Tamprūs šalių santykiai, sėkminga partnerystė švietimo, mokslo, verslo, turizmo, pramonės ir kituose sektoriuose – tokia vizija buvo aptarta vakar Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), kur šio ir Indonezijos Lampungo universiteto atstovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį bei aptarė bendradarbiavimo galimybės tarpvalstybinės partnerystės kontekste, taip pat abiejų šalių švietimo politikos ir ekonominės plėtros aktualijas.
„Labai džiugu, kad per pastaruosius porą metų Lietuvos ir Indonezijos santykiai tapo glaudesni. Neabejojame, jog ši sutartis naudinga abiem pusėms. Tikiuosi, kad ateityje dar aktyviau bendradarbiausime svarbiausiose srityse“, – susitikimo metu sakė Indonezijos ambasadorius Lietuvai ir Danijai Bomer Pasaribu, pastebėjęs, jog šalys sieks bendradarbiavimo švietimo, žemės ūkio, informacinių technologijų, robotikos srityse.
Tuo tarpu, pasak VGTU Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedros lektoriaus Sigito Brazinsko, Lietuva ir Indonezija turi ir kitų galimų bendradarbiavimo sferų. Visų pirma, tai – transportas ir infrastruktūra, tarptautinio verslo plėtra, organiškas maistas, baldai ir jų dalys, vidinis ir išorinis turizmas.
„Šiuo metu Indonezija stovi ant slenksčio, kurį peržengę tapsime aukštosiomis technologijomis pasigirti galinčia šalimi. Tarpvalstybiniai santykiai, verslas, išsilavinimas, mokslas ir vyriausybiniai sprendimai padės mums pasiekti norimų rezultatų“, – neabejojo Lampungo universiteto profesorius Satria Bangsawan, kaip vieną svarbiausių ekonomikos augimo faktorių nurodęs tobulėjančią, išsilavinusią visuomenę.
Profesorius pastebėjo, kad per pastarąjį dešimtmetį Indonezijoje itin gausiai padidėjo bent pradinį išsilavinimą turinčių piliečių skaičius (nuo 25 iki 70 proc.) ir, nors bedarbystė dar yra gana opus klausimas, sukuriama vis daugiau naujų darbo vietų.
Šalis, kuri pagal gyventojų skaičių užima ketvirtąją vietą pasaulyje (joje gyvena daugiau nei 250 mln. žmonių), deklaruoja tikslus iki 2030-ųjų pagal ekonomikos rodiklius tapti 7–aja valstybe pasaulyje. Pastaraisiais metais joje pastebimas spartus ekonomikos augimas, didėjanti aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų dalis bei augantis aukštojo mokslo poreikis. Į užsienį mokytis vykstančių studentų skaičius auga po 20% per metus (2013 m. iš Indonezijos išvyko studijuoti beveik 40 tūkst. jaunuolių). Šalies vyriausybė yra numačiusi aukštojo mokslo sektoriaus ir prieinamumo plėtrą šalyje, glaudžiai bendradarbiauja su Australija, JAV, taip pat siekia plėsti bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje su Europos valstybėmis, didinti studijų mobilumą.
VGTU jau turi sėkmingos su šios šalies aukštojo mokslo įstaigomis, organizuojant dėstytojų ir studentų mobilumo Erasmus Mundus programos projektus. Šis bendradarbiavimas toliau plėtojamas VGTU, įgyvendinant Erasmus+ tarptautinio mobilumo projektą 2015-2016 m. Tikimąsi, jog, nepaisant geografinio atstumo, ateityje Lietuvos universitetai sulauks daug čia mokslus norinčių krimsti studentų iš Indonezijos, taip pat įvairių sričių mokslininkų.
Galerija
