Mokslo ir verslo organizacijų tinklo pagrindu kuriamas Europos skaitmeninių inovacijų centras

Lapkričio 27, 2020

Lapkričio 20 dieną stipriausių Lietuvos mokslo ir verslo atstovų konsorciumas buvo nominuotas Europos komisijai kaip Europos skaitmeninių inovacijų centras (ESIC) Vilniaus regionui. ESIC, sutelkęs skaitmeninių technologijų kompetencijas ir infrastruktūrą, teiks skaitmenizacijos ir inovacijų paramos bei konsultacijų paslaugas mažoms ir vidutinėms įmonėms bei viešajam sektoriui. 

Europos skaitmeninių inovacijų centras orientuosis į tris pagrindines technologinių sprendimų tiekimo sritis:
• Informacinės ir ryšių technologijos,
• Automatizacija ir robotika,
• Skaitmeninių gamybos procesų technologijos (tokios kaip elektroninės sistemos ir komponentai).

Vilniaus regione, ypač pramonės įmonėse, stebimas tokių sprendimų poreikio augimas, tad centro partneriai užtikrins, kad jie būtų tinkamai atliepiami. Paslaugų spektras varijuos nuo profesionalios konsultacijos bei verslo skaitmenizacijos lygio vertinimo iki galutinio sprendimo įgyvendinimo ir diegimo į įmonės procesus.

Stiprus mokslo ir studijų institucijų pasirengimas

„Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VILNIUS TECH) tai puiki proga didinti tiesioginio bendradarbiavimo galimybes su privačiuoju sektoriumi. Universitete sutelkta tiek technologinė infrastruktūra, tiek žmonių potencialas, kurie jau daug metų dirba su robotikos, informacinėmis, ryšių ir kitomis technologijomis. Mokslininkų komandos dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, tad tikrai turime ką pasiūlyti siekiantiems įgyvendinti skaitmenizacijos procesus“, – pažymi VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius dr. Antanas Čenys. 

Vilniaus universiteto (VU) mokslo prorektorė dr. Edita Sužiedėlienė džiaugiasi, kad „šis centras ne tik rems Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmones skaitmenizacijos procesuose, bet taip pat ruoš tikslinių kompetencijų būsimus specialistus – taip Lietuva didins savo ekonominį potencialą bei efektyvumą. Mūsų turima technologinė infrastruktūra, aukštojo našumo kompiuteriai bei pasaulinio lygio mokslininkai jau dabar yra paklausūs privačiame sektoriuje, o kartu su centro partneriais prognozuojame šio poreikio augimą.“

Skaitmenizacija pandemijos akivaizdoje

Dabar skaitmenizacija yra kaip niekad aktuali – dauguma rinkos vertintojų įvardina tai kaip pagrindinį procesą, siekiant išlaikyti ekonominį augimą po pasaulinės pandemijos. Skaitmenizacija apima tiek verslo, gamybos procesų efektyvinimą, tiek darbuotojų kompetencijų ugdymą, prisitaikant prie kintančių rinkos poreikių. „Pandemijos metu pamatėme, kaip svarbu turėti galimybę organizuoti darbą nuotoliniu būdu ar užtikrinti klientams paslaugų bei produktų pasiekiamumą tiesiog naudojantis kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu. Tai dar labiau mus skatina užsiimti tarpininko tarp viešojo ir privataus sektoriaus poziciją – siekiame, kad Lietuvos įmonės pasinaudotų visomis teikiamomis verslo paramos galimybėmis ir taptų regiono skaitmenizacijos lyderėmis“, – pasakoja Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, koordinuojančio Skaitmeninių inovacijų centrą, vadovė dr. Laima Kaušpadienė.

ESIC partneriai yra sutelkę daugiametę tarptautinio bei nacionalinio bendradarbiavimo patirtį, kuri susijusi su kompetencijų ugdymu, eksperimentine plėtra, technologijų perdavimu ar kita inovatyvia veikla. Viename iš Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko koordinuojamų tarptautinių projektų atlikta lyginamoji analizė tarp Skandinavijos bei Baltijos šalių SIC parodė, kokie technologijų infrastruktūros bei kompetencijų skirtumai tarp šių dviejų regionų. „Skandinavijos šalys vis dar identifikuojamos kaip skaitmenizacijos lyderės, todėl ši analizė paskatino mus remtis gerąja praktika, telkti kompetencijas ir plėsti paslaugų spektrą“, – akcentuoja Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė. Saulėtekio slėnio SIC iki metų pabaigos planuoja sėkmingai įdiegti virtualų skaitmeninės brandos įsivertinimo įrankį bei Baltijos jūros regiono šalių skaitmeninių kompetencijų žemėlapį – tai taip pat tarptautinio bendradarbiavimo su užsienio SIC rezultatai. 

Auganti regiono rinka – skaitmenizacijos procesų rezultatas

Pasaulinės rinkos apžvalgininkai pastebi, kad Centrinės ir Rytų Europos, kuriai priskiriama ir Lietuva, ekonomika patyrė didelį augimą per pastaruosius 20 metų. 2019 metais šiame regione buvo fiksuojamas mažiausias nedarbo lygis, ženkliai išaugęs darbo produktyvumas ir šie skaičiai sparčiai vejasi fiksuojamus Vakarų Europoje. Skaitmenizacija identifikuojama kaip viena iš pagrindinių tokio augimo skatintojų bei planuojama, kad šis procesas ir toliau progresuos.

Aktyviai keletą metų veikiančio Robotikos skaitmeninių inovacijų centro, padedančio Lietuvos įmonėms skaitmenizuotis, vadovas Justinas Katkus pastebi, kad Lietuvos verslas jau supranta skaitmenizacijos naudą. „Lietuvoje stebime dviejų greičių ekonomiką. Viename vyrauja verslas, kurio procesai jau yra skaitmeniniai nuo pradžios iki pabaigos, žmonės dirba su naujausiomis priemonėmis, gali bet kuriuo metu sekti procesus, dirbti tiek vietoje, tiek nuotoliniu būdu, gali vertinti procesų efektyvumą. Tačiau turime ir kitą – verslus, kurie, deja, dar dirba su senosiomis, atgyvenusiomis technologijomis. Pastarajai verslo kategorijai mes ir turime padėti tapti konkurencingesniais, įveiklindami automatizacijos, procesų skaitmeninimo, robotizacijos ar kitus instrumentus. Jau yra aišku, kad skaitmenizacija visų pirma turi sudaryti sąlygas esamų darbo vietų ir verslo apimčių išlaikymui ir tokiu būdu padėti tiek Lietuvai, tiek Europai išlikti konkurencingoms.“

Vilniaus miesto administracijos patarėja skaitmenizacijos klausimais Eglė Radvilė džiaugiasi regiono skatmenizacijos ambicijomis: „Viena svarbiausių Vilniaus krypčių yra apjungti verslo, mokslo ir valstybinio sektoriaus skaitmeninį žinojimą ir juo dalintis. Skaitmeninės (angl. future readiness index) brandos suvienodinimas ir auginimas per informacines technologijas, AI, robotiką ir tarpusavio bendravimą yra Vilniaus siekis ir visų Vilniečių ateitis.“ 

Pandemija taip pat parodė, kad centrinės ir rytų Europos šalys dar neišnaudojo savo skaitmeninės ekonomikos potencialo limito. Pasikeitus rinkos aplinkai, atsirado beveik 12 mln. naujų interneto paslaugų vartotojų. Didžiausias naujų vartotojų augimas – tarp vyresnio amžiaus grupės žmonių. Tai matydami, privatūs verslai vis aktyviau ieško būdų prisitaikyti prie skaitmeninio amžiaus naujovių, didinti verslo procesų efektyvumą ir išnaudoti paramos atveriamas galimybes.

Europos skaitmeninių inovacijų centrą sudaro: VILNIUS TECH, Vilniaus universitetas, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, Lietuvos robotikos asociacija, Lietuvos biotechnologų asociacija, Visorių informacinių technologijų parkas, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB BOD Lenses ir Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras. 9 šio centro partneriai veikia Vilniaus regione ir reprezentuoja skirtingas kompetencijas bei sritis: mokslo ir studijų institucijos, asociacijos, inovacijų paramos organizacijos, viešąjį sektorių atstovaujanti Vilniaus miesto savivaldybė. Visos šios organizacijos jau dabar vienija atskirus skaitmeninimo kompetencijų centrus, atstovauja jų interesus, koordinuoja bendras veiklas bei skatina tinklaveiką, o dabar apjungia savo jėgas, infrastruktūrą ir kompetencijas bendram siekiui – visapusiškos Lietuvos pramonės, smulkaus ir vidutinio bei viešojo sektoriaus skaitmeninės transformacijos.
 

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH matematinį bendradarbiavimą su Maria Curie-Skłodowska universitetu stiprina per ATHENA projektą
VILNIUS TECH matematinį bendradarbiavimą su Maria Curie-Skłodowska universitetu stiprina per ATHENA projektą
Tarptautinis akademinis bendradarbiavimas atveria naujas galimybes studijoms, moksliniams tyrimams ir žinių mainams. Tokių iniciatyvų naudą VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Matematinės statistikos katedros bendruomenė turėjo galimybę patirti 2026 m. rugsėjo 7–20 d., kai universitete viešėjo dr. Eliza Jackowska-Boryc iš Maria Curie-Skłodowska universiteto (UMCS) Liubline, Lenkijoje. Vizitas vyko pagal UMCS 4 ATHENA European University PLUS projektą, skirtą stiprinti ATHENA aljanso universitetų bendradarbiavimą, akademinį mobilumą ir bendras mokslo bei studijų iniciatyvas. Maria Curie-Skłodowska universitetas yra vienas didžiausių ir svarbiausių universitetų Lenkijoje bei aktyvus tarptautinių mokslinių tyrimų ir akademinių mainų dalyvis. Vizito metu dr. Eliza Jackowska-Boryc aktyviai įsitraukė į Matematinės statistikos katedros akademinę veiklą. Kartu su doc. dr. Nomeda Bratčikoviene ji vedė „Įvado į grafų teoriją“ paskaitas DATf-24 grupės studentams. Grafų teorija yra viena svarbiausių šiuolaikinės diskrečiosios matematikos sričių, nagrinėjanti objektų ir jų tarpusavio ryšių struktūras. Jos metodai plačiai taikomi kompiuterių tinkluose, socialinių tinklų analizėje, logistikos sistemose, maršrutų optimizavimo uždaviniuose bei dirbtinio intelekto sprendimuose. Tarptautinė dėstymo patirtis studentams suteikė galimybę ne tik susipažinti su skirtingais matematikos dėstymo metodais, bet ir gilinti žinias srityje, kuri yra svarbi daugelio šiuolaikinių technologijų pagrindas. Svarbi vizito dalis buvo ir mokslinė veikla. Katedroje surengtuose matematikos didaktikos tematikos seminaruose aptarti jau dvejus metus vykdomi bendri VILNIUS TECH ir UMCS moksliniai tyrimai. Seminarų metu diskutuota apie matematikos mokymo ir mokymosi iššūkius aukštajame moksle, analizuoti pasiekti rezultatai bei numatytos tolesnės bendradarbiavimo kryptys. Tokie susitikimai suteikia galimybę keistis akademine patirtimi, generuoti naujas mokslinių tyrimų idėjas ir inicijuoti bendras publikacijas bei projektus. Viešnagės metu taip pat įvyko susitikimas su ATHENA European University veiklas VILNIUS TECH koordinuojančiomis specialistėmis dr. Aleksandra Sokolova ir dr. Asta Radzevičiene. Susitikimo metu aptartos ATHENA aljanso teikiamos galimybės akademiniam mobilumui, tarptautinių studijų plėtrai, bendroms mokslinėms iniciatyvoms bei tolesniam universitetų bendradarbiavimui Europos aukštojo mokslo erdvėje. ATHENA European University yra Europos universitetų aljansas, vienijantis dešimt aukštųjų mokyklų iš įvairių Europos šalių, tarp jų – VILNIUS TECH ir UMCS. Aljansas skatina studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų integraciją, sudaro daugiau galimybių studentų ir darbuotojų mobilumui bei padeda universitetams kartu spręsti visuomenei aktualius iššūkius tarptautinėje aplinkoje. Intensyvią akademinę programą papildė ir pažintinės veiklos. Apsilankymas Sapiegų rūmuose suteikė progą neformalioje aplinkoje tęsti profesines diskusijas, geriau pažinti Lietuvos kultūros paveldą bei stiprinti tarpuniversitetinius ryšius. Dr. Elizos Jackowskos-Boryc vizitas tapo dar vienu sėkmingu VILNIUS TECH ir UMCS partnerystės pavyzdžiu. Tokios iniciatyvos prisideda prie studijų kokybės gerinimo, mokslinių tyrimų plėtros ir universitetų tarptautiškumo stiprinimo. Jos taip pat kuria naujas galimybes studentams, dėstytojams ir tyrėjams įsitraukti į tarptautines akademines veiklas, plėtoti profesinius ryšius ir kartu kurti inovatyvius mokslo bei studijų projektus. Matematinės statistikos katedra dėkoja dr. Elizai Jackowskai-Boryc už aktyvų dalyvavimą studijų ir mokslinėje veikloje, vertingas įžvalgas bei prasmingą bendradarbiavimą. Tikimasi, kad užsimezgę ryšiai ir ateityje virs naujais bendrais projektais, mokslinėmis publikacijomis ir iniciatyvomis ATHENA European University aljanse bei už jo ribų.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau