Stojantiesiems

Moksleivių tyrimai – nuo dirvos tyrimų iki kompiuterinių žaidimų ir išradimų

Gegužės 13, 2025
Kasmetinėje moksleivių konferencijoje „Kurkime ateitį su VILNIUS TECH“  jaunieji kūrėjai iš visos Lietuvos universitete pristatė savo projektinius darbus, kuriuos kūrė ir rengė visus metus. Moksleiviai galėjo rinktis  tiriamuosius, laboratorinius ar kitus mokslinius projektus iš gamtos mokslų, inžinerijos, technologijų, menų ir kūrybos, matematikos, statistikos, ekonomikos, finansų ar verslo tematikų. Darbus vertino VILNIUS TECH mokslininkių sudaryta komisija.
 
Projektai pasižymėjo įvairove: moksleiviai tyrė triukšmą mokykloje, dirvos ir vandens telkinių užterštumą, pasitelkę droną matavo medžių augimą, ieškojo tvarių sprendimų kovai su greitąja mada bei būdų elektros energijai gaminti, kūrė biografinę fotoknygą, į triukšmą reaguojantį šviesos kubą bei triukšmometrą, kompiuterinius ir stalo žaidimus bei atliko įvairius energijos efektyvumo, biologinius tyrimus. 
 
„Ši konferencija tampa vieta, kur moksleiviai gali pristatyti savo projektų rezultatus kitiems aktyviems mokiniams bei universiteto dėstytojams, mokytojams. Po kiekvieno pranešimo jie sulaukia klausimų, rekomendacijų tolimesniems tyrimams, neretai ir pagyrų. Vertingiausia šioje  konferencijoje vaikams – kompetencijų ugdymas. Jie net tik tyrinėja, bet ir mokosi pristatyti savo projektus ar tyrimus, pateikti medžiagą struktūruotai“, –  sako VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė ir viena iš komisijos narių dr. Justė Rožėnė.
 
Nugalėtojai buvo atrinkti pagal projektų tematikas. Jais tapo: 
 
Gamtos mokslai: Vilniaus Žirmūnų gimnazijos 10 klasės moksleivės Danielė Penikaitė ir Madina Važgytė; projektas „Salicino poveikis odos mikrobiotai“.
 
Inžinerija: Vilniaus Karoliniškių gimnazijos 11 klasės moksleiviai Justinas Norkūnas ir Matas Ilgūnas; projektas „Motociklo vidaus degimo variklio naudingumo koeficientas“.
 
Technologijos: Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos 2 klasės moksleivis Emilis Dumbliauskas; projektas kompiuterinis žaidimas „Computer build from Scratch“.
 
Komisijos išrinktas: Utenos raj. Užpalių gimnazijos moksleivis Tautvydas Antanavičius; projektas „Išorinės telefono baterijos montavimas ir bandymai“.
 
„Ateities inžinerijos“ išrinktas: Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos 1 klasės moksleiviai Aleksas Žilys ir Modestas Raila; projektas „Šviesos kubas“.
 
Vilniaus Žirmūnų gimnazijos 2 klasės moksleiviai Emilija Mačiokaitė ir Aistė Kietytė; projektas „Chrolofilų pigmentai ir jų naudojimas“.
 
Merginos TECH: Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos 11 klasės moksleivės Apolinarija Turenkova, Anastasija Daniliuk, Margarita Kožankova; projektas „Popierinių atliekų naudojimas dirvos kokybei gerinti“.
 
Laimėjusių komandų mokytojams buvo įteiktos padėkos už jų indėlį, skatinant moksleivius domėtis mokslu.  
 
Komisijoje – VILNIUS TECH mokslininkės: Mechanikos fakulteto tarptautiškumo, alumnų ir partnerystės prodekanė, mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros docentė dr. Kristina Bazienė, Fundamentinių mokslų fakulteto fizikos katedros vedėja docentė dr. Milda Pečiulienė, Fundamentinių mokslų fakulteto grafinių sistemų katedros docentė ir Strateginės partnerystės centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ingrida Leščauskienė, Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė, mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros docentė dr. Justė Rožėnė, programos „Ateities inžinerija“ vadovė ir Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro vyriausioji specialistė bei Fundamentinių mokslų fakulteto informacinių technologijų katedros docentė dr. Edita Karosienė.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau