Naujas VILNIUS TECH kompetencijų centras prisidės prie pažangių tyrimų vykdymo

Kovo 13, 2025
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) duris atvėrė Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centras, suteiksiantis prieigą prie moderniausios mokslinės įrangos, leidžiančios vykdyti pažangius tyrimus, testuoti inovacijas ir plėtoti pramonėje pritaikomus sprendimus.
 
Šis centras išskirtinis dėl reikšmingų investicijų į mokslinę infrastruktūrą – į jo plėtrą buvo investuota net 17 mln. eurų. Tai viena didžiausių mokslinės infrastruktūros atnaujinimo investicijų per visą universiteto istoriją, padėsianti ne tik modernizuoti tyrimų bazę, bet ir sustiprinsianti VILNIUS TECH  kaip vieno pažangiausių regiono universitetų ir mokslo centrų pozicijas. 
 
Plačiau apie šio centro svarbą ir ateities planus – Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centro direktorius Simonas Barsteiga.
 
Kaip gimė idėja įkurti Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centrą? 
 
VILNIUS TECH strategijoje tvarumas kaip atsakas į klimato kaitos keliamus iššūkius užima esminę vietą. Greta tvarumo kitos svarbios vertybės yra kūrybiškumas, inovatyvumas, atvirumas ir jungumas. Būtent jungumas ir bendradarbiavimas iki šiol buvo pagrindiniai žmonijos progreso varikliai. Šiandien, kai pokyčių greitis yra sunkiai suvokiamas, jungumas tampa neatsiejamu sėkmės veiksniu ne tik įgyvendinant projektus, bet ir sprendžiant kultūrinius bei skaitmeninius iššūkius. 
 
Lietuva kaip valstybė taip pat akcentavo jungumo svarbą, skelbdama išmanios ir klimatui neutralios misijos projektų konkursą, kurio tikslas – suvienyti mokslą, verslą ir visuomenę stiprinant žiedinę ekonomiką bei skatinant perėjimą prie klimatui neutralių sprendimų.  Būtent Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centras yra tiesioginis atsakas, įgyvendinant šį  tikslą. Jo idėja buvo realizuota remiantis misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programa, kuri sudarė sąlygas ne tik sukurti modernią infrastruktūrą, bet ir įtraukti verslo partnerius į mokslinių tyrimų veiklas. 
 
Kas buvo įdomiausia steigiant šį kompetencijų centrą? 
 
Man didžiausias iššūkis ir įdomiausia patirtis – mes praktiškai  įgyvendiname tai, kas dažnu atveju atrodo neįmanoma. Viena svarbiausių centro misijų – stiprinti ryšį tarp skirtingų universiteto mokslo krypčių ir užtikrinti, kad kiekvienas mažas žingsnis būtų reikšmingas visai inovacijų ekosistemai.  
 
Tai didelis iššūkis, bet kartu ir geriausias mokymosi bei tobulėjimo šaltinis. Kiekviena diena atneša naujų situacijų, kartais itin sudėtingų, tačiau galiausiai supranti, kad net ir menkiausias žingsnis, kurį šiandien žengi, gali tapti lūžio tašku. Šie maži žingsniai gali priartinti universitetą  prie didžiulių transformacijų. Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centras yra vieta, kur kiekvienas kviečiamas prisidėti prie tokių pokyčių. 
 
Kuo išskirtinis šis centras?
 
Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centro infrastruktūra atveria galimybes dalyvauti ambicinguose tarptautiniuose projektuose ir pritraukti talentingiausius tyrėjus bei partnerius, su kuriais galėsime kurti naujus sprendinius vadovaudamiesi „Europos horizonto“ programa  ir Europos Sąjungos žaliuoju kursu. 

 

Centro išskirtinumas – ne tik technologijos ar didelės investicijos. Svarbu, kad ši infrastruktūra taptų inovacijų platforma, prie kurios galės prisidėti visi norintieji. Tai turės būti aplinka, kurioje skatinamas žinių dalijimasis ir glaudus mokslininkų, studentų, pramonės ir visuomenės bendradarbiavimas. Tik pasiekę šį atvirumo ir jungumo lygį galėsime iš tikrųjų transformuoti VILNIUS TECH ateitį. 

 

Kokia šio centro reikšmė ir svarba universitetui, Lietuvai, pasauliui? 

 

Ateityje reikės atlikti išsamią vis didesnės dalies projektų poveikio klimato neutralumui analizę. Piniginė išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio vertė turės būti įtraukta į projekto sąnaudų ir naudos analizę. Projektai turės būti suderinti su nacionaliniame energetikos ir klimato srities 2021–2030 m. plane nustatytais ŠESD kiekio mažinimo tikslais 2030 ir 2050 m. Vykdant projektus reikės atlikti su klimatu susijusios rizikos vertinimą, parengti prisitaikymo priemonių planus, įvertinti stebėsenos ir tolesnių veiksmų poreikį.  

 

Šiandien dar nežinome, kaip tai padaryti, tačiau šis centras priartina Lietuvą prie strateginių tikslų įgyvendinimo – spręsti visuomenei aktualius iššūkius diegiant inovacijas ir plėtojant tarpdalykinį bendradarbiavimą.

 

Moderni infrastruktūra padės kurti reikalingas technologijas ir aplinkai draugiškus produktus, o tai tiesiogiai prisidės prie ŠESD emisijų mažinimo. Įgiję naujų žinių ir kompetencijų turėsime galimybę būti klimatui neutralių sprendimų ir technologijų ekosistemos katalizatoriumi Lietuvoje, o jei sutelksime visas jėgas į bendradarbiavimą, net ir visame pasaulyje. 

 

Kaip veiks šis centras?

 

Kompetencijų centras yra universitetinio lygmens padalinys, apimantis ne vieno fakulteto mokslo sritis. Jo tikslas – tiesiogiai prisidėti prie universiteto strategijos įgyvendinimo, sujungiant tarpkryptinius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektus. Centro veiklos modelis grindžiamas atvirumu ir bendradarbiavimu. Nors oficialiai centre dirba tik vienas žmogus, centro tikslas – dirbti su visa VILNIUS TECH bendruomene įtraukiant skirtingų fakultetų katedrų, institutų mokslininkus, tyrėjus, studentus ir administracijos darbuotojus. Šis modelis leidžia sujungti įvairias žinias, patirtis ir kompetencijas. 

 

Tai nėra tradicinė komanda, tai dinamiška, decentralizuota struktūra, kurioje kiekvienas, padedantis plėtoti  centre vykdomas veiklas, tampa jo dalimi ir tiesiogiai prisideda prie universiteto strateginių tikslų įgyvendinimo. Toks veikimo būdas užtikrina, kad centras veikia kaip jungiamoji įvairių sektorių grandis, ir sudaro sąlygas realizuoti mokslines idėjas praktikoje.

 

Taip veikiančiai  decentralizuotai komandai būtinas naujas požiūris į bendradarbiavimą, dalijimąsi, informacijos sklaidą ir valdymą. Turime pasiekti aukštą atvirumo ir jungumo lygį, kad įgyvendintume sau keliamus tikslus ir sugebėtume generuoti realią pridėtinę vertę tiek universitetui, tiek visuomenei.  

 

Kokie kompetencijų centro ateities planai, ketinami įgyvendinti projektai? 

 

Per šiuos metus centras bus aprūpintas iki galo sukomplektuota modernia laboratorijų įranga, skatinančia novatoriškus tyrimus ir stiprinančia bendradarbiavimą.  
Šiuo metu vykdomi net penki svarbūs MTEP projektai, kurių metu kuriami tokie inovatyvūs statybinių medžiagų prototipai:  
  • dirbtinis lengvasis perdirbto plastiko užpildas betono mišiniams;
  • perdirbto plastiko tuštumas formuojantys įdėklai betoninėms ir gelžbetoninėms konstrukcijoms; 
  • becementis lengvojo betono mišinys konstrukcijoms ir konstrukciniams elementams; 
  • daugiafunkcis kilimėlis iš perdirbtų padangų tekstilės pluošto atliekų.
Kuriami ir kiti sprendimai:  
  • triukšmo slopinimo barjeras;
  • vandenilio tiekimo sistema įprastinėms transporto priemonėms su vidaus degimo varikliais;
  • klimatui neutralus mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto mišinys; 
  • efektyvūs nuotekų dumblo apdorojimo ir valymo sprendimai. 
Visos VILNIUS TECH pradėtos inovatyvaus MTEP projekto veiklos apims eksperimentinio planavimo ir testavimo, matematinius, statistinius, teorinius, analitinius, skaitinius ir mokslinio apibendrinimo tyrimo metodus, integraliai taikomus medžiagų, technologijų ir procesų lygmeniu.  

 

Ateityje VILNIUS TECH sieks dar labiau integruotis į tarptautinį akademinį ir mokslinių tyrimų kontekstą, stiprindamas tarpdalykinį bendradarbiavimą universitete ir su ES šalių universitetais, mokslinių tyrimų centrais ir pramonės lyderiais.

 

Norėdami išlikti konkurencingi tarptautiniu lygiu, ypatingą dėmesį skirsime klimatui neutralių sprendimų vystymui ir dalyvavimui klimato kaitos mažinimo programose. Sieksime integruoti ir sujungti kuo daugiau VILNIUS TECH veiklų ir sričių, kad sėkmingai dalyvautume „Horizon Europe“ ir kituose ES finansuojamuose projektuose, kurie padės įgyvendinti tiek Lietuvos, tiek Europos strateginius tikslus tapti klimatui neutraliu žemynu iki 2050 m.

 

Neapsiribosime ir esamomis sritimis. Centras neturi sienų, todėl galime jungti visus, kurie nori prisidėti prie mūsų vizijos – tapti katalizatoriumi kuriant tvarius, išmanius ir klimatui neutralius sprendinius, įkvepiančius ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Tai įpareigoja ne tik bendradarbiauti, bet ir nuolat permąstyti, kaip turime veikti ir dalintis informacija, kad taptume efektyvesni, tobulėtume ir suteiktume vertę mūsų visuomenei, valstybei ir, žinoma, planetai.  
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Plieniniais strypais ir plaušu armuotų betoninių sijų momentų-kreivių analizė“ („Moment–curvature analysis of concrete beams reinforced with steel bars and fibres“), kurią parengė doktorantas Amarjeet Kumar. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas plieno strypais ir plaušais armuotų betoninių (A/PPAB) sijų supaprastinto analitinio kreivių modelio kūrimas. Esami analitiniai ir norminiai metodai dažnai paremti liekamojo tempiamojo stiprio parametrais ir supaprastintomis prielaidomis, todėl deformacijų prognozės gali būti netikslios. Dėl šios priežasties darbo tikslas – sukurti analitinį modelį, leidžiantį tiksliai prognozuoti A/PPAB elementų momento ir kreivio priklausomybę, tiesiogiai nenaudojant liekamojo tempiamojo stiprio bandymų rezultatų. Pirmajame skyriuje analizuojami deformacijų ir pleišėjimo mechanizmai A/PPAB sijose su armatūra ir be jos, veikiamose lenkimo. Apžvelgiami įvairūs šių elementų tinkamumo naudoti būsenos vertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant kreivio analizei. Aptariami esami kreivio modeliai ir jų teoriniai pagrindai, taip pat pateikiama anksčiau pasiūlytų kreivio formuluočių, skirtų deformacijų ir pleišėjimo elgsenai aprašyti, apžvalga. Antrajame skyriuje pateikiamas patobulintas A/PPAB elementų momento ir kreivio analitinis modelis, išplėtojant Kaklausko ir kt. (2024) pasiūlytą metodiką. Siūlomame modelyje plaušų įtaka įvertinama tiek pleišėjimo, tiek visiškai supleišėjusios būsenos stadijose, įvedant du parametrus – γ₁ ir γ₂. Be to, ACI pagrindu suformuluotas pleišėjimo momento modelis pakeistas Eurokodo 2 metodika, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su Europos projektavimo standartais. Remiantis eksperimentine duomenų baze sudarytos regresinės šių parametrų išraiškos ir atliktas jų validavimas lyginant su esamais analitiniais bei norminiais modeliais, įskaitant Model Code 2020 ir RILEM 162 TDF. Siūlomas modelis pasižymėjo didesniu prognozavimo tikslumu – vidutinė paklaida sudarė apie 1,5 %, o variacijos koeficientas siekė 0,228. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai, nagrinėjant R/SFRC sijas, armuotas įprastais ir dvigubai inkaruotais plieniniais plaušais. Sukurtas modelis sėkmingai aprašė tirtų elementų tempiamojo standumo efektą. Nustatyta, kad sijos, armuotos dvigubai inkaruotais plaušais, pasižymėjo reikšmingai didesnėmis γ₂ parametro reikšmėmis, rodančiomis efektyvesnę pleišėjimo elgseną, didesnį tempiamojo standumo poveikį ir aukštesnius tinkamumo naudoti rodiklius. Palyginimas parodė, kad Model Code 2020 tiksliau prognozuoja momento ir kreivio priklausomybę nei RILEM 162 TDF, o taikant norminius metodus dažnai pervertinamas standumas, ypač esant mažesniems armavimo rodikliams. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau