Stojantiesiems

Lietuvoje pradeda veikti milijono vertės DI platforma – laukiama proveržio

Gegužės 21, 2025
Lietuvoje pradėjo veikti viena galingiausių Vidurio bei Rytų Europos regione DI platforma, kurios pagrindas – NVIDIA DGX B200 serveris. VILNIUS TECH Skaitmeninės gynybos kompetencijų centre įdiegta 1 mln. eurų kainavusi platforma yra skirta vystyti mokslinius tyrimus bei inovacijas DI, skaitmeninės gynybos ir duomenų mokslo srityse. Universiteto mokslininkai teigia, kad ši infrastruktūra padės pasivyti ir kai kuriose srityse aplenkti tarptautinius tyrimų centrus, be to, ji bus prieinama naudotis privačioms įmonėms.  
 
Naujoji dirbtinio intelekto (DI) skaičiavimo platforma atveria mokslininkams galimybę dirbti dešimtis ar net šimtus kartų sparčiau nei iki šiol ir greičiau savo idėjas perkelti iš teorijos į realiai veikiančius sprendimus. 
 
„Dėl trumpesnio eksperimentų, modeliavimo ir didelių duomenų rinkinių analizės laiko, bus galima greičiau kurti prototipus ir skelbti rezultatus. Turint šią sistemą universiteto viduje, mums nereikia kliautis išorinėmis paslaugomis, tad patys galime užtikrinti ES reglamentų dėl duomenų suverenumo ir DI naudojimo laikymąsi bei duomenų privatumą”,  – teigia šiemet įkurto Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas. 
 
Platforma bus prieinama ne tik universiteto mokslininkams, tyrėjams, doktorantams, darbuotojams ir studentams, bet ir išorės partneriams – viešosioms institucijoms bei verslams. „Skaičiavimų ir DI platformą numatyta taikyti kaip smėlio dėžę, skirtą universiteto ir privataus sektoriaus subjektų bendradarbiavimui, ypatingai tų, kurie dalyvauja kibernetinės saugos ir gynybos projektuose. Tad kviečiame verslą kartu kurti sprendimus, naudotis bandymų aplinka ir vykdyti bendrus tyrimus. Laukiamos įmonės, turinčios vertingų duomenų ir srities kompetencijos, bet neturinčios infrastruktūros DI eksperimentams”, – sako V. Gurčinas.  
 
Atgabentas naujausias DGX serverio modelis 
 
Platformą universitetui suprojektavo, pristatė ir įdiegė technologijų bendrovė „3RTechnology”, vienintelė Lietuvoje turinti NVIDIA prioritetinio partnerio statusą. Pasak bendrovės direktoriaus Rėdo Šimelio, projektas apėmė ne tik naujausią kokį tik šiuo metu įmanoma įsigyti DGX serverio modelį, aušinamą oru, bet ir kitus komponentus: CPU ir GPU serverius, duomenų saugyklas, tinklo komutatorius, aušinimo bei energijos tiekimo sistemas. Visa įranga kainavo daugiau nei 1 mln. eurų. 
 
„Infrastruktūrą suprojektavome ir paruošėme darbui pagal universiteto poreikį, kad platforma būtų universali ir galėtų suteikti skirtingo tipo resursus pagal tyrėjo uždavinius platformos naudojimo metu. Pats NVIDIA DGX B200 serveris sveria daugiau negu 130 kg, o su pakavimo medžiagomis – virš 180 kg, tad vienas iššūkių buvo jo transportavimas ir saugus pristatymas iki duomenų centro patalpos”,  – kalba R. Šimelis. Pasak jo, laikai, kai naujausios technologijos mūsų šalį pasiekdavo tik praėjus porai metų po pristatymo rinkai, jau praeityje. Šio projekto įgyvendinimas rodo, kad Lietuva žengia kartu su pasaulinėmis technologijų tendencijomis.  
 
Tarp ambicingų planų – analogų pasaulyje neturintis sprendimas 
 
VILNIUS TECH Elektroninių sistemų katedros vedėjas profesorius dr. Artūras Serackis sako, kad platforma suteikia galimybes, apie kurias anksčiau galima buvo tik pasvajoti. Jei anksčiau vieno DI modelio mokymas užtrukdavo mėnesį, dabar tą patį darbą mokslininkai atliks per pusę paros. Be to, bus galima dirbti su tokiais modeliais, kurių iki šiol buvo neįmanoma apdoroti.  
 
„Šią platformą galime naudoti didelių kalbos modelių tyrimams ir pasileisti veikti daug daugiau parametrų turinčius kalbos modelius, kuriuos specializuodami vienai ar kitai žinių sričiai galime pasiekti, jog specializuotas kalbos modelis bus beveik neklystantis, atsakinėdamas į vienos srities klausimus ir pateikinės pakankamai išsamų atsakymą. Tokiu būdu galime suteikti verslui galimybę praktiškai įsitikinti, ar jų poreikiams galima pritaikyti veikti nuosavą didįjį kalbos modelį, planuoti reikiamos įsigyti infrastruktūros išlaidas arba iš anksto atsisakyti nepamatuotų investicijų į infrastruktūrą”,  – dalijasi  A. Serackis. 
 
Platforma jau parengta naudojimui, ir, pasak projekto vadovo prof. dr. Daliaus Matuzevičiaus, nelengva nuspręsti, nuo kurių tyrimų pradėti, nes idėjų ir projektų spektras itin platus. „Pirmą kartą turime galimybę ne tik paleisti veikti, bet ir efektyviai apmokyti specializuotus DI modelius, skirtus 3D objektų generavimui iš pavienių nuotraukų. Tai itin svarbu mūsų vykdomam projektui – unikalaus sprendimo akinių rėmelių trimačiam modeliavimui kūrimui. Tikimės, kad naujoji infrastruktūra netrukus leis pasiekti reikšmingą technologinį proveržį”, – teigia VILNIUS TECH profesorius. 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau