Stojantiesiems

Lyderystės iššūkiai DI eroje: kokių vadovų reikia šiuolaikinėms organizacijoms?

Liepos 16, 2025
Kokie turi būti lyderiai, koks jų elgesys yra efektyvus ir kodėl? Kaip lyderiai daro įtaką žmonėms? Kokių lyderių reikia šiuolaikinei organizacijai? Ar šiuolaikiniai vadovai turi lyderystės kompetencijų?
 
Skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto intensyvi plėtra skatina naujų organizacinės lyderystės formų ir kompetencijų raišką. Paradoksalu, jog sąveikoje su dirbtiniu intelektu, sukurtu dirbtinių neuroninių tinklų pagrindu, žmonės sąmoningai treniruoja naujus technologinius įgūdžius, kadangi supranta, kad reikia teisingai formuluoti užduotis ir klausimus dirbtiniam intelektui, siekiant gauti tinkamus atsakymus ir efektyvius rezultatus.
 
Vis dėlto, sąveikoje su kitais žmonėmis neretai liekame savo poreikių ir įpročių „pavaldiniais“, nes organinis žmogaus intelektas priklauso nuo smegenų funkcionavimo dėsningumų, kurių apibūdinimui dažnai vartojamas terminas „trys smegenys“. Toks trinaris skirstymas yra tik modelis, padedantis suprasti žmogaus elgesio ir emocijų sudėtingumą. Mes automatiškai agresyviai ir greitai reaguojame į grėsmes dėka bazinės (reptilinės) smegenų dalies. Už emocijas, motyvaciją, atmintį, malonumus, skausmą, baimes ir socialinius ryšius atsako limbinės (žinduolių) smegenys. Naujoji smegenų žievė (žmogaus smegenys) kaip aukščiausia smegenų dalis yra atsakinga už kalbą, mąstymą, planavimą, sprendimų priėmimą ir kitas sudėtingas kognityvines funkcijas. Tai leidžia mums mokytis suprasti save ir pasaulį, kurti ir įgyvendinti ateities planus.
 
Nors įprasta manyti, jog visi žino, kas yra lyderystė, tačiau tik nedaugelis gali aiškiai pasakyti, ką tai reiškia. Ką reiškia lyderystė organizacijų skaitmeninės transformacijos sąlygomis, kai lyderystės sprendimams pasitelkiama duomenų analitika ir dirbtinio intelekto technologijos? Kas vyksta žmogaus organiniame intelekte sąveikaujant su dirbtiniu intelektu? Šiuolaikinėse organizacijose, kur persipina technologinė ir socialinė veikla, lyderystė reikalauja naujų visapusiškų kognityvinio, emocinio, socialinio ir skaitmeninio intelekto kompetencijų, kurioms reikštis atsiveria naujos galimybės.
 
Naujosios organizacinės lyderystės pagrindu tampa skaitmeninio intelekto kompetencijos, kurios turėtų integruoti kognityvinį intelektą kaip gebėjimą sistemiškai mąstyti, atpažinti struktūras, diagnozuoti problemas ir priimti sprendimus, emocinį intelektą kaip gebėjimą suprasti ir reguliuoti savo ir kitų emocines reakcijas ir socialinį intelektą kaip socialinio sąmoningumo, bendradarbiavimo, konfliktų ir pokyčių valdymo įgūdžių pagrindą. Integralus skaitmeninis lyderių intelektas numato būtinumą ugdyti virtualios lyderystės kompetenciją, kuri tampa skaitmeninės komunikacijos gebėjimų pagrindu vadovaujant nuotoliu dirbančioms komandoms. Lyderių skaitmeninis intelektas organizacijų skaitmeninės transformacijos sąlygomis turi užtikrinti skaitmeninės etikos ir atsakomybės principų diegimą ir įgyvendinimą, kadangi keičiasi ne tik žmonių darbo prigimtis, bet ir darbo santykių pobūdis.
 
Šiuolaikinė organizacinė lyderystė – tai lyderystės kompetencijų rinkinys, kuomet skirtingoms užduotims spręsti ir įvairioms situacijoms valdyti lyderiai gali sąmoningai pasirinkti ir pritaikyti optimaliai tinkamus žmogiškuosius įgūdžius ir DI įrankius. Tradiciniu požiūriu organizacijų strateginius tikslus iškelia žmonės, kurie pasitelkę žodžio galias vadovauja kitiems žmonėms, motyvuodami siekti iškeltus tikslus. Generatyvinis dirbtinis intelektas, kuriamas žmogaus kalbos dėsningumų pagrindu, leidžia ne tik analizuoti duomenis, bet ir sugeba generuoti naują turinį, kurio anksčiau nebuvo. Skaitmeninė lyderystė jau pasitelkia DI sugeneruotus sprendimus, taikomus organizacijų valdymui, kuomet žmonėms tenka įgyvendinti ne žmogaus intelekto parengtus sprendimus. Todėl svarbiausiu skaitmeninės lyderystės gebėjimu, priimant adekvačius sprendimus sąveikoje su skaitmeninėmis technologijomis, tampa lyderystės kompetencijų saviugda ir dėmesingas lyderių sąmoningumas, įgalinantis keisti orgzanizacinės lyderystės kultūrą.
 
Straipsnį parengė VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Vadybos katedros lektorė dr. Liudmila Lobanova

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau