Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. D. Navakauskas ir prof. dr. D. Matuzevičius – 2024 m. Lietuvos mokslo premijos laureatai

Vasario 7, 2025

Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomenei neeilinis įvykis – Lietuvos mokslų akademija ką tik paskelbė 2024 metų Lietuvos mokslo premijų laureatus ir vienos iš šešių premijų laimėtojais tapo mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas ir Elektroninių sistemų katedros profesorius dr. Dalius Matuzevičius.

Premijuotas Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkų komandos 15 metų vykdytas Fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbų ciklas „Epigenetiniai ir genetiniai biožymenys ligų diagnostikai ir individualizuotai terapijai: mechanizmų tyrimas, metodų kūrimas ir pritaikymo sritys (2009–2023)“. Šis didžiulis darbas tapo svarbiu moksliniu proveržiu ligų diagnostikoje ir individualizuotos terapijos kūrime, kuris atveria visiškai naujas galimybes personalizuotai sveikatos priežiūrai ir paspartins ligų gydymą.

„Tai buvo pirmoji tokios apimtiems ir pobūdžio iniciatyva Lietuvoje, kai suvieniję kelių universitetų skirtingų mokslo krypčių mokslininkus į komandą tyrėme molekulinius mechanizmus, apjungdami skaičiuojamąją informatiką ir eksperimentinę biologiją. Taip buvo pasiūlyti, įgyvendinti ir ištirti skaitiniu intelektu grįsti vaizdų apdorojimo sprendimai – specializuotos strategijos, metodai, skaitiniai modeliai, algoritmai ir elektroninės intelektualiosios sistemos – skirti vėžinių ir kamieninių ląstelių vaidmens tyrimams automatizuoti ir spartinti“, – sako 2024 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. dr. D. Navakauskas.

VILNIUS TECH mokslininkai sukūrė naujos strategijos metodus ir skaitinius modelius, grindžiamus epigenetinių ir genetinių biožymenų tyrimu. Sukurti ir aprašyti specializuoti algoritmai įgalinantys automatizuotus vėžinių ir kamieninių ląstelių epigenetinių ir genetinių biožymenų tyrimus. Taikomųjų tyrimų metu įrodyta šių technologijų nauda spartinant biožymenų nustatymo ir ląstelių tyrimo procesus.

„Labai svarbu tai, kad sukūrėme tarpdisciplinines mokyklas, kurios formuoja ateities mokslinius tyrimus, ugdo naujus talentus ir įkvepia inovatyvius tyrimus regeneracinės medicinos ir skaičiuojamosios informatikos srityse“ – pažymi prof. dr. D. Navakauskas.

Laureatų pagerbimo ceremonija ir premijos įteikimas vyks Lietuvos mokslų akademijoje kovo 4 d. nuo 13 val. ir bus tiesiogiai transliuojamas per „LRT Plius“ kanalą.

Sveikinimai visai laureatų komandai!

 

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame dalyvauti tarptautinėje ATHENAWORKS mentorystės programoje
Kviečiame dalyvauti tarptautinėje ATHENAWORKS mentorystės programoje
Domitės moksliniais tyrimais, norite įgyti tarptautinės bendradarbiavimo patirties ir parengti mokslinę publikaciją? Kviečiame studentus teikti paraiškas į tarptautinę mentorystės programą ATHENAWORKS, įgyvendinamą ATHENA aljanso partnerių. Programa vyks 2026 m. liepos – 2027 m. gegužės mėn., o joje bus atrinkta 20 studentų iš viso ATHENA konsorciumo. Visą informaciją apie programą rasite čia: Recruitment of students to ATHENAWORKS project Dalyvaudami programoje galėsite: plėtoti savo mokslinių tyrimų idėją padedami tarptautinių mentorių, bendradarbiauti su studentais iš kitų ATHENA universitetų, tobulinti akademinio rašymo ir mokslinių publikacijų rengimo įgūdžius, dalyvauti teminiuose seminaruose ir individualiose mentorystės sesijose, vykti į penkių dienų „Academic Skills Boost-Up“ vasaros mokyklą Liubline (Lenkija), parengti recenzuojamai mokslinei monografijai skirtą knygos skyrių bei išplėsti savo tarptautinių akademinių kontaktų tinklą. Programa skirta studentams, besidomintiems šiomis sritimis: regionų politika ir tarptautiniai ryšiai, ekonomika, duomenų mokslas, humanitariniai mokslai. Paraiškų teikimo terminas – 2026 m. liepos 1–31 d. Atrankoje bus vertinama mokslinio tyrimo idėja, publikacijos, dalyvavimas konferencijose, mokslinėse organizacijose ar projektuose bei tarptautinė patirtis. Paraiškos kartu su reikalingais dokumentais teikiamos el. paštu athena@mail.umcs.pl. Nepraleiskite galimybės tapti tarptautinės mokslininkų bendruomenės dalimi, įgyti vertingos tyrimų patirties ir žengti pirmuosius žingsnius akademinės karjeros link!
Plačiau
Vieną geriausių disertacijų Lietuvoje parengęs dr. S. M. Rayapureddy: „Doktorantūra – ne sprintas, o maratonas“
Vieną geriausių disertacijų Lietuvoje parengęs dr. S. M. Rayapureddy: „Doktorantūra – ne sprintas, o maratonas“
Nors pasaulyje vis dažniau kalbama apie transporto elektrifikaciją, reali situacija yra kitokia – dyzeliniai varikliai vis dar yra ir bus naudojami bent artimiausią dešimtmetį. Kartu išliks didžiulė problema – nematomų kietųjų dalelių emisijos, prasiskverbiančios per standartinius dyzelinių variklių filtrus, dėl kurių keliamos taršos kyla ankstyvų mirčių rizika. Keliama tiesioginė grėsmė žmonių sveikatai Lietuvoje transporto sektorius sugeneruoja beveik 15 proc. smulkiųjų kietųjų dalelių emisijų, kurios didžiausią pavojų kelia didmiesčių, tokių kaip Vilnius ar Kaunas, gyventojams.  Pasak VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto mokslininko dr. Sai Manoj Rayapureddy, didžiausią grėsmę kelia dalelės, kurios yra per smulkios, kad jas sulaikytų įprasti dyzelinių variklių filtrai – jos prasiskverbia ir patenka į aplinką, o galiausiai – į žmogaus organizmą. Šios dalelės lengvai sąveikauja su žmogaus oda ir kvėpavimo sistema, keldamos tiesioginę grėsmę jų sveikatai.  Siekdamas spręsti šią problemą, mokslininkas atliko tyrimą ir parengė disertaciją „Akustinės aglomeracijos reiškinio tyrimas slėginio uždegimo variklyje naudojant alternatyviuosius degalus kietųjų dalelių taršai mažinti“. „Pasaulyje, kuriame tarša auga, dyzeliniai automobiliai vis dar plačiai naudojami ir yra siekiama mažinti iškastinio kuro naudojimą, šis darbas siūlo problemos sprendimo būdus, naudojant alternatyvius degalų derinius, kurie išskiria mažiau emisijų, ir akustinės aglomeracijos principą. Tai – procesas, kai garso bangos priverčia smulkias daleles sąveikauti tarpusavyje ir susijungti į didesnius junginius, kuriuos standartinis kietųjų dalelių filtras galėtų sulaikyti“, – sako VILNIUS TECH tyrėjas  dr. S. M. Rayapureddy. Rezultatai viršijo lūkesčius Dr. S. M. Rayapureddy tyrimus atliko trimis etapais, pasitelkdamas teorines analizes, skaičiavimus ir realius bandymus laboratorijoje. Eksperimentams buvo pasirinktas Lietuvoje puikiai atpažįstamas 1,9 l „Audi-VW“ variklis, sumontuotas VILNIUS TECH laboratorijoje.  Hipotezę apie degalų savybių įtaką dalelių susidarymui jis tyrė naudodamas specialiai paruoštus degalų mišinius su skirtingu anglies bei vandenilio santykiu ir deguonies kiekiu, o gautas emisijas palygino su įprastu dyzelinu. Galiausiai dalelių emisijos išmatuotos tiek su garso bangomis, tiek be jų.  Mokslininko tyrimo rezultatai viršijo lūkesčius – jis nustatė, kad pritaikius garso bangas, įprasto dyzelino kietųjų dalelių kiekį pavyko sumažinti 17-44 proc., o naudojant alternatyvius degalų mišinius, šis rodiklis šoktelėjo net iki 24-80 proc. Jis taip pat nustatė, kad didesnis deguonies kiekis alternatyviuose degaluose ir geresnės paviršiaus charakteristikos leido pasiekti net 100-190 proc. siekiantį dalelių aglomeracijos efektyvumą. „Akustinės aglomeracijos taikymas dyzelinių variklių dalelėms yra gana nauja, iki šiol mažai tyrinėta sritis. Norėjau įrodyti šio proceso svarbą ir naudą mažinant variklių emisijas. Mane nustebino ir nudžiugino tai, kad teorinis principas, žinomas jau seniai, taip efektyviai pasiteisino praktikoje. Įrodžiau, kad šis metodas padidina įprastų filtrų efektyvumą šalinant daleles“, – dalijasi Transporto inžinerijos fakulteto tyrėjas. Pasak dr. S. M. Rayapureddy, nors ateitis priklauso elektrai, šiuo metu reikia „tarpinio varianto“. Kadangi vizija visiškai elektrifikuoti transporto sektorių bent jau artimiausią dešimtmetį yra nereali, būtina tobulinti technologijas, kurias naudojame šiandien, ir mažinti emisijas iš jau eksploatuojamų dyzelinių transporto priemonių. „Įgyvendinus šią koncepciją, būtų galima pagerinti esamų kietųjų dalelių filtrų efektyvumą. Galėtume gerokai sumažinti smulkiąją taršą, kurią kelia ir kels dabar naudojami dyzeliniai varikliai“, – priduria jis.  Doktorantūra – ne sprintas, o maratonas Mokslininkas, savo profesinį kelią pradėjęs Indijoje, kur įgijo mechanikos inžinerijos bakalauro laipsnį, o Lietuvoje baigęs automobilių inžinerijos magistrantūros studijas ir čia tęsęs doktorantūros mokslus, stengėsi link savo tikslo judėti nuosekliai ir kasmet daryti pažangą. Anot jo, pats disertacijos rengimas nebuvo labai sudėtingas, nes studijų metu parengė keletą mokslinių straipsnių, kurie itin padėjo struktūrizuoti tyrimą.  „Sunkiausia dalis buvo pagrįsti, redaguoti arba šalinti tam tikras tyrimo dalis recenzavimo proceso metu. Vis tik, galiausiai viskas baigėsi puikiai – savo vadovo ir recenzentų dėka laimėjau 2-ąją vietą geriausių Lietuvos disertacijų konkurse. Doktorantūros studijas, kurių metu baigiau dar vieną magistrantūrą – Inžinerijos ekonomikos ir vadybos studijų programą VILNIUS TECH universitete – laikau pirmuoju žingsniu akademinės karjeros link. Jos reikalauja susidomėjimo, sunkaus darbo ir kantrybės derinio. Visiems, svarstantiems apie mokslininko kelią, noriu priminti: doktorantūra yra ne sprintas, o maratonas“, – dalijasi dr. Sai Manoj Rayapureddy.
Plačiau