Stojantiesiems

Moterys inžinerijoje: laužomi stereotipai ir garsinamas Lietuvos vardas

Gruodžio 27, 2016
Danas Morkus, straipsnis publikuotas žurnale „Reitingai“
 
Profesijų skirstymas į „vyriškas“ ir „moteriškas“ atgyveno. Merginos, kurios tai pajuto ir suprato, šiandien džiaugiasi įdomia veikla ir solidžiu atlyginimu, taip pat sparčiai kyla karjeros laiptais.
 
„Dabar mes tikrai dažnai girdime, kad informatika, programavimas, inžinerija, mechatronika, gamybos technologijos ir kitos panašios studijos bei profesijos yra labai perspektyvios, bet ką daryti, jei manęs šie dalykai netraukia: aš nenoriu 8–10 valandų sėdėti prie kompiuterio, nenoriu dirbti inžiniere statybose ar vaikščioti tepaluota gamykloje. Ir nors esu gabi matematikai ir fizikai, stosiu tikriausiai į kalbas, nes ir jos man sekasi gerai“, – dėsto vienuoliktokė Gabija Urbonaitė.
 
Iš tiesų lankantis Lietuvos gimnazijose tenka sutikti tūkstančius taip kalbančių merginų. Ir jos ne tik kalba – dauguma ir stoja į socialinius bei humanitarinius mokslus, taip pat nemažai į biomediciną, teisę ir menus, o štai į fizinius ar technologijos mokslus pasuka mažuma.
 
„Kiek prisimenu, ir pas mus mokykloje viskas vyko panašiai. Tada kaip tik buvo profiliavimo pradžia, taigi teko rinktis – humanitarinė ar realinė klasė. Labai iškalbingas faktas, kad mūsų mokykloje iš šimto dešimtokų 35 pasirinko realinius, o likę – humanitarinius mokslus. Įdomu ir tai, kad tarp 35 „tiksliukų“ merginos buvo tik trys, viena jų – aš. Nors buvo ir daugiau matematikai, fizikai, informatikai, chemijai gabių merginų, jos vis tiek rinkosi tradicinį kelią – humanitarinį profilį. Ir, manau, daug prarado, nes jų laukė didesnė konkurencija stojant, o baigus studijas – žymiai mažiau darbo vietų pasiūlymų.
 
Menkesni atlyginimai ir prastesnės karjeros galimybės bei perspektyvos“, – tvirtina Giedrė Levickaitė, kuri nusprendė studijuoti aplinkos inžineriją Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Baigusi studijas ji dirbo pagal profesiją, o vėliau įkūrė nuosavą verslą ir šiandien vadovauja bendrovei, dirbančiai nuotekų valymo srityje.
 
Per dešimtmetį inžinerijos samprata stipriai pasikeitė
 
Tiek ji, tiek kitos pašnekovės atkreipia dėmesį, kad dauguma merginų mokyklose inžineriją suvokia gana ribotai ir žino labai mažai techninių, inžinerinių profesijų bei studijų programų. Išgirdus žodį „inžinerija“ neretai joms prieš akis stoja statybų aikštelė arba gamyklos įrenginiai. „Mažai kalbama apie tai, kaip šie mokslai ir profesijos yra pasikeitę, kaip technologinis virsmas pavertė inžineriją automatizuota, suskaitmeninta, vis daugiau analitikos, kūrybos ir komandinio darbo reikalaujančia intelektine veikla. Iš tiesų pokyčiai milžiniški, ir tuo geriausiai įsitikinti apsilankius moderniose įmonėse“, – akcentuoja doc. dr. Asta Radzevičienė, VGTU strateginės partnerystės prorektorė.
 
 
„Pavyzdžiui, aš baigiau telekomunikacijų inžineriją ir esu labai patenkinta. Studijos buvo tikrai įdomios ir naudingos, – sako Ineta Bulakaitė-Juškienė, šiandien dirbanti „Barclays“ DC komandos planavimo lydere. – Žmogui, kuris supranta ne tik „minkštuosius“, bet ir „kietuosius“ kiekvieno reiškinio aspektus, kuris išmano, kas ir kodėl vyksta technologijų srityje, atsiveria daugiau galimybių, jis pranoksta kolegas. Ir merginoms, kurioms sekasi tiek matematika, tiek informatika, tiek kalbos, aš siūlyčiau ieškoti tokių profesijų, kurios leistų realizuoti ne vieną, o kelis skirtingus gebėjimus. Tokių įdomių profesijų yra ir jų daugėja. Esu tikra, kad žmonės, kurie turi inžinerijos pagrindus ir dar geba valdyti skirtingus projektus, visada bus ant bangos.“
 
„Aš studijuoju spaudos inžineriją ir esu tikra, kad daugybė jaunuolių tokios profesijos net nežino, kaip nežino ir daugybės kitų. Paprastai jaunas žmogus renkasi iš 40–50 profesijų, nors vien Lietuvoje jų yra 5 tūkstančiai“, – pažymi Edita Verbickaitė, VGTU magistrantė, dirbanti VGTU 3D technologijų ir spausdinimo laboratorijos vedėja. Beje, ji įgyvendina specialų projektą, kuriuo siekiama palengvinti su ortopedinėmis problemomis susidūrusių žmonių gyvenimą.Mergina sukūrė analogų Lietuvoje neturinčią technologiją, leidžiančią ortopedinius įdėklus bei įtvarus spausdinti 3D spausdintuvu.
 
„Man mano studijos, projektai ir darbas labai patinka. Raginčiau rinktis profesiją ne iš 45, o iš 2 tūkst. variantų. Dar 11 klasėje mokiniams praverstų susipažinti su aukštųjų mokyklų siūlomomis studijų programomis ir jie rastų daugybę dar negirdėtų studijų idėjų. Vien VGTU yra tikrai daug studijų programų, apie kurias dažnas jaunas žmogus nėra girdėjęs, nors jos ir labai perspektyvios, tarkime, bioinžinerija, multimedija ir kompiuterinis dizainas, renginių inžinerija, mechatronika ir robotika, pramonės gaminių dizainas, miestų inžinerija, taikomoji statistika ir ekonometrija bei kitos“, – pasakojo VGTU magistrantė.
 
„Argi merginai netiktų Didžiųjų duomenų analitikos arba Daiktų interneto inžinerijos studijos? Neabejoju, kad nemažai merginų domisi kompiuteriniu dizainu, 3D grafika, papildyta realybe, žmogaus ir technologijų sąveika. Tačiau, kad tai pasirinktum kaip profesinės ateities kelią, matyt, reikėtų geriau pažinti šios srities profesionalų veiklos lauką, daugiau sužinoti apie atitinkamų sektorių augimo perspektyvas, o gal tiesiog išgirsti įtaigiai pateiktą sėkmės istoriją“, – papildo A. Radzevičienė.
 
Kai pati mokyklose pasakoju būsimiems abiturientams, kuo užsiima aplinkos inžinieriai, dažnai nustebinu ne tik mokinius, bet ir mokytojus ar net karjeros konsultantus. Gal kam atrodys keista, bet man mano darbas nuotekų valymo srityje yra ypač įdomus, atsakingas ir prasmingas, nes aš nuolat matau jo rezultatus ir poveikį gamtai, žmonėms: tarkime, suprojektuojame nuotekų valyklą, įrengiame ją ir to rezultatas – švaresnė upė. Tai labai motyvuoja“, – kalba G. Levickaitė.
 

 
Deja, kartais jaunuoliai klaidingai mano, kad, pasirinkę technologijos mokslų studijų programą, nieko kito ir neveiks, tik kals aukštąją matematiką, zubrins fiziką ir laisvalaikį leis gilindamiesi į medžiagų atsparumą. Tačiau tai mitai, iš tiesų techniškieji universitetai studentams stengiasi suteikti platų universitetinį išsilavinimą. Kitaip tariant, jei žmogus VGTU studijuoja inovatyvios gamybos inžineriją, tai dalį studijų sudaro socialinių mokslų pagrindai – kalbos, ekonomika, vadyba, teisė, inovacijų valdymas, žmogiškųjų išteklių vadyba.
 
„Iš tiesų dabar studijų programos gana plačios ir apima daugybę aspektų. Be spaudos inžinieriaus specialybės dalykų, mes mokėmės ir logikos, ir vadybos, ir personalo valdymo paslapčių, ir dizaino, ir modeliavimo, ir logistikos, kad suvoktume visą procesą nuo A iki Z ir galėtume dirbti tiek gamybos, tiek paslaugų sektoriuje“, – patvirtina E. Verbickaitė.
 
 
Leidžia greičiau kilti karjeros laiptais
 
Kodėl Lietuvoje pernelyg daug žmonių profesijas vis dar skirsto į „vyriškas“ ir „moteriškas“? „Gal bus keista girdėti, bet tai ne mokyklos poveikis, greičiau tai šeimos ir auklėjimo įtaka, – teigia G. Levickaitė. – Tikrai daug mergaičių auginamos būti mamomis, tėvai nelinki ir nenori, kad jos būtų technologijų profesionalėmis, inžinierėmis ar programuotojomis, nors tai žymiai perspektyvesnės profesijos nei socialinis darbas ar istorija. Inžinerinės profesijos suteikia žinių ir įgūdžių, kurie dabar yra labai paklausūs darbo rinkoje, ir paklausa sparčiai auga toliau. Ne paslaptis, šios profesijos leidžia ir greičiau kilti karjeros laiptais.“
 
Vienas iš pavyzdžių – Julija Michalčenko, kuri VGTU baigė Orlaivių pilotavimo studijas ir dabar dirba pilote skrydžių kompanijoje „Wizz Air“, arba Julija Semenenko, Inžinerinę informatiką VGTU studijuojanti ketvirtakursė, ką tik sugrįžusi po dešimt savaičių trukusios stažuotės JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso mokslinių tyrimų centre. Pastebima, kad nors bendras įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius mažėja, stojančiųjų į inžinerijos programas kasmet vis daugiau. Analizuojant stojimo rezultatus pagal lytis, matyti, kad inžinerines studijas pasirinkusių merginų skaičius, nors ir labai pamažu, bet auga.
 
 
 Pavyzdžiui, jei šiuo metu VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete merginos sudaro 32,4 proc., tai tarp šių metų pirmakursių merginų yra net 41,1 proc. Mechanikos fakultete merginų tarp pirmakursių yra 19,6 proc., nors bendras skaičius sudaro 18,8 proc. Šiek tiek daugiau merginų šiais metais stojo ir į Transporto inžinerijos bei Elektronikos fakultetus.
 
„Juk inžinerija yra ateities profesija, apimanti pačias įvairiausias sritis. Inžinierių sukurtos medžiagos ir pažangios technologijos (pvz., nanotechnologijos) naudojamos kuriant kosmetiką, tekstilę, baldus, buities reikmenis. Merginų inžinierių idėjos, kūrybingumas ir išmonė gali stipriai pagerinti įvairių medžiagų ir produktų funkcionalumą, mat kūrimo procese atsižvelgiama į jų pačių vartojimo įpročius ir poreikius. O dabar labiausiai koją kiša nežinojimas, ką su inžinerija galima daryti. Nors iš tiesų inžinieriaus kalba – universali visame pasaulyje“, – užbaigia VGTU absolventė bei Liuleo technologijos universiteto (Švedija) profesorė Jūratė Kumpienė, tarptautinę modelio karjerą pakeitusi į mokslininkės kelią ekologinės inžinerijos srityje.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau