Mainų programų studentai užbaigė semestrą VILNIUS TECH: išsiveža žinias, draugystes ir patirtis

Liepos 15, 2026

Pasibaigus pavasario semestrui, VILNIUS TECH atsisveikino su „Erasmus+“ ir kitų mainų programų studentais, kurie studijavo universitete, pažino Lietuvos kultūrą bei tapo VILNIUS TECH bendruomenės dalimi.

Šį semestrą VILNIUS TECH bendruomenę papildė 402 studentai iš įvairių pasaulio šalių – 265 atvyko vienam semestrui ir 137 dalyvavo mišriose intensyviose programose. Studijuodami universitete jie gilino profesines žinias, dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, projektinėse veiklose, universiteto renginiuose ir socialinėse iniciatyvose. Studijų metu svečiai taip pat turėjo galimybę pažinti Vilnių ir Lietuvą, keliauti, atrasti naujas kultūras bei užmegzti draugystes, kurios, kaip patys teigia, tęsis ir pasibaigus mobilumo laikotarpiui.

Svarbią studentų patirties dalį sudarė ir universiteto bendruomenė. Semestro studijoms atvykusius studentus lydėjo VILNIUS TECH Užsienio ryšių direkcijos komanda, tarptautiškumo prodekanai ir ESN VILNIUS TECH organizacija, padėjusi lengviau įsilieti į universiteto gyvenimą ir susipažinti su Vilniumi.

Semestro pabaigoje studentai dalijosi savo įspūdžiais apie studijas VILNIUS TECH. Daugelis jų pabrėžė, kad mobilumas tapo ne tik akademine galimybe, bet ir svarbiu asmeninio augimo etapu.

„Mano „Erasmus“ patirtis Vilniuje visiškai pranoko visus mano lūkesčius – tiek asmenine, tiek akademine prasme. Išvykstu su gausybe gražių prisiminimų, juoko, kelionių, taip pat smarkiai paaugusi kaip asmenybė“, – sako Valentina Iriarte Perez iš Ispanijos Granados universiteto (University of Granada).

„Labiausiai mane sužavėjo dėstytojai. Visi profesoriai, su kuriais bendravau, puikiai kalbėjo angliškai, o visa universiteto bendruomenė buvo nepaprastai draugiška ir visada pasirengusi padėti. Studijuoti VILNIUS TECH buvo vienas geriausių mano sprendimų, todėl nuoširdžiai rekomenduoju šį universitetą kiekvienam būsimam mainų studentui“, – teigia Čekijos Brno technologijos universiteto (Brno University of Technology) studentas Adam Biciste.

„Kasdien, būdama tarptautinių studentų apsuptyje, daug sužinojau apie kitas kultūras ir apie save. Ši patirtis suteikė man platesnį požiūrį tiek į gyvenimą, tiek į būsimą karjerą“, – pasakoja Oleksandra Halahan, atvykusi iš Ukrainos Nacionalinio Lvivo  politechnikos universiteto (Lviv Polytechnic National University).

„Erasmus“ programa praplėtė mano akiratį ir padėjo man augti kaip asmenybei. Nuoširdžiai rekomenduočiau dalyvauti mainų programoje kiekvienam studentui, ieškančiam unikalios ir prasmingos patirties“, – sako Acai Arman iš Rumunijos Karinės jūrų akademijos (Naval Academy) „Mircea cel Bătrân“.

„Laikas, praleistas VILNIUS TECH, buvo kur kas daugiau nei studijos užsienyje. Tai buvo asmeninio augimo, kultūrinių atradimų, draugystės ir kūrybinio tobulėjimo kelionė. Lietuva man iš tiesų tapo antraisiais namais“, – YuChieh Hsu, atvykęs iš Taivano Nacionalinio Yunlin mokslo ir technologijos universiteto (National Yunlin University of Science and Technology).

Dėkojame visiems atvykusiems užsienio mainų studentams už aktyvų dalyvavimą universiteto gyvenime. Linkime sėkmės tęsiant studijas ir profesinį kelią bei tikimės, kad VILNIUS TECH ir Lietuva jums visuomet išliks vieta, į kurią norėsis sugrįžti.

Galerija

Panašios naujienos

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Business and Management 2024“ straipsnių rinkinys įtrauktas į Web of Science
Tarptautinės mokslinės konferencijos „Business and Management 2024“ straipsnių rinkinys įtrauktas į Web of Science
Džiaugiamės galėdami pasidalinti reikšmingu VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto pasiekimu – 2024 m. tarptautinės mokslinės konferencijos „Business and Management 2024“ straipsnių rinkinys „New Trends in Contemporary Economics, Business and Management“ įtrauktas į „Web of Science Conference Proceedings Citation Index (CPCI)“ duomenų bazę.  Tai reiškia, kad konferencijoje pristatyti ir publikuoti moksliniai tyrimai yra matomi vienoje svarbiausių pasaulio mokslo informacijos platformų, o jų rezultatai tampa lengviau prieinami tarptautinei akademinei bendruomenei. Konferencija „Business and Management“ jau daugelį metų suburia verslo, vadybos ir ekonomikos bei finansų tyrėjus, ekspertus ir praktikus iš įvairių pasaulio šalių, suteikdama erdvę diskusijoms apie konkurencingumą, inovacijas, tvarumą, finansus, verslo technologijas ir kitus aktualius šiuolaikinio verslo bei ekonomikos klausimus. Po sėkmingai įvykusios 16-osios konferencijos „Business and Management 2026“ kviečiame planuoti dalyvavimą kitais metais! 17-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Business and Management 2027“ vyks 2027 m. gegužės 12–14 d. Vilniuje. Norintys pirmieji gauti informaciją apie registracijos pradžią gali palikti savo kontaktus: https://forms.cloud.microsoft/e/GS0MhcZZ3r  Kviečiame prisijungti prie tarptautinės mokslininkų bendruomenės, dalintis naujausiais tyrimais ir kartu kurti verslo, vadybos bei ekonomikos mokslų ateitį.
Plačiau
60 metų universitete praleidęs Arūnas Speičys: čia mokėsi ir dirbo keturios šeimos kartos
60 metų universitete praleidęs Arūnas Speičys: čia mokėsi ir dirbo keturios šeimos kartos
Šių metų rugsėjis bus jubiliejinis – jau šešiasdešimtas – kai Arūnas Speičys kas rytą skuba į universitetą. Tiesa, pirmuosius penkerius metus jis skubėdavo kaip studentas, o nuo 1971 metų oficialiai tapo ir universiteto darbuotoju. Su VILNIUS TECH susiję net keturios Speičių kartos: 1956 metais čia pradėjo dirbti Arūno tėvas, paskui pats Arūnas, vėliau čia studijavo du jo sūnūs ir anūkė. [caption id="attachment_122279" align="alignnone" width="2560"] Arūnas Speičys[/caption] „Juokiuosi, kad keturios kartos susijusios su universitetu, bet visi vadino jį skirtingai. Tėvas keletą metų dėstė Kauno politechnikos instituto (KPI) Vakarinio fakulteto Vilniaus skyriuje. Po kiek laiko aš įstojau mokytis į KPI Vilniaus filialą, trečiais mano studijų metais jis tapo Vilniaus inžineriniu statybos institutu (VISI). Vėliau mano sūnus baigė Vilniaus technikos universitetą, po kelių metų kitas sūnus baigė Gedimino technikos universitetą, o anūkė baigė VILNIUS TECH. Visi mokėsi ten pat, tik pavadinimas vis keitėsi“, – juokiasi Arūnas. Tyrė metalo nuovargį A. Speičys studijavo Mechanikos fakultete, vėliau gavo pasiūlymą dirbti besikuriančioje Mašinų dinamikos laboratorijoje. Joje buvo tiriamas metalo nuovargis – nusidėvėjimas esant tam tikroms sąlygoms. „Patys gamindavome bandymams reikalingus prietaisus, paskui jau pirkdavome juos. Laboratorija klestėjo, joje dirbo apie 20 darbuotojų. Tirdavome metalo, statybinių konstrukcijų nuovargį, atlikdavome bandymus, turėjome daug užsakymų ir įspūdingą aparatūrą. [caption id="attachment_122281" align="alignnone" width="2560"] Arūnas Speičys[/caption] Pamenu, kai mūsų laboratorija persikėlė iš Vilniaus senamiesčio į Saulėtekį, čia buvo visiškas miesto pakraštys. Savo aparatūrą turėjome sumontuoti, kai naujasis pastatas dar neturėjo sienų, nes kitaip ji nebūtų tilpusi. O vėliau teko ne kartą griauti sienas, kad naujai įsigyti po keliolika tonų sveriantys prietaisai tilptų į patalpas. Vėliau jau mums atsibodo griauti sienas, tad padarėme vartus, kurie yra iki šiol“, – pasakoja technikas. Laboratorijoje būdavo testuojamas metalas ir įranga naudota atominėse elektrinėse, povandeniniuose atominiuose laivuose, aviacijoje, laivyboje, pramonėje. Kai Lietuva atgavo Nepriklausomybę, į universiteto mokslininkus kreipėsi Amerikos lietuvis, kuris dirbo kalnakasybos srityje. A. Speičys su kolegomis laboratorijoje išbandydavo galingoms kalnakasybos mašinoms gaminti skirtą metalą. Tapo istorinio įvykio liudininku Po darbų technikas rasdavo laiko ir pomėgiams. Aktyviai dalyvaudavo ralyje, kelis kartus tapo Lietuvos čempionu, o kartą – ir Baltijos šalių čempionu. Vėliau, kai universitetas gavo dovanų jūrinę jachtą, pavadinimu „Ragana“, jis susidomėjo buriavimu ir net atsitiktinai tapo istorinio įvykio dalyviu. 1989 metų rugpjūtį jis jachta plukdė Lietuvos delegaciją į Gotlando salą, kur vyko Europos lietuvių studijų savaitė. Renginio metu buvo pasirašytas ir Gotlando komunikatas, tapęs reikšmingu žingsniu Lietuvos nepriklausomybės link. Lietuvos politikų ir išeivijos pasirašytame dokumente teigiama, jog „Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“. Komunikatu buvo parodytas konfrontuojančių Lietuvos politinių jėgų susitarimas. [caption id="attachment_122289" align="alignnone" width="2560"] Jachta „Ragana“[/caption] „Tai buvo pirmas kartas, kai visi sutarė dėl Lietuvos ateities. Stebėtasi, kaip po tokio turinio komunikatu galėjo pasirašyti ir Lietuvos laisvės lygos vadas Antanas Terleckas, ir komunistų partijos ideologijos skyriaus vedėjas Justas Vincas Paleckis, ir kiti skirtingų pažiūrų lietuvių visuomenės veikėjai. Na, o kad tai – istorinis įvykis, aš įsisąmoninau tik grįžęs“, – pripažįsta jo dalyviu ir liudininku tapęs A. Speičys. Atsakingas darbas Paklaustas, kaip per kelis dešimtmečius jo akyse keitėsi universitetas, Arūnas sako, kad universitetas visą laiką žengė koja kojon su naujovėmis ir pažanga. Tačiau jį liūdina, kad dabartiniai studentai visą informaciją nori rasti internete, o ne laboratorijose. [caption id="attachment_122283" align="alignnone" width="2560"] Arūnas Speičys[/caption] Aprodydamas savo darbo vietą ir joje stovinčią įrangą A. Speičys rodo didžiulį varžtą. „Tai yra Mindaugo tilto varžtas. Tokiais sutvirtintas visas tiltas. Man teko atsakomybė paskaičiuoti, kokia jėga kiekvienas varžtas turi būti įtemptas. Tikrinome ir ilgiausio bei aukščiausio Lietuvoje Lyduvėnų tilto konstrukcijų patvarumą, nustatėme, kad statant panaudotas metalas yra labai patvarus ir tarnaus dar ilgai. Kartą, kai Vilniuje esančios ledo arenos stogas įgriuvo neatlaikęs didelės sniego dangos, tyrėme, kur buvo padaryta klaidų ir pateikėme rekomendacijas, kad tokia nelaimė nebepasikartotų“, – nuveiktus darbus vardija technikas. Teko tirti ir putpelės kiaušinį, ir žmogaus kaulus A. Speičys prisimena ir keletą itin neįprastų užsakymų. „Kartą atėjo moksleivis, kuris norėjo ištirti putpelių kiaušinių lukšto stiprumą. Darėme bandymus, spaudėme kiaušinius, skaičiavome. O kartą dvi studentės – viena iš mūsų universiteto, kita – būsima medikė, atėjo pas mane su kiaulių sausgyslėmis. Jos įgyvendino bendrą projektą apie sausgyslių susiuvimą. Atsinešdavo kiaulių sausgyslių, jas siūdavo, o aš tas sausgysles tampydavau, tikrindavau tvirtumą“, – prisiminęs juokiasi A. Speičys. Metalui skirta aparatūra jam teko tirti ir žmogaus kaulų tvirtumą bei lankstumą. „Gyvo ir negyvo žmogaus kaulai labai skiriasi. Vieną kartą bandėme vos prieš dieną mirusio žmogaus kaulą, toks savo savybėmis panašiausias į gyvo žmogaus. Teko tirti ir žmogaus stuburo slankstelių tvirtumą. Tokių bandymų reikėjo medicinos studentams ir mokslininkams, kurie specializavosi traumatologijoje“, – išskirtinius atvejus prisimena technikas. [caption id="attachment_122285" align="alignnone" width="2560"] Arūnas Speičys[/caption] A. Speičio lojalumas ir ne vieną dešimtmetį trukęs nuoširdus darbas buvo įvertintas ir universiteto bendruomenės. 2022 metais rektoriaus įsakymu už nuopelnus Vilniaus Gedimino technikos universitetui jis buvo apdovanotas I laipsnio garbės ženklu.
Plačiau