Naujasis ATLANTŲ BALKONO epizodas | Svečiuose – „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė

Spalio 5, 2026

Kaip būti lyderiu sparčiai besikeičiančioje technologijų aplinkoje?

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) komanda pristato septintąjį „Atlantų balkono“ tinklalaidės epizodą. Šį kartą VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ studijoje kalbame apie lyderystę netipinėse, tradiciškai vyriškose sferose, šiuolaikinį verslo valdymą bei gebėjimą išlikti lyderiu sparčiai besikeičiančioje, technologijų ir inovacijų pilnoje aplinkoje. Mūsų viešnia – krovinių vežimo geležinkeliu bendrovės „LTG Cargo“ generalinė direktorė Eglė Šimė.

Profesinis kelias: nuo „Big Mac“ kepėjos iki generalinės direktorės

E. Šimė atvira – jos karjeros kelias prasidėjo nuo paprastų darbų studijų metais. Ji dalijasi įkvepiančia patirtimi, kaip antrame kurse įsidarbino „McDonald’s“ ir jau po mėnesio buvo nominuota greičiausia mėsainių kepėja. Pašnekovė pabrėžia, kad tokia patirtis CV rodo sveiką ambiciją ir norą būti savarankiška: „Jeigu esate trečiame kurse ir dar nedirbate, greičiau dirbkite, ieškokite darbo. Valandinis darbas, bet koks darbas jau yra labai gerai.“ Savo kelią toliau tęsė telekomunikacijos įmonėje „Telia“ pradėjo kaip pardavimų vadybininkė, o po metų, išėjus vadovui, sėkmingai perėmė vadovaujančias pareigas – nuo 2002-ųjų ji užtikrintai vadovauja komandoms. Vėliau karjera tęsėsi IT ir kitose iš pažiūros „vyriškose“ sferose, kol galiausiai E. Šimė stojo prie tūkstančius darbuotojų vienijančios „LTG Cargo“ vairo.

Inovacijos geležinkeliuose

Laidoje griaunamas mitas, kad geležinkeliai – tai lėta ir tradicinė industrija. Šiandien „LTG Cargo“ aktyviai eksperimentuoja su pažangiomis technologijomis ir skaitmenizacija, o pati E. Šimė atvira – ji besąlygiškai dievina IT ir dirbtinio intelekto galimybes, kurios po 10–20 metų krovinių pervežimą paverstų grynuoju IT verslu.

Įmonėje gausu praktinių inovacijų pavyzdžių. Anksčiau darbuotojams su visais saugos aprašais tekdavo pavojingai laipioti ant kiekvieno vagono, o viename sąstate jų gali būti net apie šešiasdešimt. Šiandien vagonų patikrai pasitelkiami dronai – užtenka praskardinti droną palei sąstatą ir ekrane aiškiai matyti vaizdą nepriklausomai nuo oro sąlygų. Tuo tarpu robotas-šuo tikrina vagonus ir padeda išleisti sąstatus vietoj žmogaus.

Didelis dėmesys skiriamas procesų skaitmenizacijai. „LTG Cargo“ veikia jaunatviška skaitmenizacijos komanda, kuri kuria procesus robotizuojančias programas. Jų tikslas – nuobodžius, bet pasikartojančius darbus (pavyzdžiui, informacijos perkėlimą iš vienos sistemos į kitą) patikėti sistemoms ir mašinoms, taip efektyvinant visą veiklą.

Visgi, kaip suvaldyti rizikas įgyvendinant tokius projektus? E. Šimė išskiria aiškų įmonės principą – „Fail cheap and fast“ (klysk pigiai ir greitai). Visi eksperimentai pradedami nuo minimalių sąnaudų: įranga iš pradžių pasiskolinama arba išsinuomojama metams, išbandoma realiomis sąlygomis, ir tik pasiteisinus idėjai investuojama toliau. Pašnekovė pabrėžia, kad klysti yra privaloma, nes tik per drąsius bandymus gimsta tikra pažanga.

Lyderystė, stereotipai ir vidinė kultūra

Organizacijoje didelis dėmesys skiriamas lyčių balansui ir moterų įgalinimui. Ypatingas vaidmuo čia tenka mentorystės programoms: geležinkeliuose buvo sukurta speciali iniciatyva, skirta padėti moterims ir merginoms eiti profesiniu keliu. Nors pradžioje moterys mentoriavo moterims, vėliau prie programos aktyviai prisijungė ir patyrę kolegos vyrai-vadovai, kurie dabar taip pat mentoriauja kolegėms. E. Šimė ir pati aktyviai užsiima mentorystės veikla (tiek įmonės viduje, tiek su studentais), pabrėždama, kad toks palaikymas padeda įveikti baimes ir greičiau padaryti karjerą. Be to, įmonėje rūpinamasi ir psichologiniu saugumu bei atvira kultūra – tam pasitelkiami specialūs vidiniai „Fail Nights“ vakarai, kuriuose darbuotojai atvirai dalijasi savo darbinėmis nesėkmėmis ir mokosi iš padarytų klaidų.

Ką pataria studentams?

Pokalbio pabaigoje E. Šimė primena, kad universitete įgytos žinios – tik pagrindas, o tikra vertė gimsta praktikoje. Jauniesiems specialistams ji linki ugdyti tris esmines savybes: kritinį mąstymą, kūrybiškumą bei atsakomybę: „Atsakomybė čia bazių bazė, Maslovo piramidės apačia<…>Šokinėjimas, nuolatinis blaškymas neduoda pasitikėjimo tuo žmogumi.“

Tai įkvepiantis pokalbis apie drąsą laužyti stereotipus ir vadovauti ateities verslui.

KLAUSYK IR SUŽINOK!

Visas epizodas čia: https://www.youtube.com/watch?v=-NzI0-9ikbo&t=1256s

Vedėja: Liepa Vasiliauskaitė

Svečias: Eglė Šimė

Komanda: Vytautas Puidokas, Jegoras Pikalovas, Džiugas Šėma, Ūdrys Liaudeneckas, Emilis Vaičiūnas, Verneris Filozas, Aušra Sviderskienė, Renatas Venclovas, Gabija Velykytė, Dominyka Gudauskaitė, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto studentai (Pkf-22/1; Pkf-22/2).

Naujojo sezono epizodas nufilmuotas VILNIUS TECH LinkMenų fabrike, „Faux Real Studio“ – modernioje kūrybinių technologijų erdvėje, kur susitinka idėjos, technologijos ir ateities vizijos.

Epizodo partneriai ir rėmėjai:

VILNIUS TECH LinkMenų fabrikas

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultetas

VILNIUS TECH

Galerija

Panašios naujienos

Mokslininkė dr. Judita Škulteckė tapo UNESCO konkurso „Moterims moksle“ laureate
Mokslininkė dr. Judita Škulteckė tapo UNESCO konkurso „Moterims moksle“ laureate
Trijų Baltijos valstybių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijų surengto konkurso „Moterims moksle“ viena iš laureačių Lietuvoje tapo VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto vyriausioji mokslo darbuotoja ir direktoriaus pavaduotoja dr. Judita Škulteckė. Mokslininkei skirta stipendija už pasiekimus atliekamuose tyrimuose ir gretutinėje veikloje bei siekiant paskatinti karjerą moksle. Jau trečius metus vykstantis Baltijos šalių stipendijų konkursas „Moterims moksle – viena iš priemonių atliepianti į pasaulinį UNESCO raginimą skatinti lyčių lygybę moksle. Stipendijų devynioms Baltijos šalių mokslininkėms teikėjos – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Estijos Respublikos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija ir Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Dr. Juditos Škulteckės tyrimų rezultatai prisideda prie kelių infrastruktūros tvarumo didinimo Lietuvoje ir Europoje. Per savo mokslinę karjerą ji kartu su Kelių tyrimo instituto mokslininkais įgyvendino daugiau kaip 30 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, iš kurių 11-kai vadovavo pati, taip pat dalyvavo įgyvendinant 10 aukšto lygio projektų, finansuotų Lietuvos mokslo tarybos ir (arba) Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, bei 3 tarptautiniuose projektuose. Įgyvendinti darbai ir projektai apima tiek fundamentinius, tiek taikomuosius mokslinius tyrimus, orientuotus į bituminių rišiklių funkcionavimą, asfalto dangų ilgaamžiškumą ir tvarių kelių infrastruktūros sprendimų kūrimą. Dar doktorantūros studijų metu ji trejus metus iš eilės buvo apdovanota Lietuvos mokslo tarybos doktoranto stipendija. Yra tapusi Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureate. Net trys jos moksliniai straipsniai pripažinti geriausiais VILNIUS TECH moksliniais straipsniais statybos inžinerijos ir aplinkos inžinerijos kryptyse. Bene reikšmingiausias jos akademinis įvertinimas – 2025 m. Lietuvos mokslo premija technologijos mokslų srityje už darbų ciklą „Integruotos, tvarios konstrukcijos ir medžiagų sprendimai patvariems keliams“, parengtą kartu su bendraautoriais. Informacija iš UNESCO.lt pranešimo spaudai.
Plačiau