Lietuvoje pradėjo veikti viena galingiausių Vidurio bei Rytų Europos regione DI platforma, kurios pagrindas – NVIDIA DGX B200 serveris. VILNIUS TECH Skaitmeninės gynybos kompetencijų centre įdiegta 1 mln. eurų kainavusi platforma yra skirta vystyti mokslinius tyrimus bei inovacijas DI, skaitmeninės gynybos ir duomenų mokslo srityse. Universiteto mokslininkai teigia, kad ši infrastruktūra padės pasivyti ir kai kuriose srityse aplenkti tarptautinius tyrimų centrus, be to, ji bus prieinama naudotis privačioms įmonėms.
Naujoji dirbtinio intelekto (DI) skaičiavimo platforma atveria mokslininkams galimybę dirbti dešimtis ar net šimtus kartų sparčiau nei iki šiol ir greičiau savo idėjas perkelti iš teorijos į realiai veikiančius sprendimus.
„Dėl trumpesnio eksperimentų, modeliavimo ir didelių duomenų rinkinių analizės laiko, bus galima greičiau kurti prototipus ir skelbti rezultatus. Turint šią sistemą universiteto viduje, mums nereikia kliautis išorinėmis paslaugomis, tad patys galime užtikrinti ES reglamentų dėl duomenų suverenumo ir DI naudojimo laikymąsi bei duomenų privatumą”, – teigia šiemet įkurto Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas.
Platforma bus prieinama ne tik universiteto mokslininkams, tyrėjams, doktorantams, darbuotojams ir studentams, bet ir išorės partneriams – viešosioms institucijoms bei verslams. „Skaičiavimų ir DI platformą numatyta taikyti kaip smėlio dėžę, skirtą universiteto ir privataus sektoriaus subjektų bendradarbiavimui, ypatingai tų, kurie dalyvauja kibernetinės saugos ir gynybos projektuose. Tad kviečiame verslą kartu kurti sprendimus, naudotis bandymų aplinka ir vykdyti bendrus tyrimus. Laukiamos įmonės, turinčios vertingų duomenų ir srities kompetencijos, bet neturinčios infrastruktūros DI eksperimentams”, – sako V. Gurčinas.
Atgabentas naujausias DGX serverio modelis
Platformą universitetui suprojektavo, pristatė ir įdiegė technologijų bendrovė „3RTechnology”, vienintelė Lietuvoje turinti NVIDIA prioritetinio partnerio statusą. Pasak bendrovės direktoriaus Rėdo Šimelio, projektas apėmė ne tik naujausią kokį tik šiuo metu įmanoma įsigyti DGX serverio modelį, aušinamą oru, bet ir kitus komponentus: CPU ir GPU serverius, duomenų saugyklas, tinklo komutatorius, aušinimo bei energijos tiekimo sistemas. Visa įranga kainavo daugiau nei 1 mln. eurų.
„Infrastruktūrą suprojektavome ir paruošėme darbui pagal universiteto poreikį, kad platforma būtų universali ir galėtų suteikti skirtingo tipo resursus pagal tyrėjo uždavinius platformos naudojimo metu. Pats NVIDIA DGX B200 serveris sveria daugiau negu 130 kg, o su pakavimo medžiagomis – virš 180 kg, tad vienas iššūkių buvo jo transportavimas ir saugus pristatymas iki duomenų centro patalpos”, – kalba R. Šimelis. Pasak jo, laikai, kai naujausios technologijos mūsų šalį pasiekdavo tik praėjus porai metų po pristatymo rinkai, jau praeityje. Šio projekto įgyvendinimas rodo, kad Lietuva žengia kartu su pasaulinėmis technologijų tendencijomis.
Tarp ambicingų planų – analogų pasaulyje neturintis sprendimas
VILNIUS TECH Elektroninių sistemų katedros vedėjas profesorius dr. Artūras Serackis sako, kad platforma suteikia galimybes, apie kurias anksčiau galima buvo tik pasvajoti. Jei anksčiau vieno DI modelio mokymas užtrukdavo mėnesį, dabar tą patį darbą mokslininkai atliks per pusę paros. Be to, bus galima dirbti su tokiais modeliais, kurių iki šiol buvo neįmanoma apdoroti.
„Šią platformą galime naudoti didelių kalbos modelių tyrimams ir pasileisti veikti daug daugiau parametrų turinčius kalbos modelius, kuriuos specializuodami vienai ar kitai žinių sričiai galime pasiekti, jog specializuotas kalbos modelis bus beveik neklystantis, atsakinėdamas į vienos srities klausimus ir pateikinės pakankamai išsamų atsakymą. Tokiu būdu galime suteikti verslui galimybę praktiškai įsitikinti, ar jų poreikiams galima pritaikyti veikti nuosavą didįjį kalbos modelį, planuoti reikiamos įsigyti infrastruktūros išlaidas arba iš anksto atsisakyti nepamatuotų investicijų į infrastruktūrą”, – dalijasi A. Serackis.
Platforma jau parengta naudojimui, ir, pasak projekto vadovo prof. dr. Daliaus Matuzevičiaus, nelengva nuspręsti, nuo kurių tyrimų pradėti, nes idėjų ir projektų spektras itin platus. „Pirmą kartą turime galimybę ne tik paleisti veikti, bet ir efektyviai apmokyti specializuotus DI modelius, skirtus 3D objektų generavimui iš pavienių nuotraukų. Tai itin svarbu mūsų vykdomam projektui – unikalaus sprendimo akinių rėmelių trimačiam modeliavimui kūrimui. Tikimės, kad naujoji infrastruktūra netrukus leis pasiekti reikšmingą technologinį proveržį”, – teigia VILNIUS TECH profesorius.
Galerija
