Stojantiesiems

Moterų vaidmuo skaitmeniniame pasaulyje: ar įmanoma sumažinti lyčių atotrūkį?

Balandžio 24, 2025
Balandžio 24 d. – Tarptautinė mergaičių ir merginų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje diena. Ji kasmet minima paskutinį balandžio ketvirtadienį ir skirta skatinti jaunas moteris aktyviai mokytis, studijuoti ir siekti karjeros IRT srityje, paneigiant visuomenėje gajus profesinius lyčių stereotipus. Deja, vis dar dažnai susiduriama su nuostata, jog IRT – vyriška sritis, menkinami mergaičių ir moterų gebėjimai. Todėl nei Lietuvoje ar Europoje, nei apskritai visame pasaulyje nei įsitraukimo, nei lyčių lygybės IRT sektoriuje dar nepasiekėme.
 
Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, moterų, dirbančių IRT sektoriuje, daugiausiai yra Bulgarijoje, Rumunijoje ir Estijoje, bet net ir šiose šalyse jos nesudaro nė 30 procentų visų darbuotojų. Ypač prasta situacija yra Čekijoje ir Maltoje – čia moterų IRT sektoriuje skaičius nesiekia nei 15 procentų.
 
Lietuvoje, „Eurostat“ duomenimis, 2022 m. IRT sektoriuje dirbo 23 procentai moterų  (palyginti – ES vidurkis 19 proc.). Deja, 2024 m. skaičius nukrito iki 18 proc., taip grąžindamas mus į 2013 metus. Gaila, kad „Eurostat“ duomenys neatspindi, kaip moterų karjera IRT sektoriuje pasiskirsto pagal skirtingas pareigybes. 
 
VILNIUS TECH atlikti tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, testuotojų pareigose Lietuvoje dirba apie 40 procentų moterų, tuo tarpu programuotojomis – vos 10 procentų, dar mažesnė dalis dirba kompiuterių tinklų, kibernetinės saugos ir kitose, labiau techniškose pareigybėse.
 
Vertinant, ar ateityje galima tikėtis žymesnio pokyčio, vertėtų pastebėti, kad LAMA BPO 2024 metų stojimo į aukštąsias mokyklas statistika rodo, kad IRT specialybes rinkosi tik maždaug 2 procentai merginų, o ES vidurkis nesiekia nė 1,5 proc.
 
Europos Sąjungos tikslas, suformuluotas Skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje, iki 2030 m. turėti 20 mln. IRT specialistų, yra platus užmojis, labai svarbus ilgalaikiam Europos skaitmeniniam savarankiškumui, inovaciniams gebėjimams ir pasauliniam konkurencingumui. Lyčių atotrūkis IRT srityje ir pažangiųjų skaitmeninių įgūdžių trūkumas – pagrindinės kliūtys šiam tikslui pasiekti. Tuo tarpu talentų paklausa tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas ir duomenų mokslas ir toliau viršija pasiūlą.
 
Europos Komisija aktyviai skatina merginas ir moteris dalyvauti STEM ir IRT profesinėje veikloje, imasi įvairių iniciatyvų. Viena iš iniciatyvų yra projektas WIDCON (Women in Digital), kurio pagrindinis tikslas yra mažinti lyčių atotrūkį skaitmeniniame ir technologijų sektoriuose. Suburta tarptautinė mokymo įstaigų, duomenų analizės ir skaitmeninės transformacijos organizacijų (tarp jų ir VILNIUS TECH, projekto vadovė prof. dr. Simona Ramanauskaitė) atstovų komanda analizuos veiksnius, trukdančius moterims įsitraukti į IRT sritį ir joje likti, rinks ir analizuos Europos ir pasaulinius gerosios patirties pavyzdžius.
 
Nuo 2025-ųjų sausio mėnesio pradėtas vykdyti WIDCON projektas jau surinko pirminius duomenis apie moterų dalį skirtingose IRT pozicijose, identifikavo daugiau nei 100 pasaulinių iniciatyvų, skatinančių įvairaus amžiaus moterų įsitraukimą į IRT sektorių – nuo STEM pasiūlos mokinėms, programavimo kursų, IRT studijų programų iki vadovaujančių pozicijų įmonėse bei įvairių lyderystės veiklų. Buriamas ekspertų, pasiryžusių pasidalinti skirtingų šalių patirtimi bei kartu apibrėžti tolesnes gaires efektyviam merginų ir moterų įsitraukimui į IRT sritį, tinklas.
 
Europos Komisijos skirtas finansavimas WIDCON projektui rodo šio klausimo aktualumą ir potencialią naudą Europos ekonomikai, siekiant didesnio moterų įsitraukimo į IRT sritį. Duomenimis grįstas esamų iniciatyvų efektyvumo vertinimas ir struktūrizuotos rekomendacijos EU šalims, sprendimų priėmėjams ir skirtingo tipo organizacijoms turėtų leisti efektyviau planuoti tolesnius veiksmus, siekiant žymesnio pokyčio per ateinantį dešimtmetį.
 
VILNIUS TECH įvairiomis iniciatyvomis siekia spręsti moterų trūkumo IRT srityje ir apskritai lyčių lygybės iššūkius, įtraukdamas šiuos klausimus į savo tvaraus vystymosi koncepciją kaip vieną iš pagrindinių tikslų, bei kviesdamas aktyviau įsitraukti merginas į tiksliuosius mokslus, rengdamas sėkmingą karjerą vystančių moterų mentorystę besidominčioms merginoms.
 
Daugiau informacijos apie VILNIUS TECH vykdomą Informacinių technologijų studijų programą galite rasti čia.

Straipsnį parengė VILNIUS TECH Akademinės paramos centro direktorė dr. Gražina Droessiger, Elektroninių studijų grupės vyriausioji specialistė Rūta Jociūtė-Žolynienė, Informacinių technologijų katedros prof. dr. Simona Ramanauskaitė.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau