Stojantiesiems

LRT radijo laidoje aptarta finansinio raštingumo problema

Kovo 6, 2018

Š. m. vasario 27 d. Verslo vadybos fakulteto prodekanė doc. dr. Kamilė Taujanskaitė viešėjo LRT radijo laidoje „Žinoti verta“, kurios metu buvo aptariama lietuvių finansinio raštingumo problema. Tarptautinių tyrimų duomenimis, suaugusių lietuvių finansinis išprusimas siekia 39%, Latvijoje – 48%, o Estijoje – 54%. Finansinis išmanymas reikalingas daugelyje gyvenimo sričių ir yra svarbu jį ugdyti kuo anksčiau, jau mokykloje. 

Kadangi Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra socialiai atsakingas universitetas ir turi daug profesionaliai savo darbą išmanančių finansų srities dėstytojų, jau antrus metus kartu su partneriais Verslo vadybos fakultetas organizuoja „Finansų olimpiadą“ 9-12 klasių moksleiviams. Pernai metais į šią olimpiadą užsiregistravo daugiau nei 700 mokinių iš visos Lietuvos: didžiųjų miestų ir įvairių šalies regionų – Alytaus, Jonavos, Kupiškio, Palangos, Radviliškio, Ukmergės ir Vilkaviškio rajonų. Finaliniame Finansų olimpiados etape dalyvavo  89 mokiniai, iš kurių buvo išrinkti ir apdovanoti 10 geriausių mokinių.

Šiemet šios olimpiados I-asis turas vyks – kovo 12-16 d., sprendžiant užduotis nuotoliniu būdu. Geriausiai užduotis atlikę moksleiviai bus pakviesti į  II-ąjį, finalinį turą, kuris įvyks balandžio 13 d. VGTU.

Finansų olimpiados finalinio etapo metu bendrojo lavinimo mokyklų ekonomikos ir verslo pagrindų mokytojai bus kviečiami dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose „Finansinis intelektas: tarp dabarties ir ateities“.

Daugiau informacijos apie Finansų olimpiadą rasite čia.
 

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau