Stojantiesiems

LMT skelbia konkursą: kviečiame institucijas ir praktikų vadovus siūlyti praktikos temas

Gruodžio 9, 2025
Lietuvos mokslo taryba (LMT) pradeda kasmetinį studentų vasaros mokslinės praktikos konkursą ir skelbia pirmąjį jo etapą. Mokslo ir studijų institucijos kartu su praktikos vadovais kviečiami siūlyti praktikos temas būsimiems praktikantams. LMT atrinktas temas iš įvairių sričių kitame konkurso etape rinksis studentai, norintys atlikti mokslinę praktiką 2026 m. vasarą. Temų pasiūlymus kviečiame teikti iki 2026 m. sausio 9 d. 15 val.

Studentų vasaros mokslinė praktika „Mokslo vasara su LMT“ – ilgiausiai gyvuojanti LMT priemonė studentams, kurios tikslas – ugdyti naują, gerai parengtą būsimų mokslininkų bei inžinierių kartą, suteikiant studentams ankstyvą, intensyvią ir aukštos kokybės mokslinių tyrimų patirtį, tiesiogiai dalyvaujant Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų vykdomuose tyrimuose. Ši veikla prisideda prie LMT Ilgalaikio strateginio plano tikslo įgyvendinimo.

 Kaip vyksta konkursas „Mokslo vasara su LMT“

Būsima vasaros praktika  vyks 2026 m. liepos–rugpjūčio mėn., studentams bus suteikta 2 tūkst. Eur stipendija (po 1 tūkst. Eur per mėnesį). Kitų metų vasaros praktikai LMT planuoja skirti 900 tūkst. Eur. Praktikantams vasaros metu bus suteikiama galimybė susipažinti su pažangiais tyrimų instrumentais, metodologijomis ir skaitmeniniais įrankiais. LMT tikisi, kad šios patirtys taps svarbiu postūmiu studentų profesiniam augimui ir suteiks galimybę realioje mokslinių tyrimų aplinkoje stiprinti reikalingus įgūdžius.

Konkursas vyksta dviem etapais:

I etapas. Temų pasiūlymai ir jų atranka. Šiame etape mokslo ir studijų institucijos kviečiamos teikti LMT praktikos temas. Temas kviečiame teikti iš visų sričių. LMT pateiktas temas vertins, atsižvelgdama į temų inovatyvumą, aktualumą, pagrįstumą bei realumą. Nuo 2023 metų praktikos vadovais gali tapti ir doktorantai, todėl LMT kviečia jaunuosius tyrėjus aktyviai prisijungti prie kvietimo ir pretenduoti tapti studentų praktikos vadovais. 2025 m. net 117 doktorantų (2024 m. – 28 doktorantai) turėjo galimybę išbandyti save vadovaujant mokslo ir meno tyrimų projektams tokios praktikos metu.

II etapas. Kvietimas studentams pretenduoti į praktikos vietas. LMT, atrinkusi  geriausias pirmojo etapo metu gautas temas, paskelbs jų sąrašą ir kvies studentus rinktis pageidaujamas praktikos vietas ir praktikos vadovus. Konkurse bus kviečiami dalyvauti pirmos, antros pakopos ir vientisųjų studijų studentai, išskyrus paskutiniųjų kursų studentus, taip pat gavusius finansavimą šiai programai 2022 arba vėlesniais metais ir doktorantus arba jau įgijusius daktaro laipsnį.

Studentams pretendavus į praktikos vietas, praktikų vadovai vertins studentus, kurie pretendavo į jų siūlytas praktikos vietas pagal nustatytus atrankos kriterijus. Atrinkti studentai taps praktikantais ir galės realizuoti savo idėjas vykdydami mokslinius ir meno tyrimus vasaros metu. 

Studentų paskutinio semestro visų studijuotų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei 8 balai.

Atlikti mokslinę praktiką Lietuvoje bus kviečiami ir užsienio studentai. Jiems, esant poreikiui, bus skiriamos papildomos lėšos apgyvendinimui.

Pernai studentų vasaros mokslinę praktiką iš viso atliko 313 studentų, tarp jų – jaunieji tyrėjai iš Italijos, Ukrainos, Ispanijos, Indijos, Didžiosios Britanijos universitetų.

Studentų patirtys ir poveikis

Kviečiame susipažinti su vaizdo įrašu, apie studentų mokslinės vasaros praktikos išskirtinumus, tematikas bei praktikantų pasiekimus. Vaizdo įrašas pristato praktikų eigą, temas ir studentų pasiekimus bei supažindina su galimybe tapti programos dalimi.

2025 m. rugsėjo mėn. atlikta apklausa parodė, kad dalyvavimas LMT finansuotose tyrėjų karjeros ir mobilumo priemonėse daugeliui studentų padėjo žengti pirmuosius žingsnius profesinėje karjeroje – taip teigė net 80 proc. respondentų.

Dalyviai ypač vertino praktikos patirtį: beveik visi – 94 proc. – ją įvertino kaip labai gerą arba gerą, o 77 proc. teigė, kad praktikos turinys visiškai atitiko jų lūkesčius. Be to, beveik visi apklaustieji – 96 proc. – rekomenduotų šiose priemonėse dalyvauti ir kitiems studentams.

Šie rezultatai patvirtina, kad LMT vasaros praktika ne tik suteikia vertingos patirties ir žinių, bet ir padeda studentams planuoti savo tolimesnę karjerą, o programos kokybė pelno dalyvių pasitikėjimą ir rekomendacijas.

„LMT praktika man padėjo labiau suprasti apie specialybę, kuri mane domina, tai yra psichiatrija. Daugiau pabendravau ir su pacientais bei kartu dariau literatūros analizę ir daugiau išsinešiau mokslinių žinių“, – apie savo praktiką kalbėjo VU studentė Milda Eleonora Griciūtė. „Studentų vasaros mokslinės praktikos programa – puikus šansas studentams pajausti save mokslininko rolėje“, – pabrėžia viena iš studentų praktikos vadovų, Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Joana Smirnovienė.

Vaizdo įrašą apie vasaros praktiką lietuvių ir anglų kalbomis galima peržiūrėti čia:

Teikti paraiškas galima čia.

Kontaktai žiniasklaidai
Ernesta Šneideraitytė
Tel. +370 678 65 070
El. p. ernesta.sneideraityte@lmt.lt

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau