Stojantiesiems

Mokslas ir verslas kartu spręs sveikatos, klimato kaitos ir kibernetinio saugumo problemas

Gegužės 17, 2024
Gegužės 17 d. Inovacijų agentūros organizuotame renginyje skirtingų sričių mokslo ir verslo atstovų konsorciumai pristatė, kaip įgyvendins misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas. Jos efektyviai prisidės prie visuomenei opių onkologinių ir paveldimų ligų gydymo, klimato kaitos bei šalies kibernetinio atsparumo problemų sprendimo. Bendra visų trijų projektų vertė siekia 94,612 mln. Eurų.

Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto suburti konsorciumai suvienys mokslo žinias ir ilgametę patirtį turinčius verslo atstovus su tikslu ne tik rasti inovatyvius, moksliniais tyrimais grįstus sprendimus, bet ir užtikrinti sklandų jų komercializavimą.

Projekto metu įkurti kompetencijų centrai sustiprins visą šalies inovacijų ekosistemą ir paskatins Lietuvos transformaciją į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen pabrėžia, kad toks veikimo modelis yra naujas pažangos etapas, kuris padidins Lietuvos konkurencingumą:  „Mokslo ir verslo tandemas atveria naujas galimybes įgalinti mokslo žinias. Stipriausi konsorciumai įgyvendins didelio masto projektus: bus įkurti 3 kompetencijų centrai, įgyvendinta daugiau kaip 20 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų, sukurta apie 30 unikalių produktų bei įkurtos 22 atžalinės įmonės. Tai neabejotinas postūmis link inovatyvios, progresyvios ir tvaresnės ekonomikos kūrimo“, – teigė Neringa Morozaitė-Rasmussen.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Justo Nugaro teigimu, misijomis grįstos programos išsiskiria rezultatų ilgaamžiškumu: „Tai kompleksinės programos, kurios neapsiribos baigtiniais rezultatais. Projektų metu sukurta infrastruktūra ir kompetencijų plėtimo galimybės suteiks galimybę ir toliau vystyti reikšmingus tyrimus onkologinių, paveldimų ligų gydymo, klimato kaitos ir kibernetinio saugumo srityse. O įsteigti kompetencijų centrai ateityje padės pritraukti dar daugiau talentų, kurie sieks inovatyvių sprendimų visuomenei itin svarbiose srityse“, – pabrėžė viceministras.

Misijų įgyvendinimo planuose – nauji kompetencijų centrai, unikalūs produktai, moksliniai tyrimai

Misijomis grįstos mokslo ir inovacijų programos yra suskirstytos į 3 temas. Kiekvienos iš jų įgyvendinimui buvo atrinkta po vieną konsorciumą.

Ties inovacijų sveikatai tema dirbs Vilniaus universiteto suburtas konsorciumas. Jis planuoja įkurti transliacinį genų technologijos centrą. Tokio centro įkūrimas padės paspartinti technologijų perkėlimą į sveikatos priežiūros veiklas tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Šiame centre įgyvendinami projektai prisidės prie onkologinių ir paveldimų ligų gydymo. Numatoma bendra projekto vertė – 32,9 mln. eurų.

Saugios ir įtraukios e. visuomenės sferoje programą įgyvendins Kauno Technologijos universiteto konsorciumas. Jis vystys projektą, susijusį su skaitmenine gynyba, skirtą visuomenės saugumui ir atsparumui stiprinti. Planuojama įsteigti informacinių ir ryšių technologijų kompetencijų centrą. Projektui skiriama 24,07 mln. eurų.

Sumanios ir klimatui neutralios Lietuvos misijos įgyvendinimu rūpinsis Vilniaus Gedimino technikos universiteto vadovaujamas konsorciumas. Jis numato kurti technologinių universitetų ir įmonių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekosistema pagrįstas išmaniąsias, klimatui neutralias gamybos technologijas ir medžiagas. Šio konsorciumo veiklos bus orientuotos į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo technologijų vystymą, tvarių sprendimų statybų sektoriuje kūrimą, nuotekų valymo procesų tobulinimą bei kitų aplinkosaugos problemų sprendimą. Tam planuojama skirti 31,5 mln. eurų.

„Esu tikras, kad misija Sumani ir klimatui neutrali Lietuva ir konsorciumas SmartEcoTech yra ne tik svarbi žiedinės ekonomikos dalis, bet ir impulsas vystytis naujoms ekosistemoms Lietuvoje, tokioms kaip ConTech, ClimaTech, CleanTech ir pan. Misijos investicija į naujos kartos infrastruktūrą ir MTEP projektus prisidės prie klimatui neutralios Lietuvos ir padės mokslo atstovams vykdyti pažangiausius mokslinius tyrimus, įgauti naujų žinių“, – sakė Simonas Barsteiga, Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centro direktorius.

Pasak S. Barsteigos, investicijos į infrastruktūrą yra tik pirmas žingsninis. Jis būtinas inovacijoms gimti, bet mūsų ateities potencialas slypi ne infrastruktūroje, o žmonėse ir bendradarbiavime.

„Užtikrindami tinklaveiką (taip pat ir tarpdiscipliniškumą), žinių dalinimąsi bei tarptautiškumą, generuosime naujas idėjas ir projektus. Tikiu, kad kitas mūsų žingsnis bus žmogiškąjį ir intelektinį kapitalą vienijančio bendradarbiavimo skatinimas ir tinkamos reguliacinės aplinkos kūrimas. Lietuva turi mažai finansų ir žmogiškųjų išteklių, todėl atviro inovacijų modelio taikymas gali užtikrinti, kad skirtinguose sektoriuose įgytos kompetencijos bus panaudotos tiek verlse, tiek moksle ir svarbiausia – atsidurs studijų programose, kuriose ir bus ruošiami naujųjų ekosistemų dalyviai“, – kalbėjo S. Barsteiga.

Projektų įgyvendinimui – 89,310 mln. eurų finansavimas

Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programas inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Inovacijų agentūra pasirašė sutartis su konsorciumais dėl bendradarbiavimo įgyvendinant programų projektus.

Prie veiklų įgyvendinimo reikšmingai prisidės projektams skiriamas 89,310 mln. eurų finansavimas. 77,677 mln. eurų bus skiriama iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“, o 11,633 mln. eurų – iš LR biudžeto.

Projektuose numatytos veiklos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. balandžio mėnesio.

Informacija apie konsorciumų narius

Inovacijos sveikatai tema projektą įgyvendins konsorciumas, kurį sudaro 8 nariai: Vilniaus universitetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras, VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“, UAB „Femtika“, UAB „Droplet Genomics“, UAB „Caszyme“, UAB „Biomapas“, UAB „Vugene“.

Sumanios ir klimatui neutralios Lietuvos tema projektą įgyvendins konsorciumas, sudarytas iš 14 narių: „Vilnius Tech“, KTU, UAB „SG dujos Auto“, UAB „Arginta“, , UAB „3D Creative“, UAB „Ekobazė“, UAB „Provectus redivivus“, AB „Kelių priežiūra“, UAB „Soli Tek R&D“, UAB „Nanoversa“, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, Kauno mokslo ir technologijų parko, Lietuvos inovacijų centro.

Saugios ir įtraukios e. visuomenės tema projektą įgyvendins konsorciumas, kurį sudaro 12 narių: KTU, „Vilnius Tech“, Mykolo Romerio universitetas, UAB „Devslate Group“, UAB „Elsis PRO“, UAB „Transcendent Group Baltics“, UAB „Getweb“, UAB „Acrux cyber services“, UAB „NRD CS“ (NRD Cyber Security), VšĮ „Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų, tyrimų ir švietimo centras“, asociacija „Infobalt“, VšĮ „Baltijos pažangių technologijų institutas“.

Šaltinis: VšĮ Inovacijų agentūra

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau