Stojantiesiems

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas: kaip skaitmenizacija pakeis verslo rinką?

Spalio 19, 2018

Skaitmeninės technologijos formuoja ateities rinką, todėl temos apie robotiką, pramonės skaitmenizavimą, pramonės revoliuciją tampa kertinėmis viešoje erdvėje. Vis dažniau diskutuojama ir apie aukštųjų mokyklų, verslo bei pramonės bendradarbiavimą, jo teikiamą abipusę naudą tiek studentams, tiek įmonėms. Apie neišvengiamus skaitmenizacijos procesus ir ko reikia verslui atsakymų bus ieškoma spalio 23 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyksiančioje konferencijoje „Kokių tyrimų verslui reikia iš tikrųjų?“.

Paskatinti jaunųjų tyrėjų ir verslo glaudesnį bendradarbiavimą – esminis organizuojamos konferencijos tikslas. Siekiama, kad jaunieji tyrėjai geriau suprastų „Ateities gamybos fabrikų“ skaitmeninius poreikius, vykstančius transformacijos procesus ir savo studijų tiriamuosius darbus rengtų tikslingai, atsižvelgiant į verslo tiriamųjų darbų praktinį poreikį.

Konferencijoje savo patirtimi dalinsis bei apie ateities gamybą, skaitmeninius sprendimus ir produktus verslui pasakos lektorius iš Vokietijos Philipp Ramin. „Konferencijos metu aptarsime daugelį mokslui ir verslui aktualių temų: skaitmenizacija 4.0, industrija, verslo perspektyvos. Siekiant prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio, svarbus tampa mokslo ir verslo bendradarbiavimas bei žinojimas, kokią įtaką skaitmenizacijos procesai daro naujų verslo modelių atsiradimui, kokių pramonės specialistų reikės artimiausiu metu. Verslui reikia įvairių mokslo tyrimų, naujų idėjų, todėl mokslo ir verslo partnerystė yra sėkmingos ateities garantas“, – teigia Philipp Ramin.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra svarbi inovacijų dalis, kuria siekiama, kad studentų moksliniai tyrimai ir verslas būtų vystomi inovacijų kryptimi. Mokslininkai jaučia pilietinę atsakomybę ir pareigą pasidalinti savo žiniomis ir kompetencijomis su visuomene. Be to, tai tampa itin efektyvu bendradarbiaujant su verslu, nes atsiranda galimybė realizuoti savo idėjas.

Šiandien pastebime, kad įmonės ieško novatoriškų sprendimų pasitelkdamos vadybines ir technologines naujoves, kurios padėtų tapti dar konkurencingesnėms globalios ekonomikos sąlygomis. Tolygiai didėja ir įmonių reikalavimai partneriams, paslaugų tiekėjams ir darbuotojų kompetencijai. Iš jaunų specialistų reikalaujama, jog jie ne tik išmanytų tiesioginį darbą, bet ir domėtųsi technologijų ir skaitmenizacijos tendencijomis.

Vyksiančioje konferencijoje bus organizuojama ir diskusija su verslo lyderiais apie tai, kokių mokslinių tyrimų reikia verslui. Diskusijoje dalyvaujantys verslo įmonių atstovai kalbėsis apie įmonių tipines problemas skaitmeninės transformacijos srityje bei pasiūlys galimas aktualias tyrimų temas.
 
Konferencijose įgytas žinias skaitmenizacijos tema magistro ir daktaro laipsnio siekiantys studentai galės pritaikyti antrojo etapo metu – tiriamųjų darbų idėjų konkurse „Mokslas-Verslui“. Konkurso geriausių dviejų iniciatyvų autoriai bus apdovanoti rėmėjų įsteigtais prizais: 500 eurų stipendija ir 1000 eurų vertės „Industry 4.0“ mokymų krepšeliu, taip pat sulauks ekspertų rekomendacijų praktiniam idėjos įgyvendinimui verslo įmonėje.

***
Philipp V. Ramin studijavo verslo vadybą Regensburgo universitete Vašingtone. Studijų metu įgijo bakalauro ir magistro laipsnius technologijų ir inovacijų vadybos bei vadybos ir lyderystės srityse. Vertingos patirties Philippas sukaupė dirbdamas įmonėse Mercedes-Benz ir BMW, kur įgyvendino procesų tobulinimo projektus. Vėliau, dirbdamas konsultacinėje įmonėje „Inovacijų ir vadybos institutas“, jis rengė įvairius automobilių pramonės projektus. 2008 m. įkūręs savo konsultavimo įmonę, lektorius įgijo ekspertinių žinių ir apie skaitmeninius verslo modelius. Tarptautinėje asociacijoje, įmonėje „Munchner Kreis“, kuri tyrinėja verslo skaitmeninimo keliamas galimybes ir iššūkius, Philippas užima vykdančiojo direktoriaus pareigas. 2014 m. Philippas įkūrė naują įmonę – „Vokietijos inovacijų centrą pramonei 4.0“ (German Innovation Centre for Industry 4.0).
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau