Lyderystės iššūkiai DI eroje: kokių vadovų reikia šiuolaikinėms organizacijoms?

Liepos 16, 2025
Kokie turi būti lyderiai, koks jų elgesys yra efektyvus ir kodėl? Kaip lyderiai daro įtaką žmonėms? Kokių lyderių reikia šiuolaikinei organizacijai? Ar šiuolaikiniai vadovai turi lyderystės kompetencijų?
 
Skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto intensyvi plėtra skatina naujų organizacinės lyderystės formų ir kompetencijų raišką. Paradoksalu, jog sąveikoje su dirbtiniu intelektu, sukurtu dirbtinių neuroninių tinklų pagrindu, žmonės sąmoningai treniruoja naujus technologinius įgūdžius, kadangi supranta, kad reikia teisingai formuluoti užduotis ir klausimus dirbtiniam intelektui, siekiant gauti tinkamus atsakymus ir efektyvius rezultatus.
 
Vis dėlto, sąveikoje su kitais žmonėmis neretai liekame savo poreikių ir įpročių „pavaldiniais“, nes organinis žmogaus intelektas priklauso nuo smegenų funkcionavimo dėsningumų, kurių apibūdinimui dažnai vartojamas terminas „trys smegenys“. Toks trinaris skirstymas yra tik modelis, padedantis suprasti žmogaus elgesio ir emocijų sudėtingumą. Mes automatiškai agresyviai ir greitai reaguojame į grėsmes dėka bazinės (reptilinės) smegenų dalies. Už emocijas, motyvaciją, atmintį, malonumus, skausmą, baimes ir socialinius ryšius atsako limbinės (žinduolių) smegenys. Naujoji smegenų žievė (žmogaus smegenys) kaip aukščiausia smegenų dalis yra atsakinga už kalbą, mąstymą, planavimą, sprendimų priėmimą ir kitas sudėtingas kognityvines funkcijas. Tai leidžia mums mokytis suprasti save ir pasaulį, kurti ir įgyvendinti ateities planus.
 
Nors įprasta manyti, jog visi žino, kas yra lyderystė, tačiau tik nedaugelis gali aiškiai pasakyti, ką tai reiškia. Ką reiškia lyderystė organizacijų skaitmeninės transformacijos sąlygomis, kai lyderystės sprendimams pasitelkiama duomenų analitika ir dirbtinio intelekto technologijos? Kas vyksta žmogaus organiniame intelekte sąveikaujant su dirbtiniu intelektu? Šiuolaikinėse organizacijose, kur persipina technologinė ir socialinė veikla, lyderystė reikalauja naujų visapusiškų kognityvinio, emocinio, socialinio ir skaitmeninio intelekto kompetencijų, kurioms reikštis atsiveria naujos galimybės.
 
Naujosios organizacinės lyderystės pagrindu tampa skaitmeninio intelekto kompetencijos, kurios turėtų integruoti kognityvinį intelektą kaip gebėjimą sistemiškai mąstyti, atpažinti struktūras, diagnozuoti problemas ir priimti sprendimus, emocinį intelektą kaip gebėjimą suprasti ir reguliuoti savo ir kitų emocines reakcijas ir socialinį intelektą kaip socialinio sąmoningumo, bendradarbiavimo, konfliktų ir pokyčių valdymo įgūdžių pagrindą. Integralus skaitmeninis lyderių intelektas numato būtinumą ugdyti virtualios lyderystės kompetenciją, kuri tampa skaitmeninės komunikacijos gebėjimų pagrindu vadovaujant nuotoliu dirbančioms komandoms. Lyderių skaitmeninis intelektas organizacijų skaitmeninės transformacijos sąlygomis turi užtikrinti skaitmeninės etikos ir atsakomybės principų diegimą ir įgyvendinimą, kadangi keičiasi ne tik žmonių darbo prigimtis, bet ir darbo santykių pobūdis.
 
Šiuolaikinė organizacinė lyderystė – tai lyderystės kompetencijų rinkinys, kuomet skirtingoms užduotims spręsti ir įvairioms situacijoms valdyti lyderiai gali sąmoningai pasirinkti ir pritaikyti optimaliai tinkamus žmogiškuosius įgūdžius ir DI įrankius. Tradiciniu požiūriu organizacijų strateginius tikslus iškelia žmonės, kurie pasitelkę žodžio galias vadovauja kitiems žmonėms, motyvuodami siekti iškeltus tikslus. Generatyvinis dirbtinis intelektas, kuriamas žmogaus kalbos dėsningumų pagrindu, leidžia ne tik analizuoti duomenis, bet ir sugeba generuoti naują turinį, kurio anksčiau nebuvo. Skaitmeninė lyderystė jau pasitelkia DI sugeneruotus sprendimus, taikomus organizacijų valdymui, kuomet žmonėms tenka įgyvendinti ne žmogaus intelekto parengtus sprendimus. Todėl svarbiausiu skaitmeninės lyderystės gebėjimu, priimant adekvačius sprendimus sąveikoje su skaitmeninėmis technologijomis, tampa lyderystės kompetencijų saviugda ir dėmesingas lyderių sąmoningumas, įgalinantis keisti orgzanizacinės lyderystės kultūrą.
 
Straipsnį parengė VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Vadybos katedros lektorė dr. Liudmila Lobanova

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH matematinį bendradarbiavimą su Maria Curie-Skłodowska universitetu stiprina per ATHENA projektą
VILNIUS TECH matematinį bendradarbiavimą su Maria Curie-Skłodowska universitetu stiprina per ATHENA projektą
Tarptautinis akademinis bendradarbiavimas atveria naujas galimybes studijoms, moksliniams tyrimams ir žinių mainams. Tokių iniciatyvų naudą VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Matematinės statistikos katedros bendruomenė turėjo galimybę patirti 2026 m. rugsėjo 7–20 d., kai universitete viešėjo dr. Eliza Jackowska-Boryc iš Maria Curie-Skłodowska universiteto (UMCS) Liubline, Lenkijoje. Vizitas vyko pagal UMCS 4 ATHENA European University PLUS projektą, skirtą stiprinti ATHENA aljanso universitetų bendradarbiavimą, akademinį mobilumą ir bendras mokslo bei studijų iniciatyvas. Maria Curie-Skłodowska universitetas yra vienas didžiausių ir svarbiausių universitetų Lenkijoje bei aktyvus tarptautinių mokslinių tyrimų ir akademinių mainų dalyvis. Vizito metu dr. Eliza Jackowska-Boryc aktyviai įsitraukė į Matematinės statistikos katedros akademinę veiklą. Kartu su doc. dr. Nomeda Bratčikoviene ji vedė „Įvado į grafų teoriją“ paskaitas DATf-24 grupės studentams. Grafų teorija yra viena svarbiausių šiuolaikinės diskrečiosios matematikos sričių, nagrinėjanti objektų ir jų tarpusavio ryšių struktūras. Jos metodai plačiai taikomi kompiuterių tinkluose, socialinių tinklų analizėje, logistikos sistemose, maršrutų optimizavimo uždaviniuose bei dirbtinio intelekto sprendimuose. Tarptautinė dėstymo patirtis studentams suteikė galimybę ne tik susipažinti su skirtingais matematikos dėstymo metodais, bet ir gilinti žinias srityje, kuri yra svarbi daugelio šiuolaikinių technologijų pagrindas. Svarbi vizito dalis buvo ir mokslinė veikla. Katedroje surengtuose matematikos didaktikos tematikos seminaruose aptarti jau dvejus metus vykdomi bendri VILNIUS TECH ir UMCS moksliniai tyrimai. Seminarų metu diskutuota apie matematikos mokymo ir mokymosi iššūkius aukštajame moksle, analizuoti pasiekti rezultatai bei numatytos tolesnės bendradarbiavimo kryptys. Tokie susitikimai suteikia galimybę keistis akademine patirtimi, generuoti naujas mokslinių tyrimų idėjas ir inicijuoti bendras publikacijas bei projektus. Viešnagės metu taip pat įvyko susitikimas su ATHENA European University veiklas VILNIUS TECH koordinuojančiomis specialistėmis dr. Aleksandra Sokolova ir dr. Asta Radzevičiene. Susitikimo metu aptartos ATHENA aljanso teikiamos galimybės akademiniam mobilumui, tarptautinių studijų plėtrai, bendroms mokslinėms iniciatyvoms bei tolesniam universitetų bendradarbiavimui Europos aukštojo mokslo erdvėje. ATHENA European University yra Europos universitetų aljansas, vienijantis dešimt aukštųjų mokyklų iš įvairių Europos šalių, tarp jų – VILNIUS TECH ir UMCS. Aljansas skatina studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų integraciją, sudaro daugiau galimybių studentų ir darbuotojų mobilumui bei padeda universitetams kartu spręsti visuomenei aktualius iššūkius tarptautinėje aplinkoje. Intensyvią akademinę programą papildė ir pažintinės veiklos. Apsilankymas Sapiegų rūmuose suteikė progą neformalioje aplinkoje tęsti profesines diskusijas, geriau pažinti Lietuvos kultūros paveldą bei stiprinti tarpuniversitetinius ryšius. Dr. Elizos Jackowskos-Boryc vizitas tapo dar vienu sėkmingu VILNIUS TECH ir UMCS partnerystės pavyzdžiu. Tokios iniciatyvos prisideda prie studijų kokybės gerinimo, mokslinių tyrimų plėtros ir universitetų tarptautiškumo stiprinimo. Jos taip pat kuria naujas galimybes studentams, dėstytojams ir tyrėjams įsitraukti į tarptautines akademines veiklas, plėtoti profesinius ryšius ir kartu kurti inovatyvius mokslo bei studijų projektus. Matematinės statistikos katedra dėkoja dr. Elizai Jackowskai-Boryc už aktyvų dalyvavimą studijų ir mokslinėje veikloje, vertingas įžvalgas bei prasmingą bendradarbiavimą. Tikimasi, kad užsimezgę ryšiai ir ateityje virs naujais bendrais projektais, mokslinėmis publikacijomis ir iniciatyvomis ATHENA European University aljanse bei už jo ribų.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau