Stojantiesiems
  • Universitetas
  • Naujienos ir įvykiai

Nauja VILNIUS TECH knyga: Pranas Aleknavičius, Marija Burinskienė „Gyvenviečių sistema Lietuvoje: pokyčiai ir perspektyvos pagal bendruosius planus“

Birželio 15, 2021
Nauja VILNIUS TECH knyga  


 

Pranas Aleknavičius, Marija Burinskienė

„Gyvenviečių sistema Lietuvoje: pokyčiai ir perspektyvos pagal bendruosius planus“

Knygoje apibūdinta miestų ir kaimo gyvenviečių vystymosi Lietuvoje raida, pateikti trumpi stambiųjų gyvenviečių aprašai. Išdėstyti bendrojo teritorijų planavimo pagrindai ir urbanistinės plėtros sąlygos, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano pagrindiniai sprendiniai bei gyvenamųjų vietovių sistemos optimizavimo galimybės šalyje ir savivaldybėse. Knyga orientuota į teritorijų planavimo, žemėtvarkos, urbanistikos specialistus, kurie rengia realius teritorijų planavimo dokumentus, strateginius planus, erdvinio planavimo galimybių studijas. Iš šios knygos skaitytojai gebės pasisemti patirties, praktinių sprendimų, realių skaitinių reikšmių, kurios susistemintos ir suprantamai pateiktos. Knygoje pateikiami realių teritorijų planavimo dokumentų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano 2030, Birštono savivaldybės ir Birštono kurorto bendrųjų planų pavyzdžiai, kurie padės specialistams ir studentams susipažinti su jų rengimu bei panaudoti patirtį savo naujuose darbuose. Knyga paremta holistiniu požiūriu į aplinką, joje perteikiamas darnios aplinkos ir gyvenimo kokybės, tolygaus Lietuvos teritorijos, jos regionų vystymo siekis, nykstančius kaimus ir jų infrastruktūrą kompensuojant geru susisiekimu tarp tolimesnių gyvenviečių, taip siekiama suteikti gyventojams reikalingas socialines viešąsias paslaugas.

Skaityk el.knygos versiją
Įsigyti knygą greitu laiku galėsite čia
     
Knyga Virtualioje bibliotekoje >>>       

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau