Modernios ir patogios Šnipiškės: studentai savivaldybei pristatė savo viziją

Kovo 7, 2017
Modernios ir itin gyventojams patogios Šnipiškės, su sutvarkytomis viešosiomis erdvėmis, dviračių takais, išsaugota medinių namų teritorija ir naujais pastatais – tokią viziją Vilniaus miesto savivaldybės atstovams pasiūlė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) architektūros studijų programos studentai.
 
„Šnipiškių teritorija urbanistiniu požiūriu yra karštas taškas. Tai – kompleksiškas miesto rajonas, kuriame susipina daugybė temų ir interesų: naujieji verslo centrai, senosios sodybos, intensyvios Kalvarijų ir Žalgirio gatvės, Senvagės tvenkiniai, neišnaudotos konversijos teritorijos. Šnipiškės yra centrinis, todėl itin aktualus, tačiau iki šiol mažai nagrinėtas miesto mikrorajonas,“ – teritorijos pasirinkimą argumentavo VGTU absolventė ir viena iš urbanistų biuro „PUPA– strateginė urbanistika“ įkūrėja Justina Muliuolytė. Mergina buvo viena iš kūrybinių dirbtuvių VGTU architektūros studentams „Urbanistinė akupunktūra Šnipiškėse“ kuratorių, kurių metu gimė studentų pasiūlymai šiai sostinės teritorijai.
 
Dirbtuvės prasidėjo susitikimu su Vilniaus miesto savivaldybės nariais, studentams pristatyta miesto vizija, jau įvykę projektai. Tuomet jaunuoliai tyrinėjo pasirinktą teritoriją, grupelėmis kalbino Šnipiškėse gyvenančius bei dirbančius žmones, aiškinosi jų poreikius bei nuomonę apie esamą padėtį.
 
Pasak J. Muliuotytės, didžioji dalis apklaustųjų sutiko, kad reikia gerinti infrastruktūrą, keisti vandentiekio sistemą. Visgi daugelis gyventojų yra nusiteikę pozityviai, įvardijo, jog Šnipiškėse yra daug saugiau negu anksčiau, čia buriasi bendruomenė, gyventi bei dirbti tampa jaukiau.
 
Jaunieji architektai turėjo progą pabendrauti su šią teritoriją kartu su savo studentais tyrinėjusia geografijos profesore, iš savo perspektyvos apie Šnipiškes jiems papasakojo Nekilnojamojo turto plėtos asociacijos atstovas. Kiek galima išsamiau ir iš įvairių perspektyvų susipažinę su nagrinėjama teritorija, studentai parengė savo pasiūlymus, kurie visai neseniai pristatyti ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovams. Čia pristatytos trys skirtingos, bet kartu tarpusavy panašios Šnipiškių vizijos.
 
Viena jų – didelė žalia erdvė su medinėmis Šnipiškėmis, garažų teritorija bei Šnipiškių sodais, kuriuose numatyta vieta naujiems pastatams. Kita grupelė labiau akcentavo jungtis tarp Žirmūnų, Kalvarijų gatvės, medinių Šnipiškių, naujosios teritorijos ir Ozo šlaitų. Trečioji grupė taip pat rūpinosi viešosiomis erdvėmis, tačiau didžiausią dėmesį skyrė iš seniau likusiai gatvių struktūrai bei pagal tai orientavo ir viešąsias erdves, ir kvartalus. Visose vizijose akcentuotos medinės Šnipiškės, viešųjų erdvių poreikis, teritorijų atnaujinimas bei kontrasto mažinimas tarp naujų bokštų ir medinių namų, taip pat modernus, funkcionalus apšvietimas. Dirbtuvių objektu pasirinkta teritorija tarp didžiųjų gatvių: Žalgirio, Kalvarijų, Geležinio vilko ir Konstitucijos prospekto.
 
„Tokia iniciatyva – itin sveikintina. Pasirinktos teritorijos analizė padaryta tikrai neblogai, studentai atkreipė dėmesį būtent į tas vietas, kurios greitu metu sulauks tvarkymo. Artimiausiu bus organizuojamos bendros Vilniaus miesto savivaldybės ir vietos bendruomenės dirbtuvės projektiniams pasiūlymams parengti, čia bus laukiami ir VGTU studentai“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė, pastebėjusi, kad dar geresnių rezultatų būtų galima sulaukti apjungus skirtingų sričių būsimus jaunuosius specialistus: tiek architektus, tiek transporto, tiek nekilnojamojo turto ir kitų sričių atstovus.
 
R. Matonienės teigimu, vienas labiausiai dėmesį atkreipusių studentų pasiūlymų –  Giedraičių gatvėje esančio daugiaaukščio garažo sienos apželdinimas arba viešojo kino teatro įrengimas. Būtent čia planuojama su bendruomene įrengti viešąją erdvę. Vilniaus miesto savivaldybės atstovė taip pat pagyrė VGTU studentų sprendimą pasirinkti atskiras teritorijas ir padetalizuoti jų vizijas.
 

„Manau, kad Šnipiškių laukia graži ateitis – juk čia galima gyventi nuosavame name pačiame miesto centre. Gyventojų atžvilgiu irgi vyksta permainos – dalis jų jau yra miestiečiai, kurie vertina buvimą šalia visų jiems reikiamų taškų. Tereikia, tik labiau aptvarkytos aplinkos bei pagerintos kelių infrastruktūros“, – reziumavo J. Muliuolytė.

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH matematinį bendradarbiavimą su Maria Curie-Skłodowska universitetu stiprina per ATHENA projektą
VILNIUS TECH matematinį bendradarbiavimą su Maria Curie-Skłodowska universitetu stiprina per ATHENA projektą
Tarptautinis akademinis bendradarbiavimas atveria naujas galimybes studijoms, moksliniams tyrimams ir žinių mainams. Tokių iniciatyvų naudą VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Matematinės statistikos katedros bendruomenė turėjo galimybę patirti 2026 m. rugsėjo 7–20 d., kai universitete viešėjo dr. Eliza Jackowska-Boryc iš Maria Curie-Skłodowska universiteto (UMCS) Liubline, Lenkijoje. Vizitas vyko pagal UMCS 4 ATHENA European University PLUS projektą, skirtą stiprinti ATHENA aljanso universitetų bendradarbiavimą, akademinį mobilumą ir bendras mokslo bei studijų iniciatyvas. Maria Curie-Skłodowska universitetas yra vienas didžiausių ir svarbiausių universitetų Lenkijoje bei aktyvus tarptautinių mokslinių tyrimų ir akademinių mainų dalyvis. Vizito metu dr. Eliza Jackowska-Boryc aktyviai įsitraukė į Matematinės statistikos katedros akademinę veiklą. Kartu su doc. dr. Nomeda Bratčikoviene ji vedė „Įvado į grafų teoriją“ paskaitas DATf-24 grupės studentams. Grafų teorija yra viena svarbiausių šiuolaikinės diskrečiosios matematikos sričių, nagrinėjanti objektų ir jų tarpusavio ryšių struktūras. Jos metodai plačiai taikomi kompiuterių tinkluose, socialinių tinklų analizėje, logistikos sistemose, maršrutų optimizavimo uždaviniuose bei dirbtinio intelekto sprendimuose. Tarptautinė dėstymo patirtis studentams suteikė galimybę ne tik susipažinti su skirtingais matematikos dėstymo metodais, bet ir gilinti žinias srityje, kuri yra svarbi daugelio šiuolaikinių technologijų pagrindas. Svarbi vizito dalis buvo ir mokslinė veikla. Katedroje surengtuose matematikos didaktikos tematikos seminaruose aptarti jau dvejus metus vykdomi bendri VILNIUS TECH ir UMCS moksliniai tyrimai. Seminarų metu diskutuota apie matematikos mokymo ir mokymosi iššūkius aukštajame moksle, analizuoti pasiekti rezultatai bei numatytos tolesnės bendradarbiavimo kryptys. Tokie susitikimai suteikia galimybę keistis akademine patirtimi, generuoti naujas mokslinių tyrimų idėjas ir inicijuoti bendras publikacijas bei projektus. Viešnagės metu taip pat įvyko susitikimas su ATHENA European University veiklas VILNIUS TECH koordinuojančiomis specialistėmis dr. Aleksandra Sokolova ir dr. Asta Radzevičiene. Susitikimo metu aptartos ATHENA aljanso teikiamos galimybės akademiniam mobilumui, tarptautinių studijų plėtrai, bendroms mokslinėms iniciatyvoms bei tolesniam universitetų bendradarbiavimui Europos aukštojo mokslo erdvėje. ATHENA European University yra Europos universitetų aljansas, vienijantis dešimt aukštųjų mokyklų iš įvairių Europos šalių, tarp jų – VILNIUS TECH ir UMCS. Aljansas skatina studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų integraciją, sudaro daugiau galimybių studentų ir darbuotojų mobilumui bei padeda universitetams kartu spręsti visuomenei aktualius iššūkius tarptautinėje aplinkoje. Intensyvią akademinę programą papildė ir pažintinės veiklos. Apsilankymas Sapiegų rūmuose suteikė progą neformalioje aplinkoje tęsti profesines diskusijas, geriau pažinti Lietuvos kultūros paveldą bei stiprinti tarpuniversitetinius ryšius. Dr. Elizos Jackowskos-Boryc vizitas tapo dar vienu sėkmingu VILNIUS TECH ir UMCS partnerystės pavyzdžiu. Tokios iniciatyvos prisideda prie studijų kokybės gerinimo, mokslinių tyrimų plėtros ir universitetų tarptautiškumo stiprinimo. Jos taip pat kuria naujas galimybes studentams, dėstytojams ir tyrėjams įsitraukti į tarptautines akademines veiklas, plėtoti profesinius ryšius ir kartu kurti inovatyvius mokslo bei studijų projektus. Matematinės statistikos katedra dėkoja dr. Elizai Jackowskai-Boryc už aktyvų dalyvavimą studijų ir mokslinėje veikloje, vertingas įžvalgas bei prasmingą bendradarbiavimą. Tikimasi, kad užsimezgę ryšiai ir ateityje virs naujais bendrais projektais, mokslinėmis publikacijomis ir iniciatyvomis ATHENA European University aljanse bei už jo ribų.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau