Stojantiesiems

O ką po paskaitų? | Dominyka Švedaitė

Lapkričio 29, 2020

Ką VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto studentai veikia po paskaitų? Šiandien kalbiname trečio kurso bioinžinerijos studentę Dominyką Švedaitę, kuri atlieka praktiką Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL).

Pradėkime nuo pradžių. Kodėl pasirinkai studijuoti bioinžineriją?
"Dar mokykloje man gerai sekėsi ir patiko gamtos mokslai, todėl stojant į universitetą ieškojau studijų programos, kuri apimtų chemiją, biologiją ir fiziką. Bioinžinerijos programą radau netyčia ir ji mano dėmesį patraukė tuo, kad išpildė visus mano norimus tikslus" – pasakoja Dominyka.

Ar bioinžineriams sunku rasti praktiką?
"Praktiką susirasti tikrai sunkiau, nei tiems, kurie studijuoja IT ar socialinius mokslus, nes daugelis įmonių ieško bent jau bakalauro diplomą turinčių specialistų arba įmonės yra mažesnės ir tiesiog neturi kur dėti praktikantų, tačiau jei įdedi noro ir pastangų – viskas įmanoma."

Ar buvo sunku tau rasti praktikos vietą?
"Bioinžineriai praktiką atlieka 6 semestre, tačiau aš pasirinkau praktiką atlikti anksčiau – 5 semestre. Praktikos trukmė yra 160 valandų, o mano šio semestro tvarkaraštis yra labai dėkingas, todėl turiu laisvo laiko, kurį nusprendžiau išnaudoti."

Kas tau buvo svarbu ieškant praktikos?
"Svarbiausia – įmonės lokacija. Daugelis biotechnologijos įmonių yra įsikūrusios pačiame Vilniaus pakraštyje arba net už miesto. Žinoma, svarbu ir praktikos tema."

Kaip sekasi atlikti praktiką NVSPL?
"Praktiką dar pradėjau visai neseniai – maždaug prieš mėnesį. Sekasi puikiai! Dirbu su jaunu kolektyvu, keli iš jų yra baigę bioinžinerijos studijas, todėl iškarto radome bendrą kalbą. Kolegos man atsako į visus iškilusius klausimus – tiek apie studijas, tiek apie atliekamus darbus."

Kokius darbus atlieki praktikos metu?
"Daugiausia dirbu ties geriamojo vandens tyrimais choromotografijos metodu. Taip pat vykdome konservantų, parabenų ar kitų cheminių junginių tyrimus kosmetikoje, maiste ar netgi ore. Žinoma, kaip tikra praktikantė – plaunu cheminius indus."

Kaip karantinas paveikė tavo praktikos paieškas ar paveikia tavo darbą praktikoje? 
"Praktikos ieškojau jau vasarą, tačiau dėl karantino sulaukiau daugybės neigiamų atsakymų ir nusprendžiau palaukti rudens. Rudenį praktikos ieškojau žiūrėdama manovgtu.lt sistemoje esančius praeitų metų gamybinės praktikos duomenis. Ieškojau, kur praktikas atlikinėjo vyresnių kursų studentai – rašiau visiems, kiek tik įmanoma ir taip rudenį susilaukiau ne vieno teigiamo atsakymo! Tai labai nudžiugino, nes bif'ams praktika yra būtina – tik taip gali susidaryti pilną vaizdą ką, kaip ir kodėl gali veikti po studijų."

Ar praktikos metu pasikeitė tavo požiūris į studijas?
"Praktika tik padidino mano norą toliau studijuoti! Ji parodė šios specialybės pliusus ir minusus, bei jos metu (nors dar ten esu neilgai) supratau, kad norėčiau dirbti analizinės chemijos srityje, galbūt kažkada net ir dėstyti."

Kokie tavo patarimai bioinžineriam, kurie ieškosis praktikos?
"Nebijoti rašyti įmonėms net ir kelis kartus! Ieškotis papildomos praktikos vasaros metu, bei domėtis įmonėmis ir praktinaktų veikla."

Ar jau galvoji apie magistrantūros studijas?
"Tai jau žinau nuo antro kurso! Praktikos metu šis noras tik dar labiau padidėjo, nes baigus magistrantūros studijas bioinžineriams atsiveria dar didesnės galimybės biotechnologijų srityje." 

Kviečiame prisijungti prie mūsų instagram puslapio, kuriame Dominyka supažindins mus su savo praktikos vieta jau trečiadienį! 

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau