Stojantiesiems

Naujas VILNIUS TECH kompetencijų centras prisidės prie pažangių tyrimų vykdymo

Kovo 13, 2025
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) duris atvėrė Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centras, suteiksiantis prieigą prie moderniausios mokslinės įrangos, leidžiančios vykdyti pažangius tyrimus, testuoti inovacijas ir plėtoti pramonėje pritaikomus sprendimus.
 
Šis centras išskirtinis dėl reikšmingų investicijų į mokslinę infrastruktūrą – į jo plėtrą buvo investuota net 17 mln. eurų. Tai viena didžiausių mokslinės infrastruktūros atnaujinimo investicijų per visą universiteto istoriją, padėsianti ne tik modernizuoti tyrimų bazę, bet ir sustiprinsianti VILNIUS TECH  kaip vieno pažangiausių regiono universitetų ir mokslo centrų pozicijas. 
 
Plačiau apie šio centro svarbą ir ateities planus – Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centro direktorius Simonas Barsteiga.
 
Kaip gimė idėja įkurti Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centrą? 
 
VILNIUS TECH strategijoje tvarumas kaip atsakas į klimato kaitos keliamus iššūkius užima esminę vietą. Greta tvarumo kitos svarbios vertybės yra kūrybiškumas, inovatyvumas, atvirumas ir jungumas. Būtent jungumas ir bendradarbiavimas iki šiol buvo pagrindiniai žmonijos progreso varikliai. Šiandien, kai pokyčių greitis yra sunkiai suvokiamas, jungumas tampa neatsiejamu sėkmės veiksniu ne tik įgyvendinant projektus, bet ir sprendžiant kultūrinius bei skaitmeninius iššūkius. 
 
Lietuva kaip valstybė taip pat akcentavo jungumo svarbą, skelbdama išmanios ir klimatui neutralios misijos projektų konkursą, kurio tikslas – suvienyti mokslą, verslą ir visuomenę stiprinant žiedinę ekonomiką bei skatinant perėjimą prie klimatui neutralių sprendimų.  Būtent Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centras yra tiesioginis atsakas, įgyvendinant šį  tikslą. Jo idėja buvo realizuota remiantis misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programa, kuri sudarė sąlygas ne tik sukurti modernią infrastruktūrą, bet ir įtraukti verslo partnerius į mokslinių tyrimų veiklas. 
 
Kas buvo įdomiausia steigiant šį kompetencijų centrą? 
 
Man didžiausias iššūkis ir įdomiausia patirtis – mes praktiškai  įgyvendiname tai, kas dažnu atveju atrodo neįmanoma. Viena svarbiausių centro misijų – stiprinti ryšį tarp skirtingų universiteto mokslo krypčių ir užtikrinti, kad kiekvienas mažas žingsnis būtų reikšmingas visai inovacijų ekosistemai.  
 
Tai didelis iššūkis, bet kartu ir geriausias mokymosi bei tobulėjimo šaltinis. Kiekviena diena atneša naujų situacijų, kartais itin sudėtingų, tačiau galiausiai supranti, kad net ir menkiausias žingsnis, kurį šiandien žengi, gali tapti lūžio tašku. Šie maži žingsniai gali priartinti universitetą  prie didžiulių transformacijų. Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centras yra vieta, kur kiekvienas kviečiamas prisidėti prie tokių pokyčių. 
 
Kuo išskirtinis šis centras?
 
Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centro infrastruktūra atveria galimybes dalyvauti ambicinguose tarptautiniuose projektuose ir pritraukti talentingiausius tyrėjus bei partnerius, su kuriais galėsime kurti naujus sprendinius vadovaudamiesi „Europos horizonto“ programa  ir Europos Sąjungos žaliuoju kursu. 

 

Centro išskirtinumas – ne tik technologijos ar didelės investicijos. Svarbu, kad ši infrastruktūra taptų inovacijų platforma, prie kurios galės prisidėti visi norintieji. Tai turės būti aplinka, kurioje skatinamas žinių dalijimasis ir glaudus mokslininkų, studentų, pramonės ir visuomenės bendradarbiavimas. Tik pasiekę šį atvirumo ir jungumo lygį galėsime iš tikrųjų transformuoti VILNIUS TECH ateitį. 

 

Kokia šio centro reikšmė ir svarba universitetui, Lietuvai, pasauliui? 

 

Ateityje reikės atlikti išsamią vis didesnės dalies projektų poveikio klimato neutralumui analizę. Piniginė išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio vertė turės būti įtraukta į projekto sąnaudų ir naudos analizę. Projektai turės būti suderinti su nacionaliniame energetikos ir klimato srities 2021–2030 m. plane nustatytais ŠESD kiekio mažinimo tikslais 2030 ir 2050 m. Vykdant projektus reikės atlikti su klimatu susijusios rizikos vertinimą, parengti prisitaikymo priemonių planus, įvertinti stebėsenos ir tolesnių veiksmų poreikį.  

 

Šiandien dar nežinome, kaip tai padaryti, tačiau šis centras priartina Lietuvą prie strateginių tikslų įgyvendinimo – spręsti visuomenei aktualius iššūkius diegiant inovacijas ir plėtojant tarpdalykinį bendradarbiavimą.

 

Moderni infrastruktūra padės kurti reikalingas technologijas ir aplinkai draugiškus produktus, o tai tiesiogiai prisidės prie ŠESD emisijų mažinimo. Įgiję naujų žinių ir kompetencijų turėsime galimybę būti klimatui neutralių sprendimų ir technologijų ekosistemos katalizatoriumi Lietuvoje, o jei sutelksime visas jėgas į bendradarbiavimą, net ir visame pasaulyje. 

 

Kaip veiks šis centras?

 

Kompetencijų centras yra universitetinio lygmens padalinys, apimantis ne vieno fakulteto mokslo sritis. Jo tikslas – tiesiogiai prisidėti prie universiteto strategijos įgyvendinimo, sujungiant tarpkryptinius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektus. Centro veiklos modelis grindžiamas atvirumu ir bendradarbiavimu. Nors oficialiai centre dirba tik vienas žmogus, centro tikslas – dirbti su visa VILNIUS TECH bendruomene įtraukiant skirtingų fakultetų katedrų, institutų mokslininkus, tyrėjus, studentus ir administracijos darbuotojus. Šis modelis leidžia sujungti įvairias žinias, patirtis ir kompetencijas. 

 

Tai nėra tradicinė komanda, tai dinamiška, decentralizuota struktūra, kurioje kiekvienas, padedantis plėtoti  centre vykdomas veiklas, tampa jo dalimi ir tiesiogiai prisideda prie universiteto strateginių tikslų įgyvendinimo. Toks veikimo būdas užtikrina, kad centras veikia kaip jungiamoji įvairių sektorių grandis, ir sudaro sąlygas realizuoti mokslines idėjas praktikoje.

 

Taip veikiančiai  decentralizuotai komandai būtinas naujas požiūris į bendradarbiavimą, dalijimąsi, informacijos sklaidą ir valdymą. Turime pasiekti aukštą atvirumo ir jungumo lygį, kad įgyvendintume sau keliamus tikslus ir sugebėtume generuoti realią pridėtinę vertę tiek universitetui, tiek visuomenei.  

 

Kokie kompetencijų centro ateities planai, ketinami įgyvendinti projektai? 

 

Per šiuos metus centras bus aprūpintas iki galo sukomplektuota modernia laboratorijų įranga, skatinančia novatoriškus tyrimus ir stiprinančia bendradarbiavimą.  
Šiuo metu vykdomi net penki svarbūs MTEP projektai, kurių metu kuriami tokie inovatyvūs statybinių medžiagų prototipai:  
  • dirbtinis lengvasis perdirbto plastiko užpildas betono mišiniams;
  • perdirbto plastiko tuštumas formuojantys įdėklai betoninėms ir gelžbetoninėms konstrukcijoms; 
  • becementis lengvojo betono mišinys konstrukcijoms ir konstrukciniams elementams; 
  • daugiafunkcis kilimėlis iš perdirbtų padangų tekstilės pluošto atliekų.
Kuriami ir kiti sprendimai:  
  • triukšmo slopinimo barjeras;
  • vandenilio tiekimo sistema įprastinėms transporto priemonėms su vidaus degimo varikliais;
  • klimatui neutralus mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto mišinys; 
  • efektyvūs nuotekų dumblo apdorojimo ir valymo sprendimai. 
Visos VILNIUS TECH pradėtos inovatyvaus MTEP projekto veiklos apims eksperimentinio planavimo ir testavimo, matematinius, statistinius, teorinius, analitinius, skaitinius ir mokslinio apibendrinimo tyrimo metodus, integraliai taikomus medžiagų, technologijų ir procesų lygmeniu.  

 

Ateityje VILNIUS TECH sieks dar labiau integruotis į tarptautinį akademinį ir mokslinių tyrimų kontekstą, stiprindamas tarpdalykinį bendradarbiavimą universitete ir su ES šalių universitetais, mokslinių tyrimų centrais ir pramonės lyderiais.

 

Norėdami išlikti konkurencingi tarptautiniu lygiu, ypatingą dėmesį skirsime klimatui neutralių sprendimų vystymui ir dalyvavimui klimato kaitos mažinimo programose. Sieksime integruoti ir sujungti kuo daugiau VILNIUS TECH veiklų ir sričių, kad sėkmingai dalyvautume „Horizon Europe“ ir kituose ES finansuojamuose projektuose, kurie padės įgyvendinti tiek Lietuvos, tiek Europos strateginius tikslus tapti klimatui neutraliu žemynu iki 2050 m.

 

Neapsiribosime ir esamomis sritimis. Centras neturi sienų, todėl galime jungti visus, kurie nori prisidėti prie mūsų vizijos – tapti katalizatoriumi kuriant tvarius, išmanius ir klimatui neutralius sprendinius, įkvepiančius ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Tai įpareigoja ne tik bendradarbiauti, bet ir nuolat permąstyti, kaip turime veikti ir dalintis informacija, kad taptume efektyvesni, tobulėtume ir suteiktume vertę mūsų visuomenei, valstybei ir, žinoma, planetai.  
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau