Naujausios DI technologijos: VILNIUS TECH gilina žinias ir plečia bendradarbiavimą Las Vegase vykusiame Ai4 renginyje

Rugsėjo 2, 2024
Rugpjūčio 12–14 dienomis Las vegase, JAV vyko tarptautinė Ai4 konferencija, kurioje buvo pristatytos naujausios AI technologijos ir sprendimai. Ši konferencija pritraukė daugybę dalyvių iš įvairių sričių – nuo verslo gigantų iki aukštojo mokslo institucijų ir technologijų inovatorių. Tarp jų buvo ir VILNIUS TECH atstovai, kurie aktyviai dalyvavo renginyje siekdami įsigilinti į naujausias AI tendencijas, užmegzti naujus ryšius ateities bendradarbiavimui.
 
Ai4 konferencijos tikslai ir naujovės
Ai4 renginys garsėja kaip inovacijų šaltinis, kur lyderiai dalijasi patirtimi apie AI sprendimų pritaikymą įvairiuose sektoriuose – nuo sveikatos apsaugos iki finansų technologijų. Renginio metu dalyviai turėjo galimybę išgirsti pranešimus apie naujausius DI tyrimus ir technologijas, kurių potencialas ne tik pagreitins technologinį progresą, bet ir keis įvairias industrijas.
Kaip viena iš ryškiausiai matomų DI vystymosi tendencijų vis dar išlieka didieji kalbos modeliai (angl. Large Language Model, LLM) ir jų specifinį pritaikymą konkretiems atvejams (angl. Retrieval Augmented Generation, RAG). Didžioji dalis DI sprendimus kuriančių įmonių aktyviai pereina prie šių technologijų pagrindu kuriamų sprendimų arba sistemų, įgalinančių jų vartotojus lengviau taikyti šias technologijas. Todėl daugėja įmonių, teikiančių duomenų žymėjimo, duomenų kokybės gerinimo, atgalinio ryšio (angl. Human-in-the-Loop, HITL) paslaugas. Taip pat dar labiau auga debesų kompiuterijos ir didelio našumo kompiuterių (angl. High performance computing, HPC) resursų paslaugos, kurios aktualios norint tinkamai išnaudoti didžiųjų kalbos modelių ar bendrai didžiųjų duomenų galimybes. Augantis skaičiavimo resursų pajėgumas leidžia paprastesnę jų prieigą per debesų kompiuterijos paslaugas. Tuo tarpu labiau mokslinių tyrimų kryptimi bandoma dar labiau optimizuoti esamus DI sprendimus, siekiant užtikrinti, kad tausojantis resursų naudojimas sumažintų ne tik DI modelių kūrimo kaštus, bet ir labiau prisidėtų prie tvaresnių DI sprendimų.
 
Bendradarbiavimas dėl ateities sprendimų
Šiame renginyje ypatingas dėmesys buvo skirtas tinklaveikai tarp dalyvių. VILNIUS TECH atstovai pasinaudojo šia galimybe užmegzti ryšius su kitomis aukštojo mokslo institucijomis bei įmonėmis, aktyviai veikiančiomis dirbtinio intelekto sprendimų kūrimo ir taikymo srityse.
Užmegztus ryšius planuojama aktyviai išnaudoti šiuo metu vykdomame SustAInLivWork projekte, kurio pagrindu yra kuriamas naujas dirbtinio intelekto kompetencijų centras ir bus teikiamos įvairios dirbtinio intelekto paslaugos, leidžiančios užtikrinti tvarų ir patikimą sumanių paslaugų ir sprendimų kūrimą bei įgyvendinimą.
Bendradarbiavimas vystytas ir studijų tobulinimo kryptimi. Įvairių JAV ir Europos universitetų atstovai pasiryžę VILNIUS TECH studentams teikti bendradarbiavimu pagrįstas tarptautines paskaitas (angl. Collaborative Online International Learning, COIL), o įmonės – studentams suteikti prieigą prie įvairių debesų kompiuterijos, dirbtinio intelekto paslaugų, konsultuoti studentus rengiant kursinius ar baigiamuosius darbus.
 
DI sprendimais pagrįstas rytojus
Šis renginys įkvėpė naujų idėjų ir sprendimų, kurie gali padėti VILNIUS TECH išlaikyti savo pozicijas taip vienas iš lyderiaujančių Lietuvos universitetų DI srityje. Tai buvo puiki galimybė gilinti žinias, plėsti tinklą ir pasirengti ateities iššūkiams, vystant inovatyvius DI sprendimus, įtraukiant DI sprendimus į kasdienę universiteto veiklą bei gerinant studentų patirtį ir jų pasirengimą darbo rinkai.
Kviečiame visus aktyviai domėtis dirbtinio intelekto galimybėmis ir sprendimais, kurie gali ne tik praturtinti asmeninę patirtį, bet ir atverti naujas profesines perspektyvas!

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Plieniniais strypais ir plaušu armuotų betoninių sijų momentų-kreivių analizė“ („Moment–curvature analysis of concrete beams reinforced with steel bars and fibres“), kurią parengė doktorantas Amarjeet Kumar. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas plieno strypais ir plaušais armuotų betoninių (A/PPAB) sijų supaprastinto analitinio kreivių modelio kūrimas. Esami analitiniai ir norminiai metodai dažnai paremti liekamojo tempiamojo stiprio parametrais ir supaprastintomis prielaidomis, todėl deformacijų prognozės gali būti netikslios. Dėl šios priežasties darbo tikslas – sukurti analitinį modelį, leidžiantį tiksliai prognozuoti A/PPAB elementų momento ir kreivio priklausomybę, tiesiogiai nenaudojant liekamojo tempiamojo stiprio bandymų rezultatų. Pirmajame skyriuje analizuojami deformacijų ir pleišėjimo mechanizmai A/PPAB sijose su armatūra ir be jos, veikiamose lenkimo. Apžvelgiami įvairūs šių elementų tinkamumo naudoti būsenos vertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant kreivio analizei. Aptariami esami kreivio modeliai ir jų teoriniai pagrindai, taip pat pateikiama anksčiau pasiūlytų kreivio formuluočių, skirtų deformacijų ir pleišėjimo elgsenai aprašyti, apžvalga. Antrajame skyriuje pateikiamas patobulintas A/PPAB elementų momento ir kreivio analitinis modelis, išplėtojant Kaklausko ir kt. (2024) pasiūlytą metodiką. Siūlomame modelyje plaušų įtaka įvertinama tiek pleišėjimo, tiek visiškai supleišėjusios būsenos stadijose, įvedant du parametrus – γ₁ ir γ₂. Be to, ACI pagrindu suformuluotas pleišėjimo momento modelis pakeistas Eurokodo 2 metodika, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su Europos projektavimo standartais. Remiantis eksperimentine duomenų baze sudarytos regresinės šių parametrų išraiškos ir atliktas jų validavimas lyginant su esamais analitiniais bei norminiais modeliais, įskaitant Model Code 2020 ir RILEM 162 TDF. Siūlomas modelis pasižymėjo didesniu prognozavimo tikslumu – vidutinė paklaida sudarė apie 1,5 %, o variacijos koeficientas siekė 0,228. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai, nagrinėjant R/SFRC sijas, armuotas įprastais ir dvigubai inkaruotais plieniniais plaušais. Sukurtas modelis sėkmingai aprašė tirtų elementų tempiamojo standumo efektą. Nustatyta, kad sijos, armuotos dvigubai inkaruotais plaušais, pasižymėjo reikšmingai didesnėmis γ₂ parametro reikšmėmis, rodančiomis efektyvesnę pleišėjimo elgseną, didesnį tempiamojo standumo poveikį ir aukštesnius tinkamumo naudoti rodiklius. Palyginimas parodė, kad Model Code 2020 tiksliau prognozuoja momento ir kreivio priklausomybę nei RILEM 162 TDF, o taikant norminius metodus dažnai pervertinamas standumas, ypač esant mažesniems armavimo rodikliams. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau