Naujausios leidinių cituojamumo rodiklio CiteScore reikšmės Scopus duomenų bazėje

Birželio 25, 2026

Informuojame, kad Scopus duomenų bazėje jau yra pateikiamos naujausios 2025 metų CiteScore leidinių cituojamumo rodiklio reikšmės (visi Scopus šaltinių duomenys ir jų cituojamumo rodikliai yra laisvai prieinami).

CiteScore rodiklis yra publikacijų, paskelbtų per paskutinius ketverius metus citavimų ir to paties laikotarpio pacituotų publikacijų skaičiaus santykis, apibūdinantis vidutinį leidinio publikacijų cituojamumą tenkantį vienai publikacijai. Apskaičiavimui naudojami mokslinių ir apžvalginių straipsnių, konferencijų pranešimų, knygų skyrių ir duomenų publikacijų duomenys (tiek citavimų, tiek dokumentų skaičiaus įvertinimui):

CiteScore rodiklis yra nurodomas daugelio leidėjų tinklapiuose ir leidžia patikimai įvertinti publikacijų šaltinio / leidinio kokybę.

Esminiai CiteScore rodiklio privalumai:

  • Išsami aprėptis: apima platesnį leidinių spektrą, palyginti su tradiciniais rodikliais: skaičiuojamas ir pateikiamas daugiau nei 31 000 aktyvių pavadinimų. Ši platesnė aprėptis užtikrina pilnesnį duomenų rinkinį šaltinio (žurnalo) kokybei įvertinti.
  • Sąžiningumas: užtikrina lygias sąlygas skirtingų tipų žurnalams, įskaitant atviros prieigos leidinius.
  • Skaidrumas: siūlo aiškius ir patikrinamus skaičiavimo metodus.
  • Savalaikiai atnaujinimai: pateikia naujesnius duomenis nei kai kurie kiti rodikliai.

Nors savo reikšme ir apskaičiavimo principu CiteScore yra artimas visiems gerai žinomam Web of Science duomenų bazėje pateikiamas Journal Impact Factor (JIF) rodikliui, tačiau pagrindinis CiteScore rodiklio pranašumas yra tas, kad CiteScore skaičiuojamas ne tik žurnalams, bet taip pat ir konferencijų rinkiniams ir knygų serijoms.

Plačiau apie naujausią CiteScore rodiklį skaitykite Elsevier tinklapyje.

Svarbu! Tiek CiteScore, tiek JIF rodikliai yra paremti duomenų vidurkiu, todėl yra skirti viso leidinio (žurnalo), o ne atskirų jame paskelbtų publikacijų vertinimui.

Platesnę informaciją apie Scopus ir Web of Science duomenų bazes, pagrindinius jų pateikiamus cituojamumo rodiklius bei jų naudojimą rasite VILNIUS TECH Bibliotekos tinklapyje, Mokslinės komunikacijos skiltyse:

Panašios naujienos

Nuo idėjos iki veikiančio prototipo: MAKERS 5.0 „LinkMenų fabrike“
Nuo idėjos iki veikiančio prototipo: MAKERS 5.0 „LinkMenų fabrike“
Birželio 1–12 d. VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“ vyko tarptautinė vasaros kūrybinė programa „MAKERS 5.0“, subūrusi studentus iš įvairių Europos universitetų į intensyvias prototipavimo dirbtuves. Per dvi savaites dalyviai perėjo visą kūrybos ciklą – nuo problemų analizės ir idėjų vystymo iki veikiančių, ištestuotų sprendimų. Programos dalis vyko nuotoliniu būdu, kur komandos gilinosi į vartotojų elgseną, technologinius ribojimus ir realias kasdienes problemas. Dalyviai susitiko ir Vilniuje, kur „LinkMenų fabriko“ dirbtuvėse vyko intensyvus kūrimo maratonas naudojant 3D spaudą, elektronikos komponentus, sensorius ir greitojo gamybos įrankius. Studentų sprendimai Šių metų projektai nagrinėjo temas nuo skaitmeninio pervargimo ir dėmesio išlaikymo iki saugumo, sveikatos ir aplinkos stebėsenos. Viena komandų kūrė „Memory Game Problem“ sprendimą – fizinį, alternatyvų ekranų laikui žaidimą, skirtą gerinti dėmesio koncentraciją, mažinti priklausomybę nuo ekranų ir skatinti aktyvesnį įsitraukimą. Kitas projektas – „SMART SECURITY BOX“ – kompaktiška saugumo sistema, realiu laiku aptinkanti pavojus ir akimirksniu informuojanti naudotoją. Dar viena komanda sukūrė „piip“ – nedidelį įrenginį, skirtą aplinkos rizikoms stebėti ir įspėti apie galimus pavojus dirbtuvėse ar klasėse. „Smart bottle“ sprendimas taikė paprastą, bet veiksmingą požiūrį į hidratacijos įpročius – sistema fiksuoja naudojimą ir primena apie vandens vartojimą. Kitos komandos tyrinėjo šviesos, temperatūros ir drėgmės sąveiką „sauna lamp-melt“ koncepcijoje, kūrė žaidybinį „Study Buddy“ įrankį su laiko sekimo ir motyvavimo funkcijomis, bei pristatė „V-Plant“ – modulinę išmanią augalų priežiūros sistemą, jungiančią sensoriką, automatizaciją ir dizainą. „Tokios programos leidžia studentams ne tik kurti, bet ir dirbti realiomis sąlygomis – testuoti sprendimus, naudotis gamybos įranga ir gauti tiek techninę, tiek kūrybinę pagalbą. Dar svarbiau – jos ugdo gebėjimą dirbti tarptautinėse komandose ir spręsti realias produkto vystymo problemas nuo idėjos iki veikiančio prototipo“, – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ Prototipavimo laboratorijos vedėjas Rokas Bagdonas.   Tarptautinės vasaros mokyklos  „MAKERS 5.0“ tikslas – novatoriškais mokymo būdais didinti studentų kompetencijas bei plėsti jų tarptautinę patirtį. Vasaros mokykla subūrė studentus iš Daugpilio universitetas (Daugpilis, Latvija), Ruse universiteto „Angel Kanchev“ (Ruse, Bulgarija), Taikomųjų mokslų universitetas TTK (Talinas, Estija), Mariboro universitetas (Mariboras, Slovėnija), Banja Luka universitetas (Banja Luka, Bosnija ir Hercegovina), Travniko tarptautinis universitetas (Travnikas, Bosnija ir Hercegovina) ir VILNIUS TECH (Vilnius, Lietuva). Ši mokykla – tarptautinės „Erasmus+“ mišriosios intensyviosios programos (angl. Blended Intensive Programme – BIP) dalis.
Plačiau