Daugiau nei metus pasaulis gyvena pandemijos sąlygomis. Nuotolinis darbas ir mokslas, turėjęs būti laikinu sprendimu, tapo daugelio naująja realybe (angl. new normal). Ar sugrįšime į tokią pačią kasdienybę, kokioje gyvenome iki Covid-19 ar tai jau negrįžtamas procesas? Kokia artima ateitis nusimato ir kokias tendencijas galima įžvelgti?
Universitetai neteko apibrėžtų sienų
Prieš pandemiją, norint pasikviesti pasaulinio lygio lektorių iš kito žemyno skaityti paskaitą, reikėjo pereiti „kančios kelius“, tiek surandant kontaktą, tiek suderinat datą, planuojant jo atvykimą. Dabar, kuomet renginiai ir mokymo procesas vyksta nuotoliniu būdu, viskas tampa labai realu ir paprasta, tereikia interneto.
„Šiandien labai lengva pasikviesti kolegą iš Australijos į paskaitą. Seniau mes ilgą laiką derindavome, planuodavome galimybes atvykti, nes atrodė, kad tik ta gyvoji bendravimo, susitikimo forma yra pagrindinė. Dabar mes turime daugybę naujų sprendimų, kuriuos radome ir toliau labai aktyviai naudosime. Iki šiol atrodė, kad universitetas baigiasi ties jo žmonėmis, o dabar jis nebeturi ribų, jos dingo“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) strateginės partnerystės prorektorė doc. dr. Asta Radzevičienė.
Prorektorė pažymi, kad kiekviena organizacija turi išmokti pamokas, kurias pandemijos metu gauna kiekvieną dieną. Žmogiškieji ištekliai atsivėrė visai nauja prasme, labiausiai dėl to, kad pandemijos metu visi atstumai nepastebimai sumažėjo.
„Pereiti prie nuotolinio darbo ar mokymosi, įvaldyti naują bendravimo formą nėra taip sunku, kaip sukurti naują santykį, pasitikėjimą, naują savarankiškumo būdą. Čia yra tikrasis iššūkis. Manau, kad ateityje bus labai svarbu gebėti naudotis visais atvirais ištekliais, kuriuos iš naujo atradome pandemijos metu. Ir tie ištekliai nėra tik knygos ar atvirai prieinama informacija – ištekliai yra žmonės“, – sako ji.
Ar mokymosi įstaigoms būtina fizinė vieta?
Pandemija parodė, kad mokyklos ir universitetai gali persikelti į virtualią aplinką. Tad ar mums dar bus reikalinga fizinė mokymosi įstaigos vieta? Gal patogiau ir paprasčiau bendrauti nuotoliniu būdu?
VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto prodekanė Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė atkreipia dėmesį, kad nors dėstytojams ši dabartinė situacija gana palanki – ryte paskaitas gali skaityti Portugalijoje esantiems studentams, per pietus – savo studentams, o vakare jau gali dalyvauti susitikime kitoje šalyje – universitetas reikalingas ne vien per kompiuterio ekraną.
„Gyvas ryšys tarp mokytojo ir mokinio, dėstytojo ir studento yra būtinas. Vaizdas per kamerą negali atstoti to, ką, pavyzdžiui, studentas gali gauti dirbdamas laboratorijoje, šalia didelę patirtį sukaupusio mokslininko. Vien buvimas šalia, gyvas bendravimas duoda labai daug, augina tave kaip asmenybę, kaip žmogų, būsimą profesionalą, to kol kas negalima patirti nuotoliniu būdu“, – mintimis dalijasi A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė.
Dėl tos priežasties, anot jos, nors pandemija leido ištrinti universiteto ribas, universitetas, kaip fizinė erdvė, yra būtinas ir visada bus reikalingas.
Kaip pandemijos metu jaučiasi studentai?
VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto studentė Greta Markūnaitė sako, kad pandemija tiek studentus, tiek dėstytojus išmokė greitai prisitaikyti prie bet kokių sąlygų, leido jiems glaudžiau ir artimiau bendrauti, bendradarbiauti.
„Išties paradoksalu, kad mokymasis nuotoliniu būdu nors atėmė galimybę susitikti gyvai, tačiau tam tikra prasme sukūrė glaudesnį ryšį. Stebint dėstytojus, vedančius paskaitas iš savo namų, atsivėrė galimybė pamatyti jų kasdienybę, pažinti juos kaip paprastus žmones, sukūrė artimesnį ir šiltesnį ryšį“, – akcentavo ji.
G. Markūnaitė pripažino, kad studentai pasiskirstę į dvi dalis – vieniems artimesnis nuotolinis mokymasis, o kiti nori gyvo kontakto. „Galbūt, ateityje būtų galimybė išlaikyti mišrų mokymosi būdą“, – svarsto ji.
Pandemijos pasekmės ir galimybės – kokios jos?
Kalbėdamas apie popandemines studijų pokyčių galimybes, VILNIUS TECH studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas rimtai svarsto apie magistratūros studijų organizavimą mišriu būdu.
„Labai realu, kad teorinės paskaitos visiems magistrantūros studentams galėtų vykti nuotoliniu būdu, o praktika ir laboratoriniai darbai – universitete. Tai palengvintų dirbančių studentų kasdienybę, sutaupytų jiems laiką, reikalingą atvykti į paskaitas“, – sakė jis.
R. Kliukas įžvelgė mišraus mokymo privalumus ir dėstytojams – į užsienį dėstymo vizitui išvykęs dėstytojas galėtų nuotoliniu būdu skaityti paskaitas ir savo studentams Lietuvoje. Vis tik studijų prorektorius taip pat įsitikinęs – universitetas, kaip fizinė, gyva bendravimo erdvė ateityje tikrai išliks.
Daugiau įdomios informacijos laukia apsilankius platformoje www.atvirasvilniustech.lt, kur galima sužinoti apie studijas VILNIUS TECH, dalyvauti studijų programų pristatymuose, diskusijose, kūrybinėse dirbtuvėse ir individualiose konsultacijose. „Atviras VILNIUS TECH“ vyksta kovo 30 d. – balandžio 9 d. popietėmis.
Galerija
