Nuo pomėgio iki pelningos karjeros – realybė ir mitai apie kompiuterinius žaidimus bei esportą

Gruodžio 3, 2018

Daugiau nei 200 mln. vienu metu mačą stebinčių žiūrovų – tiek į areną ir prie ekranų sutraukė ne futbolo ar krepšinio varžybos. Tokia statistika gali pasigirti neseniai vykęs vienos populiariausių elektroninio sporto (esporto) disciplinų – „League of Legends“ – 2018 m. pasaulio čempionatas. Itin sparčiai vystantis technologijoms, augant kompiuterinių žaidimų industrijai, pastarieji įšoko ir į konkurencinę sritį – sportą. Vos 2009 m. pasirodęs 5 prieš 5 komandinis „League of Legends“ žaidimas turi 70 mln. registruotų vartotojų, 12 mln. kasdienių žaidėjų, o pagal valandų, praleistų jį žaidžiant per mėnesį, skaičių, jis tituluojamas labiausiai žaidžiamu video žaidimu pasaulyje. 

Netylanti diskusija – ar kompiuterinius žaidimus galima laikyti sportu?

Nors esporto rinka jau vertinama šimtais milijonų dolerių, profesionalų komandos čempionatuose dalinasi 100 mln. dolerių prizinius fondus bei pasigirsta kalbų, kad olimpinėse žaidynėse netrukus už esporto rungtis bus pelnomi medaliai, vis dar atsiranda abejojančių, ar žaidimus galima laikyti sportu. 

„Dėl to, kad populiariausias sportas yra susietas su fiziniu aktyvumu, visuomenė linkusi visą sportą įsivaizduoti tik tokį. Kompiuteriniai žaidimai, kaip šachmatai ar automobilių lenktynės, yra psichologinių, analitinių ir gerai išlavintų mąstymo įgūdžių bei greitos reakcijos reikalaujantis strateginis sportas“, – akcentuoja Aleksas Bogdevičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentas, prieš dvejus metus „League of Legends“ pradėjęs žaisti profesionaliai, dalyvavęs Baltijos nacionalinėje lygoje bei priklausęs „Gameplay DNA“, kuri 2016–2017 m. buvo viena geriausių Lietuvos esporto komandų. A. Bogdevičius priklauso VGTU studentų įkurtai „VGTU Esports“ bendruomenei šį rudenį surengusiai pirmą „League of Legends“ čempionatą, įtraukusį 24 komandas, t. y. beveik pusantro šimto žaidėjų vien iš VGTU. 

Puikūs honorarai, gerbėjai ir talentų medžiotojai – esporto realybė

„VGTU Esports“ atstovas Justas Širinskas pripažįsta, kad viena iš priežasčių įkurti „VGTU Esports“ ir organizuoti esporto turnyrus – siekis keisti nusistovėjusius stereotipus apie kompiuterinius žaidimus ir jų žaidėjus Lietuvoje. „Ypač anksčiau, jei daug žaisdavai kompiuterinius žaidimus, tave laikydavo neturinčiu gyvenimo, nepritampančiu prie socialinės aplinkos atsiskyrėliu. Dabar vis labiau suvokiama, kad iš kompiuterinių žaidimų galima susikurti puikią karjerą“, – teigia jis. Vaikinai pasakoja, kad profesionalios esporto komandos niekuo neatsilieka nuo kitų sporto šakų žaidėjų komandų – gauna puikius honorarus, turi komandos trenerius, analitikus, psichologus bei talentų ieškotojus, kurie nuolat dairosi naujų puikių žaidėjų. 

Statistika skelbia, kad „League of Legends“ žaidžia 16–30 metų studijuojantys arba įgiję aukštąjį išsilavinimą žaidėjai. Nenuostabu, jog į tai sureagavo ir universitetai, pavyzdžiui, Kalifornijos Irvino ir Jutos universitetuose esporto atstovai gali pretenduoti į sportininkų stipendijas – tokias pačias, kaip ir krepšinio ar futbolo žaidėjai. 


Kam kompiuterinių žaidimų žaidėjams reikalingi treneriai ir psichologai?

Vaikinai pasakoja, kad kaip ir tradiciniame, esporte profesionali karjera nesitęsia ilgai. „Čia galioja tie patys standartai, kuriuos lemia fizinės galimybės, nes 18 metų jaunuolio reakcija yra geresnė nei daug vyresnio žaidėjo. Čia profesionalaus sportininko karjera tęsiasi iki 25–27 metų, bet tai nereiškia, kad tada jis visiškai pasitraukia – dažnai buvę žaidėjai prisideda prie esporto klestėjimo: organizuoja turnyrus, padeda įkurti naujas komandas arba tampa treneriais ir dalinasi patirtimi su jaunesniais“, – pasakoja A. Bogdevičius. 

Kad žaidėjas galėtų tobulėti, jam reikia ne tik daug žaisti. „Treneris gali padėti išskirti silpnas vietas ir padėti jas stiprinti. „League of Legends“ žaidėjų komandoje yra penki asmenys, o turnyruose laimi tie, kurie geriau dirba, „susižaidžia“, kartu. Taip pat labai svarbu analizuoti priešininkus, išsiaiškinti, kokias strategijas bei taktikas jie naudoja. Tam padeda komandų treneriai ir analitikai“, – pasakoja J. Širinskas.

Vaikinai akcentuoja, kad ne mažiau svarbus žaidėjui yra emocinis stabilumas, o jį palaikyti padeda psichologas. „Gebėjimas kovoti su stresu bei atlaikyti priešininkų daromą spaudimą yra didžiulis žaidėjo privalumas. Įtampos žaidime yra daug, nes konkurentai tam tikrais veiksmais gali provokuoti agresiją, kelti įtampą. Net geriausiai žaidžianti komanda nieko nebegali padaryti, pasipriešinti, jei priešininkai geba juos emociškai palaužti“, – pastebėjimais dalijasi A. Bogdevičius.

Esportas plečiasi – įsijungia dirbtinis intelektas bei virtuali realybė

Kadangi pats esportas yra grįstas technologijų populiarėjimu, nenuostabu, kad jos ir toliau plečia esporto sritį. Šiuo metu aktyviai dirbama su virtualia realybe ir jos pritaikymu esportui. Taip pat sparčiai populiarėja nauja esporto sritis, kurioje pasitelkiamas dirbtinis intelektas (DI).

„DI srityje viena iš lyderių yra Lietuvoje veikianti technologijų bendrovė „GOSU Data Lab“, kurianti DI grįstą platformą esporto mėgėjams ir profesionalams. Joje DI pasitelkiamas į pagalbą analizuoti ankstesnį žaidėjo žaidimą ir pateikti sritis, įgūdžius, kuriuos reikia lavinti, kad būtų pasiektas geresnis rezultatas, taip pat siūlomos strategijos, galinčios padėti kitose varžybose“, – pasakoja J. Širinskas.

Populiarumas ir investicijos tik augs

Kasmet vykstantys esporto pasaulio čempionatai muša žiūrimumo rekordus, įsitraukiančių žmonių skaičius didėja aritmetine progresija. VGTU studentai pabrėžia, kad kaip ir kitose sporto šakose, nebūtinai turi pats žaisti kompiuterinius žaidimus, kad tau būtų įdomu stebėti turnyrus. „Daugelis esporto žaidimų yra vizualiai gražūs, kupini veiksmo, aktyvūs, todėl sutraukia gausias žiūrovų minias, kurie nebūtinai patys žaidžia, ar net ne visada supranta, kaip žaidžiama. Žiūrovų emocijos bei aktyvumas arenose, kur vyksta svarbūs turnyrai, nenusileidžia svarbioms krepšinio ar futbolo varžyboms“, – atkreipia dėmesį J. Širinskas.

Stebėdami tendencijas, daugelis žaidimų kūrėjų bando savo žaidimus įtraukti į varžymosi sceną, nes tai yra populiaru ir pelninga. Nuo esporto neatsiriboja ir tradiciniu laikomas sportas – savo lygas jau įsteigė NBA, MLS ir F1, permainos vyksta ir Lietuvoje – pavasarį savo esporto padalinį įkūrė ir Kauno „Žalgiris“. Kitaip ir negali būti, pabrėžia pašnekovai, mat įvairaus amžiaus žaidėjų ir mėgstančių stebėti rungtynes bei sekti esporto naujienas gretos tik didėja.
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau