Per artimiausią dešimtmetį Lietuvos gatvėse, gamybos ir logistikos erdvėse ar ore turbūt bus įprasta matyti visiškai savivaldžius automobilius, savaeiges robotizuotas sistemas ir bepiločius orlaivius, atliekančius įvairiausias logistikos, stebėsenos užduotis ar gelbstinčius žmones, kai skubu pristatyti jiems kritiškai reikalingus medikamentus ir pan.
VILNIUS TECH mokslininkai jau keletą metų aktyviai vysto savivaldžio (autonominio) transporto technologijas. Jie taip pat tyrinėja transporto priemonių – tiek automobilių, tiek dronų – aplinkos suvokimo, sprendimų priėmimo ir jų valdymo uždavinius. Spręsdami juos, skiria dėmesio žmogaus ir mašinos sąveikai, ieško racionalaus balanso tarp automatiškai atliekamų funkcijų ir tų užduočių, kurioms būtinas žmogaus dėmesys.
Elektronikos fakulteto dekanas doc. dr. Artūras Medeišis pasakoja, kad šiandien universiteto mokslininkai turi sukaupę patirties, dirbdami su savivaldėmis transporto priemonėmis ne vien ant žemės, ore, bet ir vandenyje, mat nuo spalio 1-osios prie VILNIUS TECH prisijungę Lietuvos jūreivystės akademijos mokslininkai sprendžia panašius laivų navigacijos uždavinius.
„Mūsų mokslininkai turi tyrimams reikalingą įrangą: aplinkos stebėjimui naudojamus jutiklius, įterptines sistemas. Taip pat gebame kurti specialius lustus – mikroschemas, pritaikytas ryšių ar vaizdų atpažinimo užduotims sudėtingoje darbo aplinkoje, pavyzdžiui, padidintos vibracijos sąlygomis“, – dalijasi doc. dr. A. Medeišis.
Prie bepiločių orlaivių technologijų vystymo labai prisideda VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) mokslininkai. Pasak Aerokosmoso duomenų centro direktoriaus Igno Daugėlos, mokslininkų ir studentų komanda kuria pažangias sistemas, skirtas taikinių sekimui, autonominiam skrydžiui ir simuliacinių aplinkų kūrimui.
„Laboratorijose gimsta aukšto lygio išmanios sistemos bei simuliatoriai, skirti autonominio skrydžio, taikymo ir sekimo algoritmų testavimui. Kuriame dronus su integruotais autopilotais, naujos kartos GNSS imtuvais ir Lietuvoje gamintomis vaizdo kameromis“, – vardija projektus I. Daugėla.
Technologijų tyrimams labai svarbūs eksperimentiniai bandymai. Universitete jie atliekami su pačių VILNIUS TECH mokslininkų pasigamintais eksperimentiniais dronais, realiais automobiliais ir kt. Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius dr. Viktor Skrickij pasakoja, kad jie tyrimams naudoja specialiai modifikuotus, vairavimo robotais aprūpintus Toyota Prius ir VW ID3 automobilius. Kompiuteriniame modeliavime pasitelkiami „skaitmeniniai dvyniai“ (didelio tikslumo transporto priemonės matematinis modelis su visa aplinka, kurioje jis važinėja).
Mokslininkų ir verslo partnerystėje gimsta konkurencingi sprendimai
VILNIUS TECH mokslininkai gali pasiūlyti verslui įvairių technologinių, individualizuotų sprendimų, galimybę išbandyti ir tobulinti savo produktus, konsultacijas ir mokymus. Pavyzdžiui, oro, garso ir radiacijos taršos monitoringo sistemas, geologijos, archeologijos jutiklių integravimą bepiločiams orlaiviams.
„Bepiločių orlaivių ir savivaldžio transporto srityje mes esame vieni lyderiaujančių regione. Turime unikalių projektų ir tyrimų, pavyzdžiui, sėkmingai įgyvendinome inžinerinius projektus, tokius kaip skrydis bepiločiu orlaiviu per Lietuvą, saulės energija varomų orlaivių kūrimas, meteorologiniam zondavimui skirtų orlaivių ir raketų vystymas. Taip pat turime unikalų transportuojamos lėktuvo kabinos simuliatorių“, – sako Aerokosmoso duomenų centro direktorius I. Daugėla.
Ateities kūrėjai dar studijuodami pasimatuoja „mokslininko drabužį“
Kompetencijų centras labai prisidėtų ir prie ateities kūrėjų ugdymo, suteiktų galimybių studentams dirbti su pažangiausiomis technologijomis, besiruošiant įsilieti į darbo rinką. VILNIUS TECH dėstytojai įtraukia smalsiausius studentus į mokslininkų vykdomus projektus. Laboratorijose jie įgyja naujausių žinių, kurios vėliau yra labai vertinamos darbdavių. Dalis jų, „pasimatavę mokslinio drabužį“, tęsia karjerą universitete.
AGAI studentai dalyvauja kuriant ir testuojant bepilotes orlaivių sistemas, simuliatorius, vėjo tunelius. Studentų sukurtais prototipais dažnai susidomi pramonės sektoriaus atstovai. Šios universitete gautos žinios šiandien pritaikomos ne tik gynybos sektoriuje, bet ir civilinėje aviacijoje, žemės ūkyje, aplinkos monitoringo srityse, logistikos ir transporto sektoriuose. Universitete sukurti bepiločiai orlaiviai gali būti naudojami oro taršos kartografavimui, minų ieškojimui, meteorologiniam zondavimui.
Universitete gimę išradimai vertinami ir patentuojami
VILNIUS TECH mokslininkų tarptautinių projektų metu sukurti technologiniai sprendimai jau naudojami Europos gamintojų automobiliuose.
„Gamintojai patentuoja mokslininkų atrastus inovatyvius sprendimus. Ypač pažengę šiuo klausimu yra mūsų Transporto inžinerijos mokslininkai, kurių sukurti automobilių pakabų technologiniai sprendimai jau dabar gaminami milijoniniais tiražais“, – džiaugiasi dr. Viktor Skrickij.
Jis pažymi, kad vystydami savivaldžio transporto technologijas, šiuo metu VILNIUS TECH mokslininkai bendradarbiauja su APTIV, „Megaride“ ir „Tenneco“ kompanijomis, taip pat Vokietijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Latvijoje, Suomijoje pirmaujančiais universitetais bei tyrimų institutais.
Planuose – analogų neturintis Autonominių sistemų tarptautinis kompetencijų centras
VILNIUS TECH jau apie dešimtmetį brandina ir vysto įvairias išmaniąsias – nuo informacinių ir ryšių iki dirbtinio intelekto ir transporto – technologijas. Sukaupta daug patirties ir aukšto technologinio paruošimo lygio praktinių sprendimų.
„Integruojame visas kompetencijas ir technologijų žinias dėl prasmingo ir ambicingo tikslo: savivaldžio transporto bei judumo sistemoms šiuo metu tampant strategiškai itin svarbia technologinio proveržio sritimi, mes apjungiame atskiras Elektronikos, Mechanikos, Transporto inžinerijos fakultetų, AGAI ir Lietuvos jūreivystės akademijos mokslininkų grupes, kad sukurtume integruotą kompetencijų centrą, kuris vystytų esmines oro, žemės ar vandens autonominių sistemų technologijas“, – sako doc. dr. Artūras Medeišis.
Siekdami šio tikslo, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertai planuoja pasitelkti geriausius Lietuvos ir tarptautinius partnerius. Tai įkvėpė ir Lietuvos mokslo tarybos šiemet paskelbtas tarptautinių kompetencijų centrų finansavimo konkursas. Sukaupta VILNIUS TECH mokslininkų patirtis, esamas mokslinis personalas, naujos tyrimų laboratorijos ir atnaujinta infrastruktūra leistų toliau telkti mokslo ir verslo atstovus bei sisteminti ir stiprinti turimą potencialą autonominių judumo sprendimų srityje.
Planuojamas Autonominių sistemų kompetencijų centras galėtų tapti platforma, kuri leistų suvienyti ir efektyviai panaudoti turimą mokslo ir verslo partnerystės potencialą. Pasak AGAI ekspertų, kompetencijų centro steigimas sujungtų mokslinius tyrimus, švietimą ir verslo bendradarbiavimą aviacijos ir kosmoso srityje, skatintų naujų technologijų kūrimą.
„Turėdami kompetencijų centrą, galėtume kurti ir tobulinti tokias naujas technologijas, kaip autonominiai skraidantys aparatai, aplinkos monitoringo sistemos, saulės energija varomi orlaiviai. Kartu su verslu ir įvairiomis institucijomis drauge spręstume svarbius iššūkius. Miestui galėtume pasiūlyti pažangias oro taršos stebėjimo ir kartografavimo sistemas, kurios gerintų aplinkos kokybę. Stiprintume šalies technologinį potencialą, kurdami naujas darbo vietas ir skatindami investicijas į aukštąsias technologijas. Verslui suteiktume galimybes kurti naujas paslaugas ir produktus, didinti efektyvumą“, – sako I. Daugėla.
Galerija
