Danas Morkus, straipsnis publikuotas žurnale „Reitingai“
Profesijų skirstymas į „vyriškas“ ir „moteriškas“ atgyveno. Merginos, kurios tai pajuto ir suprato, šiandien džiaugiasi įdomia veikla ir solidžiu atlyginimu, taip pat sparčiai kyla karjeros laiptais.
„Dabar mes tikrai dažnai girdime, kad informatika, programavimas, inžinerija, mechatronika, gamybos technologijos ir kitos panašios studijos bei profesijos yra labai perspektyvios, bet ką daryti, jei manęs šie dalykai netraukia: aš nenoriu 8–10 valandų sėdėti prie kompiuterio, nenoriu dirbti inžiniere statybose ar vaikščioti tepaluota gamykloje. Ir nors esu gabi matematikai ir fizikai, stosiu tikriausiai į kalbas, nes ir jos man sekasi gerai“, – dėsto vienuoliktokė Gabija Urbonaitė.
Iš tiesų lankantis Lietuvos gimnazijose tenka sutikti tūkstančius taip kalbančių merginų. Ir jos ne tik kalba – dauguma ir stoja į socialinius bei humanitarinius mokslus, taip pat nemažai į biomediciną, teisę ir menus, o štai į fizinius ar technologijos mokslus pasuka mažuma.
„Kiek prisimenu, ir pas mus mokykloje viskas vyko panašiai. Tada kaip tik buvo profiliavimo pradžia, taigi teko rinktis – humanitarinė ar realinė klasė. Labai iškalbingas faktas, kad mūsų mokykloje iš šimto dešimtokų 35 pasirinko realinius, o likę – humanitarinius mokslus. Įdomu ir tai, kad tarp 35 „tiksliukų“ merginos buvo tik trys, viena jų – aš. Nors buvo ir daugiau matematikai, fizikai, informatikai, chemijai gabių merginų, jos vis tiek rinkosi tradicinį kelią – humanitarinį profilį. Ir, manau, daug prarado, nes jų laukė didesnė konkurencija stojant, o baigus studijas – žymiai mažiau darbo vietų pasiūlymų.
Menkesni atlyginimai ir prastesnės karjeros galimybės bei perspektyvos“, – tvirtina Giedrė Levickaitė, kuri nusprendė studijuoti aplinkos inžineriją Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Baigusi studijas ji dirbo pagal profesiją, o vėliau įkūrė nuosavą verslą ir šiandien vadovauja bendrovei, dirbančiai nuotekų valymo srityje.
Per dešimtmetį inžinerijos samprata stipriai pasikeitė
Tiek ji, tiek kitos pašnekovės atkreipia dėmesį, kad dauguma merginų mokyklose inžineriją suvokia gana ribotai ir žino labai mažai techninių, inžinerinių profesijų bei studijų programų. Išgirdus žodį „inžinerija“ neretai joms prieš akis stoja statybų aikštelė arba gamyklos įrenginiai. „Mažai kalbama apie tai, kaip šie mokslai ir profesijos yra pasikeitę, kaip technologinis virsmas pavertė inžineriją automatizuota, suskaitmeninta, vis daugiau analitikos, kūrybos ir komandinio darbo reikalaujančia intelektine veikla. Iš tiesų pokyčiai milžiniški, ir tuo geriausiai įsitikinti apsilankius moderniose įmonėse“, – akcentuoja doc. dr. Asta Radzevičienė, VGTU strateginės partnerystės prorektorė.
„Pavyzdžiui, aš baigiau telekomunikacijų inžineriją ir esu labai patenkinta. Studijos buvo tikrai įdomios ir naudingos, – sako Ineta Bulakaitė-Juškienė, šiandien dirbanti „Barclays“ DC komandos planavimo lydere. – Žmogui, kuris supranta ne tik „minkštuosius“, bet ir „kietuosius“ kiekvieno reiškinio aspektus, kuris išmano, kas ir kodėl vyksta technologijų srityje, atsiveria daugiau galimybių, jis pranoksta kolegas. Ir merginoms, kurioms sekasi tiek matematika, tiek informatika, tiek kalbos, aš siūlyčiau ieškoti tokių profesijų, kurios leistų realizuoti ne vieną, o kelis skirtingus gebėjimus. Tokių įdomių profesijų yra ir jų daugėja. Esu tikra, kad žmonės, kurie turi inžinerijos pagrindus ir dar geba valdyti skirtingus projektus, visada bus ant bangos.“
„Aš studijuoju spaudos inžineriją ir esu tikra, kad daugybė jaunuolių tokios profesijos net nežino, kaip nežino ir daugybės kitų. Paprastai jaunas žmogus renkasi iš 40–50 profesijų, nors vien Lietuvoje jų yra 5 tūkstančiai“, – pažymi Edita Verbickaitė, VGTU magistrantė, dirbanti VGTU 3D technologijų ir spausdinimo laboratorijos vedėja. Beje, ji įgyvendina specialų projektą, kuriuo siekiama palengvinti su ortopedinėmis problemomis susidūrusių žmonių gyvenimą.Mergina sukūrė analogų Lietuvoje neturinčią technologiją, leidžiančią ortopedinius įdėklus bei įtvarus spausdinti 3D spausdintuvu.
„Man mano studijos, projektai ir darbas labai patinka. Raginčiau rinktis profesiją ne iš 45, o iš 2 tūkst. variantų. Dar 11 klasėje mokiniams praverstų susipažinti su aukštųjų mokyklų siūlomomis studijų programomis ir jie rastų daugybę dar negirdėtų studijų idėjų. Vien VGTU yra tikrai daug studijų programų, apie kurias dažnas jaunas žmogus nėra girdėjęs, nors jos ir labai perspektyvios, tarkime, bioinžinerija, multimedija ir kompiuterinis dizainas, renginių inžinerija, mechatronika ir robotika, pramonės gaminių dizainas, miestų inžinerija, taikomoji statistika ir ekonometrija bei kitos“, – pasakojo VGTU magistrantė.
„Argi merginai netiktų Didžiųjų duomenų analitikos arba Daiktų interneto inžinerijos studijos? Neabejoju, kad nemažai merginų domisi kompiuteriniu dizainu, 3D grafika, papildyta realybe, žmogaus ir technologijų sąveika. Tačiau, kad tai pasirinktum kaip profesinės ateities kelią, matyt, reikėtų geriau pažinti šios srities profesionalų veiklos lauką, daugiau sužinoti apie atitinkamų sektorių augimo perspektyvas, o gal tiesiog išgirsti įtaigiai pateiktą sėkmės istoriją“, – papildo A. Radzevičienė.
Kai pati mokyklose pasakoju būsimiems abiturientams, kuo užsiima aplinkos inžinieriai, dažnai nustebinu ne tik mokinius, bet ir mokytojus ar net karjeros konsultantus. Gal kam atrodys keista, bet man mano darbas nuotekų valymo srityje yra ypač įdomus, atsakingas ir prasmingas, nes aš nuolat matau jo rezultatus ir poveikį gamtai, žmonėms: tarkime, suprojektuojame nuotekų valyklą, įrengiame ją ir to rezultatas – švaresnė upė. Tai labai motyvuoja“, – kalba G. Levickaitė.
Deja, kartais jaunuoliai klaidingai mano, kad, pasirinkę technologijos mokslų studijų programą, nieko kito ir neveiks, tik kals aukštąją matematiką, zubrins fiziką ir laisvalaikį leis gilindamiesi į medžiagų atsparumą. Tačiau tai mitai, iš tiesų techniškieji universitetai studentams stengiasi suteikti platų universitetinį išsilavinimą. Kitaip tariant, jei žmogus VGTU studijuoja inovatyvios gamybos inžineriją, tai dalį studijų sudaro socialinių mokslų pagrindai – kalbos, ekonomika, vadyba, teisė, inovacijų valdymas, žmogiškųjų išteklių vadyba.
„Iš tiesų dabar studijų programos gana plačios ir apima daugybę aspektų. Be spaudos inžinieriaus specialybės dalykų, mes mokėmės ir logikos, ir vadybos, ir personalo valdymo paslapčių, ir dizaino, ir modeliavimo, ir logistikos, kad suvoktume visą procesą nuo A iki Z ir galėtume dirbti tiek gamybos, tiek paslaugų sektoriuje“, – patvirtina E. Verbickaitė.
Leidžia greičiau kilti karjeros laiptais
Kodėl Lietuvoje pernelyg daug žmonių profesijas vis dar skirsto į „vyriškas“ ir „moteriškas“? „Gal bus keista girdėti, bet tai ne mokyklos poveikis, greičiau tai šeimos ir auklėjimo įtaka, – teigia G. Levickaitė. – Tikrai daug mergaičių auginamos būti mamomis, tėvai nelinki ir nenori, kad jos būtų technologijų profesionalėmis, inžinierėmis ar programuotojomis, nors tai žymiai perspektyvesnės profesijos nei socialinis darbas ar istorija. Inžinerinės profesijos suteikia žinių ir įgūdžių, kurie dabar yra labai paklausūs darbo rinkoje, ir paklausa sparčiai auga toliau. Ne paslaptis, šios profesijos leidžia ir greičiau kilti karjeros laiptais.“
Vienas iš pavyzdžių – Julija Michalčenko, kuri VGTU baigė Orlaivių pilotavimo studijas ir dabar dirba pilote skrydžių kompanijoje „Wizz Air“, arba Julija Semenenko, Inžinerinę informatiką VGTU studijuojanti ketvirtakursė, ką tik sugrįžusi po dešimt savaičių trukusios stažuotės JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso mokslinių tyrimų centre. Pastebima, kad nors bendras įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius mažėja, stojančiųjų į inžinerijos programas kasmet vis daugiau. Analizuojant stojimo rezultatus pagal lytis, matyti, kad inžinerines studijas pasirinkusių merginų skaičius, nors ir labai pamažu, bet auga.
Pavyzdžiui, jei šiuo metu VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete merginos sudaro 32,4 proc., tai tarp šių metų pirmakursių merginų yra net 41,1 proc. Mechanikos fakultete merginų tarp pirmakursių yra 19,6 proc., nors bendras skaičius sudaro 18,8 proc. Šiek tiek daugiau merginų šiais metais stojo ir į Transporto inžinerijos bei Elektronikos fakultetus.
„Juk inžinerija yra ateities profesija, apimanti pačias įvairiausias sritis. Inžinierių sukurtos medžiagos ir pažangios technologijos (pvz., nanotechnologijos) naudojamos kuriant kosmetiką, tekstilę, baldus, buities reikmenis. Merginų inžinierių idėjos, kūrybingumas ir išmonė gali stipriai pagerinti įvairių medžiagų ir produktų funkcionalumą, mat kūrimo procese atsižvelgiama į jų pačių vartojimo įpročius ir poreikius. O dabar labiausiai koją kiša nežinojimas, ką su inžinerija galima daryti. Nors iš tiesų inžinieriaus kalba – universali visame pasaulyje“, – užbaigia VGTU absolventė bei Liuleo technologijos universiteto (Švedija) profesorė Jūratė Kumpienė, tarptautinę modelio karjerą pakeitusi į mokslininkės kelią ekologinės inžinerijos srityje.
Galerija
