Stojantiesiems

Lietuvos marketingo asociacijos vadovė: „Verslo idėją ar modelį gali nukopijuoti, aistros – ne“

Kovo 21, 2018

Gerai išmanyti savo pasirinktą sritį ir atiduoti save 120 procentų – taip savo sėkmės modelį įvardija Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) alumnė Alvydė Palaimaitė. Negali tuo suabejoti, kai girdi su kokiu įkvėpimu ir degančiomis akimis ji kalba apie tai, kas jos kelyje svarbiausia: palaikančius artimuosius, pavyzdžiu buvusius dėstytojus, su bendraminčiais įkurtą didžiausią Lietuvoje grupinio apsipirkimo portalą „Beta.lt“ ar daugiau nei 900 narių vienijančią Lietuvos marketingo asociaciją, kurios vadove tapo 2017 m. spalio mėnesį.

Alvyde, papasakokite, kokios svajonės ir tikslai Jus atvedė į VGTU studijuoti vadybos, o vėliau ir tarptautinio verslo?

Aš užaugau smulkiųjų verslininkų šeimoje: nuo pat mažumės mačiau, kaip verslas kuriamas, kiek reikalauja darbo ir užsidegimo, padėdama tėvams ir pati puikiai perpratau prekybą. Man tai labai patiko, todėl jau nuo šešerių metų žinojau, kad būsiu verslininkė, studijuosiu vadybą ir kursiu nuosavą verslą.
VGTU pasirinkau sąmoningai, nes man labai patiko, kad universitetas be vadybinės dalies galėjo pasiūlyti daugiau, būtent techninius dalykus. Jau tada buvo aišku, kad technologijos versle bus labai svarbios.

Visada džiaugiausi savo pasirinkimu, mano nuomone, universitetas išmoko mąstyti, susirasti informaciją, padeda sukurti pažinčių tinklą. Čia sutikau puikių dėstytojų, kuriuos galiu vadinti savo įkvėpėjais, su kai kuriais bendrauju iki šiol.

Universitete buvau aktyvi, įsitraukiau į visuomeninę veiklą, tapau studentų atstovybės nare, atstovybės marketingo skyriaus vadove. Visa tai daryti motyvavo noras padėti ir prisidėti. Visiems studentams patarčiau prisidėti prie universiteto bendruomenės gyvenimo – taip greičiau atrasite jums patinkančią sritį, sužinosite, kas sekasi geriausia, be to, turėsite progą parodyti save ne tik darbdaviams, bet ir kitiems studentams, su kuriais ateityje taip pat gali suvesti darbo reikalai. Tik atminkite, viską daryti reikia nuoširdžiai, galvojant ne apie gaunamą naudą, o kuriamą vertę.

Kaip universitetas gali prisidėti prie verslumo ugdymo? Kada jis turėtų padėti, o kada pats jaunas žmogus turi imtis iniciatyvos?

Universitetas, visų pirma, yra akademinė įstaiga. Tai dažnai pamiršta visuomenė ir studentai. Jis verslumą turėtų skatinti per turinį ir formą. Turinys yra tai, kas dėstoma. Tai turėtų būti naujausios teorijos, tyrimai, išradimai, naujausių metodų pritaikymas. Forma – tai praktika, praktiniai pavyzdžiai ir užduotys, orientuotos į ateities iššūkius. Universitetas yra siejamas su pažanga, tad tiek turinys, tiek forma turi būti pažangi.

Kas motyvuotų ir įtrauktų studentus? Teorinės dalies įsisavinimas dirbant su praktiškais ir pritaikomais projektais, tyrimais, atvejų studijomis, kuriuos studentams atlikti užsako įmonės, norėdamos išspręsti konkrečią problemą. Žinoma, ir pati įmonė turėtų aktyviai įsitraukti. Bet galimybė ieškoti realių, o ne teorinių problemų sprendimų studento motyvaciją ir įsitraukimą didina šimtąkart. Kitas aspektas – tai leidžia jaunam žmogui pasijusti svarbiam, prisiimti atsakomybę. Jaunimas labai noriai prisiima atsakomybę, jie nori kurti vertę, dalyvauti procesuose, kurie matomi. Tokie projektai yra neįkainojama patirtis, kuri drauge su universiteto diplomu suteiktų studentui didelį privalumą darbo rinkoje – aš pati mielai priimčiau tokį darbuotoją pas save dirbti.

Jei šis modelis būtų taikomas dažniau, niekas nesiskųstų, kad universitetas neišmoko ar yra atitrūkęs nuo realybės. Lietuvos verslas taip pat turėtų būti aktyvesnis ir ieškoti galimybių dirbti su universitetais. Mūsų bėda – uždarumas, baimė ir nenoras dalytis informacija, bet tai būdinga visoms mažoms šalims. Laimei, situacija sparčiai keičiasi. Universitetinio jaunimo įsitraukimas svarbus ir todėl, kad tai – mūsų auditorija, mūsų ateities klientai. Kartais užsidarome savo burbule ir manome, kad viską mokame ir žinome, tad žvilgsnis iš šalies yra labai svarbus. Taip, studentams kartais trūksta žinių, bet viską atperka jų kūrybingumas ir entuziazmas. Sakau tai iš patirties, nes pati nemažai dalyvauju studentų verslumo skatinimo iniciatyvose, konsultuoju kelis startuolius.

O kokia Jūsų patirtis? Ar jaučiate universiteto indėlį į savo sėkmę?

Vadovaujuosi požiūriu, kad kiek pats susikuri ir pasiimi, tiek ir turi. Universitete iš karto įsitraukiau į studentų atstovybės veiklą, dirbau universiteto Senate, tad tikrai daug išmokau. Baigiantis studijoms man nereikėjo ieškotis darbo – pati rinkausi pasiūlymus iš įmonių, su kuriomis susipažinau organizuodama karjeros dienas ir buvau palikusi gerą įspūdį.

Visada sakau, kad kompanijos pirmiausia yra žmonės. Universitetas taip pat yra žmonės. Myliu ir gerbiu visus, kurie man padėjo. Universitete sutikau fantastiškų dėstytojų, ir kaip profesionalų, ir kaip asmenybių. Labai daug mokiausi plačiąja prasme iš mano mylimos dėstytojos ir baigiamųjų darbų vadovės doc. dr. Astos Radzevičienės: kaip suderinti dėstymą, vadovavimą skyriui, šeimą ir viską daryti su polėkiu bei degančiomis akimis. Vadovavimas savo pavyzdžiu, kokį patyriau ir universitete, iki šiol man yra pats priimtiniausias. Tokių dėstytojų, kurie moko per savo pavyzdį, norą dalytis bei žinojimą, kuo dalytis, universitete reikėtų kuo daugiau. Kai tarpusavio santykiai yra grindžiami bendruomeniškumu, rezultatas visai kitas: ir studentai tampa imlesni, labiau įsitraukę, nes jaučiasi svarbūs, ir dėstytojai, matydami studentų pastangas, taip pat labiau stengiasi, yra motyvuoti.

Alvyde, iš kur semiatės idėjų? 2010 m. su bendraminčiais buvote vieni pirmųjų, įkūrę ir valdę didžiausią Lietuvoje grupinio apsipirkimo portalą „Beta.lt“, kurį po šešerių metų sėkmingai pardavėte. Kaip pavyko tapti šios srities lyderiais?

Visada darau tai, kuo tikiu, kas mane veža. Džiaugiuosi, kad turiu tokią galimybę. Taip pat svarbu atrasti sritį, kuri tau patinka ir kurioje tu išmanai daugiau nei kiti.
Man visada patiko pardavimas, todėl patirtis, kurias įgijau universitete, šeimoje ir pirmuosiuose darbuose, pritaikiau kurdama „Beta.lt“. Žinojau, ko reikia Lietuvos rinkai, turėjau sukaupusi įdirbį ir su didmenininkais, ir su mažmenininkais. Tad, kai pamačiau amerikietiškojo „Groupon“ portalo modelį, man užteko akimirkos, kad suprasčiau, kaip jį pritaikyti Lietuvos rinkai. Žiūrėjau, ko reikia vartotojui. Gyvenome pokriziniu laikotarpiu ir nors norėjome, bet dar ne visi galėjome sau leisti išlaidauti, išbandydami kažką naujo. Žinojau, ko reikia verslui, nes bendravau su verslininkais jau anksčiau, tad viską kūriau remdamasi geru vietos konteksto išmanymu. Antrąkart „Groupon“ puslapyje apsilankiau gal po metų, kai ruošiausi pranešimui „Login“ konferencijoje.

Man padėjo ir tai, kad aš visiškai pasinėriau į šią idėją, ėjau pas partnerius ir klientus su degančiomis akimis, pasakojau, kuo šis modelis gali būti naudingas mums visiems. Taip užsitarnavau kolegų, partnerių ir vartotojų pasitikėjimą, o tada atėjo sėkmė. Ir nors įeiti su tokia paslauga į rinką lengva, nė vienam mūsų konkurentui nepavyko net priartėti – būtent todėl, kad jie neturėjo tokio užsidegimo, komandos ir nebuvo pasiruošę tiek daug dirbti. Neužtenka pasiūlyti vien mažesnį komisinį, nes rezultatą kuria visuma: klientai, reklama, produkto kokybė, komanda, tikėjimas tuo, ką ir kodėl tai darai. To nenusikopijuosi. Visada stengiausi laikytis principo, kad vadovauti reikia savo pavyzdžiu, tad jei buvau pardavimų vadovė, buvau ir geriausia pardavėja. Nors įmonėje dirbo beveik 100 žmonių, dauguma jų buvo jauni, neseniai baigę studijas, darbuotojų kaita buvo labai maža. Tai geriausiai parodo, kad buvome sukūrę ypatingą atmosferą. Patys darbuotojai sakydavo: „Tokio kolektyvo kaip čia daugiau niekur nerasime.“

Už palaikymą esu dėkinga ir savo artimiesiems. Jie pasitikėjo manimi, leido eiti savo keliu, kai daugeliui atrodė, kad klydau po studijų pasirinkdama ne žinomą kompaniją ir stabilų atlyginimą, o darbą naujoje, besikuriančioje įmonėje. Tokia artimųjų parama yra nepaprastai svarbi.
Kadangi visada svajojau turėti savo įmonę, norėjau iš vidaus pamatyti, kaip ji kuriama, pasimokyti, kokių klaidų nedaryti ir kaip greičiau pasiekti užsibrėžtų tikslų. Ši patirtis yra daug vertingesnė nei atlyginimo dydis. Ir iš tiesų, ši patirtis tapo neįkainojama, kai po metų pradėjau kurti savo verslą.

Nuo spalio mėnesio vadovaujate Lietuvos marketingo asociacijai (LiMA). Kodėl nusprendėte keisti veiklą?

Pagrindinis asociacijos tikslas – rinkodaros ir rinkodaros specialisto profesinio įvaizdžio stiprinimas, nes rinkodara tampa viena pagrindinių įmonės sričių. Asociacijoje esu jau dveji metai, prieš metus tapau Vilniaus skyriaus valdybos nare. Mane patraukė, kad tai stipriausia profesinė sąjunga Lietuvoje, turinti daugiau nei 900 narių, rengianti rimtas konferencijas, vykdanti šios srities profesionalų sertifikavimą. Matau, kur galėtume augti, stiprėti, tikiu, kad čia turėsiu galimybę įgyvendinti savo aistrą kurti. Patraukė ir stipri, motyvuota komanda, pažangi aplinka.

Kuo šiandien gyvena rinkodaros specialistai, kokius iššūkius sprendžia?

Tradicinis rinkodaros skyrius įmonėse turėtų virsti į vartotojo patirčių centrą. Todėl šiuos metus asociacijoje paskelbėme vartotojo patirties gerinimo metais. Žiūrint per šią prizmę, labai svarbi tampa visuma: nuo produkto sukūrimo, pateikimo rinkai iki pasitraukimo. Rinkodaros specialistas savo vaidmeniu, kompetencijų ir atsakomybės apimtimi panašėja į įmonės vadovą – jis turi užtikrinti, kad vartotojo patirtis visuose produkto gyvavimo etapuose bus teigiama. Tai reikalauja naujų kompetencijų: platesnio matymo, geresnio organizacijos procesų suvokimo, strateginio mąstymo.

Kalbant apie technologinius pokyčius, šiandien rinkodaroje daug ką galime išmatuoti, apskaičiuoti, siekti didesnio efektyvumo. Tačiau turime kurti ne tik turinį, bet ir vertę vartotojui. Tai pasaulinės tendencijos, jos, tikiu, ras atgarsį ir mūsų įmonėse. Apskritai džiaugiuosi, kad Lietuvos rinkodaros specialistai puikiai išlaiko LiMA organizuojamus tarptautinio sertifikavimo egzaminus ir niekuo nenusileidžia kolegoms iš kitų Europos šalių.

Susitikimo pradžioje pasidžiaugėte ir dar vienu laimėjimu – tapote mentore programoje „Women Go Tech“. Kodėl Jums tai svarbu?

Man visuomet patiko ne tik padėti, bet ir dalytis patirtimi. Suprantu, ką reiškia būti moterimi technologijų versle, norėčiau, kad tokia programa būtų veikusi tuomet, kai pati pradėjau savo pirmąjį verslą. Mentorystę suvokiu ne tik kaip garbę, bet ir galimybę grąžinti skolą – mano kelyje buvo daug žmonių, kurie man patarė ir padėjo, dabar atėjo mano eilė, juolab kad turiu kuo pasidalyti. Tai man teikia džiaugsmo, dalijuosi nuoširdžiai, nesitikėdama jokios naudos, tik tikėdama, kad mano pagalba kam nors bus vertinga.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams
Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams
Pastarųjų savaičių kibernetiniai incidentai dar kartą priminė, kad tokios krizės gali paliesti ne tik technologijų įmones ar valstybės registrus. Po incidentų Registrų centre ir Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje vis daugiau organizacijų vadovų nebekelia klausimo: ar tai gali nutikti ir mums? Vis dažniau klausiama: kada tai nutiks ir ar organizacija tam pasirengusi? Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenimis, 2025 m. Lietuvoje dėl asmens duomenų saugumo pažeidimų buvo paveikta daugiau kaip 1,2 mln. duomenų subjektų. Daugiau kaip pusė jų – 57 proc., arba 713 644 asmenys – buvo paveikti būtent dėl kibernetinių incidentų. Skiriasi veiklos sritys, duomenų pobūdis ir incidentų mastas, tačiau visais atvejais kyla tas pats klausimas: kas organizacijoje atsakingas už kibernetinį saugumą? VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto docentas dr. Paulius Šūmakaris teigia, kad kibernetinis saugumas yra klausimas, kurį šiandien turi spręsti praktiškai visos įmonės. Nors ilgą laiką buvo įprasta manyti, kad tai daugiausia IT skyriaus atsakomybė, dabar kibernetinis saugumas vis dažniau tampa aukščiausio lygio vadovų strateginės darbotvarkės dalimi. Kibernetinis incidentas nėra vien techninė problema Pasak jo, kibernetinis incidentas nėra vien techninė problema. Dažnai tai signalas, kad organizacijoje trūko aiškiai paskirstytų atsakomybių, tinkamų procesų ir žmonių, gebančių kibernetinį saugumą valdyti ne reaktyviai, o sistemiškai – dar prieš incidentui įvykstant. „Organizacijų veikla vis labiau priklauso nuo skaitmeninių technologijų – debesijos sprendimų, automatizuotų procesų, dirbtinio intelekto įrankių ir duomenų sistemų. Tai didina efektyvumą, tačiau kartu reiškia ir didesnį pažeidžiamumą: kibernetinis incidentas šiandien gali sustabdyti paslaugų teikimą, sutrikdyti tiekimo grandines, atverti jautrius duomenis ar tapti reputacine krize. Dėl to vadovų atsakomybė už kibernetinį saugumą nebėra tik geroji praktika ar reputacijos klausimas – ji vis aiškiau įtvirtinama ir teisės aktuose. Vadovybė nebegali kibernetinio saugumo vertinti kaip vien IT skyriaus problemos: ji turi suprasti pagrindines rizikas, patvirtinti jų valdymo priemones, užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos, ir paskirti už tai atsakingus žmones“, – teigia docentas. [caption id="attachment_119889" align="alignnone" width="2048"] VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto docentas dr. Paulius Šūmakaris[/caption] Tokį požiūrį įtvirtina tiek europinis reguliavimas, tiek nacionaliniai teisės aktai. NIS2 direktyva numato, kad organizacijų valdymo organai turi prižiūrėti kibernetinio saugumo rizikos valdymą ir gali būti laikomi atsakingais už pareigų nesilaikymą. Finansų sektoriuje DORA reglamentas pabrėžia vadovybės atsakomybę už skaitmeninių ir kibernetinių rizikų valdymą. Lietuvoje šią atsakomybę sukonkretina Kibernetinio saugumo įstatymas: kibernetinio saugumo subjektais priskirtų organizacijų vadovai privalo paskirti už kibernetinį saugumą atsakingus asmenis, o už reikalavimų nevykdymą atsakomybė tenka pačiam subjektui ir jo vadovybei. Praktikoje tai reiškia, kad vadovams nepakanka vien įsigyti saugumo technologijų ar pavesti šį klausimą IT skyriui. Organizacijoje turi būti aiškiai paskirta, kas atsakingas už kibernetinio saugumo valdymą, patvirtintas incidentų valdymo planas, reguliariai vertinamos rizikos ir testuojamas pasirengimas galimiems sutrikimams. Ne mažiau svarbu užtikrinti darbuotojų kompetenciją, nes dalis incidentų prasideda ne nuo technologinių spragų, o nuo žmogiškųjų klaidų. Galiausiai kibernetinis saugumas turi turėti aiškų biudžetą ir vietą vadovybės darbotvarkėje – kitaip jis lieka deklaracija, o ne realiai valdoma rizika. Incidentai brangsta, o biudžetai auga Pasaulinės „Fortinet“ organizacijų vadovų apklausos duomenimis, 80 proc. organizacijų per pastaruosius 12 mėnesių patyrė bent vieną kibernetinio saugumo incidentą, 19 proc. susidūrė su penkiais ar daugiau tokių incidentų, o 40 proc. vadovų nurodė, kad incidentų suvaldymas jų organizacijoms kainavo daugiau nei 1 mln. JAV dolerių. Pasak doc. dr. P. Šūmakario, kibernetinis saugumas organizacijoms reiškia vis didesnes ir labiau apčiuopiamas išlaidas. Incidento kaina šiandien apima ne tik techninių sistemų atkūrimą, bet ir veiklos prastovas, duomenų apsaugos rizikas, klientų pasitikėjimo praradimą, teisinius procesus ir reputacinę žalą. Todėl investicijos į kibernetinį saugumą vis dažniau vertinamos ne kaip papildomos IT išlaidos, o kaip veiklos tęstinumo ir rizikos valdymo dalis. Vienos didžiausių pasaulyje internetinių rinkos tyrimų, verslo įžvalgų ir statistikos platformų „Statista“ duomenimis, 2026 m. vidutinės išlaidos kibernetiniam saugumui Lietuvoje turėtų siekti apie 61 eurą vienam darbuotojui, iš kurių apie 40 eurų tenka technologiniams sprendimams, o 20 eurų – saugumo paslaugoms. Iki 2030 m. ši suma turėtų išaugti iki 80 eurų vienam darbuotojui. Tai rodo, kad organizacijos vis daugiau investuoja ne tik į technines apsaugos priemones, bet ir į paslaugas, procesus, konsultacijas bei kompetencijų stiprinimą. Kitaip tariant, kibernetinis saugumas tampa nebe pavieniu IT pirkiniu, o nuolatine organizacijos veiklos sąnaudų ir valdymo dalimi. Dėl to vis svarbesnis tampa vadovų gebėjimas strategiškai suprasti kibernetines rizikas, incidentų valdymą ir organizacijos atsparumą. Šiuolaikinėje organizacijoje už kibernetinį saugumą atsakingas ne tik IT skyrius, bet organizacijos vadovas su komanda. Būtent jie turi formuoti kultūrą, kurioje kibernetinis saugumas nėra laikomas vien techniniu nesklandumu, paskirti atsakingus žmones, suteikti jiems aiškius įgaliojimus ir užtikrinti, kad visa organizacija būtų pasirengusi atpažinti bei valdyti rizikas. Specialistų trūkumas didina spaudimą vadovams „Statista“ duomenimis, 2024 m. pasaulyje dirbo apie 5,46 mln. kibernetinio saugumo specialistų, iš jų Europoje – apie 1,3 mln. Vis dėlto specialistų paklausa auga greičiau nei jų pasiūla: pasaulinė IT rinka susiduria su nuolatiniu daugiau nei 3,5 mln. darbuotojų trūkumu šioje srityje. Ši tendencija kelia didelį iššūkį organizacijoms, siekiančioms stiprinti kibernetinį saugumą. JAV kibernetinio saugumo įmonės „Fortinet“ tyrimo duomenimis, 60 proc. organizacijų pripažįsta, kad joms sunku pritraukti kibernetinio saugumo talentus, o 52 proc. nurodo, kad net įdarbinus tokius specialistus sunku juos išlaikyti. Pasak doc. dr. P. Šūmakario, kibernetinio saugumo srityje vis aiškiau matyti, kad organizacijoms reikia ne tik techninių specialistų. Joms reikia ir žmonių, gebančių suprasti rizikas, koordinuoti incidentų valdymą, planuoti veiklos tęstinumą ir priimti sprendimus krizinių situacijų sąlygomis. Tos pačios apklausos duomenimis, 95 proc. respondentų teigia, kad išsilavinimas šioje srityje daro teigiamą poveikį tiek jų pačių darbui, tiek visos komandos pasirengimui, o 81 proc. vadovų teikia pirmenybę kandidatams, turintiems tokį išsilavinimą ar tai patvirtinančius sertifikatus. Vis dėlto čia išryškėja ir kita problema: 78 proc. organizacijų pripažįsta, kad išsilavinusių ir sertifikuotų specialistų rinkoje rasti sunku. Todėl vis daugiau organizacijų yra pasirengusios investuoti į savo darbuotojų kompetencijas kibernetinio saugumo valdymo srityje. Pasak doc. dr. P. Šūmakario, kibernetinis saugumas šiandien tampa ne tik technologijų, bet ir nuoseklaus kompetencijų ugdymo klausimu. Todėl tikėtis, kad šią problemą pavyks išspręsti vien naujo specialisto paieška rinkoje, darosi vis sunkiau – kvalifikuotų kibernetinio saugumo vadovų trūksta. Organizacijose kibernetinis saugumas vis labiau tampa vadovavimo, procesų, atsakomybės pasidalijimo ir darbuotojų pasirengimo klausimu, todėl joms reikalingi vadovai, suprantantys ne tik technologijas, bet ir kibernetinio saugumo valdymą. Daugeliui organizacijų teks nuosekliai auginti kompetencijas savo viduje: stiprinti vadovų supratimą apie kibernetines rizikas, aiškiau paskirstyti atsakomybę ir reguliariai tikrinti organizacijos pasirengimą incidentams. Kitaip tariant, vadovai nebegali laukti, kol kibernetinio saugumo problemą „sutvarkys IT“ – nuo jų sprendimų vis labiau priklausys ne tik technologinis saugumas, bet ir veiklos tęstinumas bei reputacija.
Plačiau
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau