Mažos sumos, dideli rezultatai: kodėl verta pradėti investuoti dar studijų metais?

Spalio 6, 2025
Finansinis raštingumas tampa vis svarbesnis įgūdis šiuolaikinėje globalioje ekonomikoje. Jis padeda suprasti uždarbio vertę, planuoti išlaidas, turėti finansinę „pagalvę“ ir apsisaugoti nuo infliacijos poveikio. Vienas iš kertinių finansinio raštingumo elementų – gebėjimas ne tik taupyti, bet ir investuoti. Investuojant pinigai pradedami „įdarbinti“, o tai leidžia ilgainiui užsitikrinti papildomas pajamas ateityje.
 

Kodėl verta pradėti studijų metais?

Studijų metai tam ypač tinkami. Kodėl?
Pirma, jaunystėje turime unikalią galimybę klysti pigiau – nedideli nuostoliai iš pirmųjų investicijų tampa vertinga pamoka, kuri vėliau neįkainojama.
Antra, būtent šiame etape ugdomi svarbūs įgūdžiai: biudžeto planavimas, diversifikacija, savidisciplina ir emocijų kontrolė. Jie praverčia ne tik finansų pasaulyje, bet ir visose gyvenimo srityse. Šie įgūdžiai formuojasi per praktiką – o studijų metai yra tam puikus laikotarpis.
Be to, šiandien galimybių mokytis daugiau nei bet kada. Lietuvoje vis dažniau organizuojami renginiai, skirti finansiniam raštingumui kelti – pavyzdžiui, „Financial Freedom Forum“, kuris jau ketvirtą kartą (šiemet lapkričio 27 d.) suburs įvairių sričių specialistus ir visuomenę diskutuoti apie asmeninių finansų valdymą bei investavimą.
Svarbi ir akademinė aplinka: universitetuose vis dažniau rengiamos atviros paskaitos apie investavimą, studentai turi galimybę konsultuotis su dėstytojais, naudotis universiteto ištekliais.
 

Nuo ko pradėti?

 

Pradedančiajam investuotojui viena paprasčiausių ir prieinamiausių priemonių yra ETF fondai. Tai patogus būdas investuoti į pasirinktą rinką ar sektorių: nuo technologijų, nekilnojamojo turto, dirbtinio intelekto ar finansų paslaugų iki klasikinio S&P 500 indekso.
Šiandien, sparčiai tobulėjant technologijoms ir interneto galimybėms, investuoti tapo itin paprasta – tai galima daryti tiek per komercinius bankus, tiek per specializuotas investavimo platformas. Pastarosios ypač patrauklios pradedantiesiems, nes siūlo galimybę susikurti virtualų investicinį portfelį. Tai reiškia, kad galima „pirkti“ akcijas, ETF ar net tauriuosius metalus (pvz., auksą, sidabrą) realiuoju laiku, tačiau nerizikuojant tikrais pinigais.
Tokios testinės sąskaitos leidžia išbandyti platformos funkcionalumą, stebėti, kaip kinta pasirinkti aktyvai, ir mokytis priimti sprendimus be finansinės rizikos. Įgijus patirties ir pasitikėjimo, verta pradėti nuo mažų realių sumų, investuojant į skirtingus aktyvus bei paskirstant kapitalą. Toks diversifikavimas padeda sumažinti riziką ir ugdo ilgalaikės investavimo strategijos discipliną.

Investicinė sąskaita

Svarbu paminėti, kad į investavimo platformas lėšas Lietuvos gyventojai gali pervedinėti tiesiogiai iš specialiai investavimui skirtos investicinės sąskaitos.
Investicinė sąskaita – tai speciali sąskaita, skirta lėšoms, naudojamoms tik investicijoms į finansinius produktus. Jos pagrindinis privalumas – supaprastintas apmokestinimas. Gyventojų pajamų mokestis taikomas tik faktiniam pelnui, ir tik tuomet, kai iš sąskaitos išimamos lėšos. Kol lėšos neišimamos, o toliau reinvestuojamos, tol pajamų mokesčio mokėti nereikia.
Svarbu žinoti, kad investicinė sąskaita turi ir tam tikrų apribojimų. Per ją negalima investuoti į kriptovaliutas, o dividendai, gauti už šios sąskaitos lėšomis įsigytas finansines priemones, nėra priskiriami jos pajamoms.
Tuo pačiu investicinės sąskaitos galimybės yra platesnės nei vien akcijų įsigijimas. Prie tinkamų finansinių produktų priskiriami ir sutelktinio investavimo bei tarpusavio skolinimo (P2P) platformų instrumentai, leidžiantys diversifikuoti portfelį ir pasiekti didesnį finansinį lankstumą.
Išsamiau apie investicinę sąskaitą galite skaityti čia.
 

Sudėtinių palūkanų magija: 10 € gali virsti 10 000 €

Ar verta pradėti investuoti skiriant vos 10 € per mėnesį? Daugelis studentų ar būsimų studentų mano, kad investavimas yra skirtas tik tiems, kurie jau dirba ir uždirba. Tačiau realūs pavyzdžiai rodo ką kita – ankstyvas startas leidžia pinigams augti labiau nei manote.
Pavyzdžiui, studentas kas mėnesį investuoja vos po 10 €. Su vidutine 7 % metine grąža per 30 metų ši suma išauga iki beveik 12 000 €. Jei pradeda investuoti 10 metų vėliau – sukaups vos apie 6 000 €.
Investuojant po 50 € per mėnesį su vidutine 7 % metine grąža, per 10 metų sukaupiama apie 8 500 €, o per 30 metų -daugiau nei 60 000 €. Tai reiškia, kad net mažos, bet nuoseklios įmokos gali tapti pamatu finansiniam saugumui ateityje.
Šis augimas neatsiranda vien dėl papildomų įmokų – didžiausią poveikį daro laikas ir reinvestuojama grąža.
Taigi, 10 € per mėnesį gali pasirodyti per maža suma, bet esmė yra disciplina ir nuoseklumas.
 

Kaip tai atrodo praktiškai?

  1. Automatinės investicijos. Daugelis platformų (pvz., „Etoro“, „Revolut“, „Trading212“, „Freedom24“) leidžia nustatyti automatinį periodinį pirkimą. Tai reiškia, kad galite nusistatyti: „kas mėnesį už 10 € pirk S&P500 ETF“, ir sistema pati automatiškai perka už jus.
  2. Dalinių akcijų pirkimas. Anksčiau su 10 € nebūtumėte galėję įsigyti akcijos ar ETF vieneto, kainuojančio keliasdešimt ar kelis šimtus eurų. Dabar dauguma platformų leidžia pirkti dalį ETF ar akcijos („fractional shares“). Taigi už 10 € galite nusipirkti, tarkim, 0,03 vieneto fondo.
  3. Kaupimas iki didesnės sumos. Jei pasirinktoje platformoje minimalus sandoris yra didesnis, galima kaupti pinigus investicinėje sąskaitoje ir kas kelis mėnesius padaryti vieną pirkimą. Pvz., sukaupti 50 € ir tuomet nusipirkti ETF.
Nedidelė, bet svarbi įžvalga: visuomet įvertinkite ir palyginkite investavimo platformų administracinius mokesčius, komisinius ir kitus kaštus, taikomus platformoje perkant, parduodant ar laikant investicinius vienetus. Tai gali turėti reikšmingos įtakos ilgalaikiams rezultatams.
 

Investuoja ne tik finansininkai

Investavimas nėra tik ekonomistų ar finansų specialistų privilegija – tai tema, aktuali kiekvienam, nepriklausomai nuo studijų krypties. Medicinos studentas, inžinierius ar būsimas pedagogas – visi gali naudotis investavimo galia ir pradėti kurti finansinę nepriklausomybę dar jaunystėje.

Parengė Julija Mosina, Vilnius Tech Finansų inžinerijos katedros doktorantė ir Investavimo vadybos studijų programos alumnė
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau