Architektas Algimantas Nasvytis gyvenimą pašventė architektūrai, darė tai su ypatinga atida ir jautrumu, pasverdamas kiekvieną sprendimą ir jį nevienadieniškai argumentuodamas. Kartu su broliu Vytautu (1928–2016) ir kolegomis sukūrė nacionaliniu simboliu tapusį LR Seimo rūmų pastatą (1981), moderniosios architektūros ikoną – „Neringos“ kavinės interjerą (1959), sostinės naujojo centro dešiniajame Neries krante koncepciją (1964), čia esančius „Lietuvos“ viešbučio, buities rūmų pastatus, Baltąjį tiltą. Išskirtiniai architekto nuopelnai gaivinant ir architektūros paveldą. Centrinio pašto (1969), Nacionalinio dramos teatro (1981), „Vilniaus“ viešbučio (2004), banko pastatų (1996) pritaikymas šiuolaikinėms reikmėms formavo sostinės Gedimino prospekto prestižą ir puoselėjo didmiesčiui būdingą inovatyvumo ir istorinės patirties dialogą.
Architektas aplink save telkė iškiliausius laikmečio dailininkus. Jo gebėjimo sutelkti bendrai kūrybai dėka kai kurie skulptorių Broniaus Vyšniausko, Petro Aleksandravičiaus, Sauliaus Šarapovo, Stanislovo Kuzmos, Juozo Mikėno, Gedimino Karaliaus, Regimanto Midvikio, Dalios Matulaitės kūriniai darniai įaugo į miestų aikštes, skverus ir pastatų fasadus, o tapytojų Vlado Jankausko, Vytauto Povilaičio, vitražisto Kazimiero Morkūno, tekstilininkų Juozo Balčikonio, Vlado Daujoto, Medardo Šimelio, Reginos Sipavičiūtės, Jozo Balčikonio, skulptorių Juozo Kėdainio, Laimučio Ločerio, Stepono Šarapovo ir Dovydo Zundelovičiaus, keramikų Juozo Adomonio, Jono Mikėno ir Mykolo Vrubliausko kūryba praturtino sostinės visuomeninius interjerus.
Didelis būrys šiandien garsių architektų džiaugiasi, kad jų mokytojas buvo Profesorius Algimantas Nasvytis. Tris dešimtmečius jis dėstė VGTU Architektūros fakultete. 1993–1996 m. vadovavo Lietuvos architektų sąjungai.
Algimantas Nasvytis ne tik kūrė miesto identitetą, bet ir buvo aktyvus valstybės atkūrimo procese – „Sąjūdžio“ dalyvis, Nepriklausomybę atkūrusios valstybės pirmosios vyriausybės ministras. Architekto meninė kūryba, visuomeninė veikla įvertinta nesuskaičiuojamais nacionaliniais ir tarptautiniais apdovanojimais. Architekto Algimanto Nasvyčio gyvenimas – tai mūsų laikų legenda.
Atsisveikinimas su velioniu Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius) antradienį nuo 16 iki 20 valandos ir trečiadienį nuo 9 iki 14 valandos. Šv. Mišios bus laikomos trečiadienį 13 valandą, urna išnešama 14:00. Laidotuvės vyks Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Galerija
