaino inžinieriai – žmonės, kurie išmano šimtus specifikacijų, kurias turi atitikti kiekviena detalė ir medžiaga. Lietuvoje visų sričių aukščiausios kvalifikacijos aviacijos specialistai rengiami Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). „Struktūristus“ ir iš dalies dizaino inžinierius auginame Aviacijos mechanikos inžinerijos studijų programoje. Aviacijos elektros ir elektronikos sistemas išmano avionikos studijų programą baigę absolventai. Pastebime, kad lėktuvų dizaino inžineriją kaip karjeros kelią noriai renkasi mūsų absolventės merginos“, – sako VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) dekanas dr. Justas Nugaras.

Darbo rinkoje paklausūs

Įprastai verslo atstovai nesitiki, kad jauni specialistai iš universiteto ateis su visomis būtinomis žiniomis konkrečioms užduotims. Svarbu, kad suprastų aviaciją plačiąja prasme, mokėtų mąstyti struktūruotai ir koncentruotai. J. Nugaro teigimu, svarbiausia kompetencija, kurią gali pasiūlyti AGAI ir yra platus aviacijos sektoriaus išmanymas. „Specialistai, išmanantys naujausias aeronautikos, elektros ir elektronikos, mechanikos technologijas ir tendencijas jau geba spręsti įvairias inžinerijos problemas, atlikti skaičiavimus. Įsilieję į darbo rinką, mūsų specialistai gali sėkmingai kurti prabangiausius lėktuvų patobulinimus netradicinėse aviacijos įmonėse“, – sako J. Nugaras.

Didžiausia investicija į specialistą – laikas

L. Skukauskas antrina, pažymėdamas, kad nors specialistai universitete gauna platųjį aviacijos sferos suvokimą, vis dėlto kiekvienoje pozicijoje tenka išmokti labai specifinių dalykų: „Radę tinkamą specialistą, jį stengiamės patys išmokyti ir supažindinti su detalėmis – didžiausia mūsų investicija į jaunuosius talentus – laikas, kurį jiems skiriame ir žinios, kuriomis dalijamės“, – sako L. Skukauskas.

Didėjant lėktuvų skaičiui, augs ir specifinių specialistų paklausa, bet jau ir dabar rinkoje dėl talentų tenka kovoti. Pavyzdžiui, avionikus, struktūrinio bei inžinerinio dizaino specialistus dažnai tenka samdytis iš užsienio.

 

Galerija

Panašios naujienos

Psichologė pataria, kaip lengviau įsivažiuoti į naujus mokslo metus ir darbus
Psichologė pataria, kaip lengviau įsivažiuoti į naujus mokslo metus ir darbus
Daugiau informacijos apie psichologinę ir dvasinę pagalbą VILNIUS TECH rasite čia. Rugsėjis daugeliui reiškia grįžimą į įprastą ritmą: ankstyvus rytus, paskaitas, pamokas, darbus ir naujus planus. Po kelių mėnesių atostogų vėl anksti keltis, susikaupti ir rasti motyvacijos ne visada lengva. Tačiau norint grįžti į darbus ir mokslus, nebūtina laukti „tobulo momento“ ar motyvacijos pliūpsnio. VILNIUS TECH psichologė Gintė Blaževičė pataria pradėti nuo mažų žingsnių ir dalijasi patarimais, kaip lengviau įsivažiuoti į naujų mokslo metų ritmą. Kaip ir nuo ko pradėti? Po ilgesnių atostogų norint įsivažiuoti į veiklas, svarbiausia yra pradėti „važiuoti“, sako psichologė: „Neretai girdime, kad žmogus lyg ir turi minčių, noro imtis darbų, veiklų ar mokslų, bet vis laukia įkvėpimo, motyvacijos pliūpsnio ar kokio nors ypatingo nusiteikimo. Bėda ta, kad laukti gali tekti ilgai, o kuo ilgiau kažką atidėliojame, tuo labiau gali varginti nerimas.“ Tokiu atveju specialistai rekomenduoja paprasčiausiai pradėti daryti po truputį, kad ir mažais, paprastais žingsneliais. Taip pat verta pagalvoti, kaip veiklą pradėti taip, kad nereikėtų jos atidėlioti ar savęs atkalbinėti – pradėjus ir pamažu įsivažiavus, nerimas ar nemalonūs pojūčiai palengva atslūgsta. Ėmusis darbo, sunkiausios dažnai yra tik tos pirmosios 15–30 minučių (kartais tai gali kartotis kelias dienas), pasakoja G. Blaževičė. Vėliau žmogaus protas tarsi apšyla, pamato, kad nėra to įsivaizduojamo pavojaus, sumažėja noras atidėlioti, nubunda pasitikėjimas savimi, kyla smalsumas, o kartu ir motyvacija. Tai yra gera žinia: motyvacijos ar įkvėpimo, nereikia sėdėti ir jų laukti – juos galima prisikviesti. [caption id="attachment_128343" align="alignnone" width="1024"] Asociatyvi nuotrauka[/caption] „Pradėti – sunkiausia, todėl normalu, kad pradžia kelia nemalonius jausmus, galbūt baimę ar nerimą. Mūsų protas yra puikus scenaristas, galintis prigalvoti gerokai gąsdinančių scenarijų, kurie stabdo nuo veiklų. Tačiau noriu pabrėžti, kad mintys ir įsivaizdavimai nėra faktai, kuriais būtų verta tikėti“, – sako psichologė. Kitas svarbus aspektas – neretai per ilgesnes vasaros atostogas pasikeičiantis miego ritmas. Tokiu atveju, G. Blaževičė pataria po atostogų nereikalauti iš savęs maksimalaus produktyvumo, o verčiau švelniai ir palaipsniui sugrįžti į ritmą, susiplanavus pirmuosius žingsnius ir veiklas. Taip pat svarbu stengtis keltis ir eiti miegoti tuo pačiu metu, rytais stengtis būti šviesoje, iš anksto susiplanuoti pirmą dienos dalį ir žingsneliais prisijaukinti struktūrą, pareigas ir pasikeitusią kasdienybę. Svarbu tarp veiklų nepamiršti savęs  O kaip vos prasidėjus mokslo metams, derinant studijas ir darbą, iškart neperdegti? „Mes vartojame žodį „perdegimas“, kai jaučiamės užgriūti atsakomybių ar pernelyg apsikrovę veiklomis, įsipareigojimais. Bet kliniškai žvelgiant, tai ne visuomet būna perdegimas – dažniausiai tai ilgai trunkantis stresas ar nuovargis. Vis dėlto, perdegimas išties gali atsirasti, kai ilgalaikis stresas, didelis krūvis, keliami sau aukšti reikalavimai ir atjautos sau trūkumas niekad nesibaigia“, – paaiškina psichologė. Siekiant išvengti stipraus nuovargio, svarbu neignoruoti savo poreikių ar kūno siunčiamų signalų, o poilsio neatidėlioti „kai turėsiu laiko“, tęsia ji. Norint išlikti produktyviam kurioje nors veikloje, labai svarbu rūpintis savimi: pakankama miego trukme, kokybišku maistu, laiku gamtoje, mankšta, bendravimu ir pan. „Lengva pasiklysti tarp darbų, tikslų, atsakomybių ir buities, taip pamirštant, kas teikia tikrąją prasmę. Todėl verta ieškoti ir planuoti tai, kas sustiprina, kelia džiaugsmą, kūrybiškumą, saugumo jausmą. Poilsis ir rūpinimasis savimi irgi yra produktyvaus ritmo dalis“, – sako specialistė. [caption id="attachment_128346" align="alignnone" width="1024"] Asociatyvi nuotrauka[/caption] Psichologė taip pat pataria: nuo nuovargio ir perdegimo gali apsaugoti ir savo minčių ir įsitikinimų peržiūra. Naudinga pareflektuoti, ar rezultatų nepradedame sieti su savo saviverte, ar nesmerkiame savęs, kai kažkas nepavyksta „tobulai“? Ar pernelyg didelis įnikimas į veiklas nėra bandymas pateisinti kažkieno lūkesčius arba perdėtą atsakomybės jausmą? „Be to, neretai perdegimą skatina ne tik darbų kiekis, bet ir bandymas įtikti kitiems, pateisinti kitų lūkesčius bei negebėjimas brėžti sveikų ribų. Kartais šiuos klausimus vienam išnarplioti nėra lengva, tada naudinga gali būti ir psichologo pagalba“, – rekomenduoja G. Blaževičė. Kalbant apie motyvacijos stoką bei atsirandantį nuovargį, šiuos nulemti gali ne vien tai,  kiek darome, bet ir tai, dėl ko visa tai darome. Kai trūksta entuziazmo grįžti į studijas ar darbus, verta skirti kelias minutes pareflektavimui ir priminimui sau, kodėl kadaise ėmėtės šios veiklos ir kodėl apskritai joje esate, sako specialistė. „Pervargimą skatina ne tik dideli darbų krūviai, bet ir užsimiršimas, kodėl juos darome. Galima savęs klausti, kodėl pasirinkau šią veiklą? Kas mane traukė šioje srityje? Kokią naudą ar prasmę matau šioje veikloje ilgalaikėje perspektyvoje? Ir, žinoma, ar mano veikla, studijos, darbai atitinka vertybes, kuriomis vadovaujuosi? Įsiklausymas į save gali būti pirmasis rūpinimosi savimi žingsnis“, – reziumuoja VILNIUS TECH psichologė Gintė Blaževičė. Daugiau informacijos apie psichologinę ir dvasinę pagalbą VILNIUS TECH rasite čia.
Plačiau