Stojantiesiems

P. Draugelytės stažuotė NASA: galimybė ne tik gilinti žinias, bet ir išbandyti save įvairiuose kontekstuose

Balandžio 10, 2025
Prieš keletą mėnesių pasidalinome visai universiteto bendruomenei džiugia naujiena – VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) Aerokosmoso inžinerijos srities studentė Paulina Draugelytė laimėjo galimybę stažuotis JAV Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje – NASA. Šiuo metu jaunoji moksininkė jau stažuojasi keletą mėnesių, tad kviečiame sužinoti, kaip jai sekasi bei įsikvėpti siekti savo svajonių!

– Kaip Jums sekasi stažuotis, dirbti, mokytis? Su kokiais procesais ir tyrimais dirbate? Kokių iššūkių kartais kyla?

– Šiuo metu atlieku stažuotę NASA Ames tyrimų centre – Aviacijos operacijų valdymo skyriuje (Aviation Operations Management Division). Šis padalinys yra atsakingas už aviacijos operacijų analizę, planavimą ir saugos optimizavimą, kuriant pažangius oro eismo valdymo (ATM) sprendimus. Pagrindiniai tyrimai apima nepilotuojamų orlaivių sistemų (UAS) integraciją į nacionalinę oro erdvę (NAS), pilotuojamų ir autonominių skrydžių saugos gerinimą bei realaus laiko sprendimų palaikymą. Dalis veiklų vykdoma NASA priklausančiame Moffett Federal Airfield aerodrome.

Akimirkos JAV. Asmeninis P. Draugelytės archyvas

Mano pagrindinė užduotis – prisidėti prie esamos NASA infrastruktūros transformavimo į modernias nepilotuojamų orlaivių sistemų (UAS) tyrimų ir skrydžių mokymo bazes. Dirbu glaudžiai bendradarbiaudama su NASA specialistais – mokslininkais, inžinieriais, pilotais ir projektų vadovais, kartu kuriame standartizuotas operacijų procedūras (Standard Operating Procedure (SOP)), naujas sistemas ir sistemų integravimo procesus bei skrydžių pasirengimo ir vykdymo reikalavimus.

Taip pat dalyvauju mokslinių misijų planavime ir operacijose, stebėdama įvairių projektų ciklą – nuo pradinės idėjos iki realios misijos įgyvendinimo. Tai suteikia vertingų įžvalgų į tai, kaip kuriamos, koordinuojamos ir vykdomos pažangios UAS tyrimų iniciatyvos, tokios kaip Smart Mobility, Fire Sense, ACERO, UTM, ATM-X, PAAV ir kitos.

Akimirkos JAV. Asmeninis P. Draugelytės archyvas

Iššūkių netrūksta – ypač tais atvejais, kai egzistuoja per daug kintamųjų, kad aiškiai nustatytume geriausią sprendimą. Tokiose situacijose taikome eksperimentinį metodą: nuosekliai testuojame visus geriausius sprendimo variantus ir vertiname, kurie iš jų yra veiksmingiausi. Nepaisant iššūkių, per pastaruosius du mėnesius jau pavyko įgyvendinti pirmąją projekto fazę – šiuo metu laukiame galutinio SOP patvirtinimo, kad būtų galima pradėti vykdyti skrydžius naujoje NASA Ames UAS bazėje.

– Ko naujo išmokote, arba kokios patirties įgijote tose srityse, kuriose stažuojatės? Ar tokios patirties ir tikėjotės vykdama į šią stažuotę? O galbūt viskas kaip tik pranoko Jūsų lūkesčius?

– Stažuotė tikrai pranoko mano lūkesčius! Ši patirtis išsiskiria tuo, kad NASA suteikia galimybę ne tik gilinti žinias pasirinktoje srityje, bet ir išbandyti save įvairiuose iššūkių kupinuose kontekstuose bei tarpdisciplininėse veiklose. Nesitikėjau, kad bus suteikta tiek daug laisvės priimant sprendimus ir pasitikėjimo juos įgyvendinti. Stažuotė orientuota ne tik į profesinį augimą, bet ir į asmeninį tobulėjimą.

Įgijau praktinės patirties projektų valdymo srityje ir patobulinau inžinerinius įgūdžius analizuojant duomenis, gautus bepiločių orlaivių bei roverių naudingųjų krovinių testavimo metu. Be to, NASA nuolat organizuoja mokslines paskaitas ir ekskursijas, kurios leidžia gilinti žinias pažangiausių aeronautikos ir kosmoso technologijų srityse.

Akimirkos JAV. Asmeninis P. Draugelytės archyvas

Jau teko apsilankyti didžiausiame pasaulyje aerodinaminių tyrimų komplekse – National Full-Scale Aerodynamics Complex (NFAC), CubeSat’s laboratorijoje, 20-G Human Centrifuge, Arc Jet Complex, kuriame tiriamos šiluminės apsaugos sistemos, bei Smart Mobility Lab, kur kuriamos naujos kartos oro transporto koncepcijos.

– Kaip apibūdintumėte darbą NASA?

– NASA darbo pobūdį įvardinčiau kaip greito tempo, aukštų standartų ir nuolatinio tobulėjimo aplinką. Darbas čia – tai dinamiškos užduotys, kurioms keliami aukščiausi kokybės reikalavimai, todėl tenka greitai priimti sprendimus, reaguoti į pokyčius ir kartu išlaikyti tikslumą. Iššūkių tikrai netrūksta, tačiau kiekviena situacija skatina augti ir mokytis – nieko nėra neįveikiamo ar neišsprendžiamo.

Akimirkos JAV. Asmeninis P. Draugelytės archyvas

– Kaip jaučiatės JAV? Ar teko pakeliauti, susipažinti su kultūra, kitaip papramogauti?

– Savaitgaliais kartu su kitais stažuotojais dažniausiai keliaujame arba rašome baigiamuosius darbus. Viena įsimintiniausių išvykų buvo į Vandenbergo kosminę bazę (Vandenberg Space Force Base), kur turėjome galimybę stebėti „Falcon 9“ raketos paleidimą. Jo metu danguje pasirodė retas optinis reiškinys – vadinamasis twilight phenomenon (liet. saulėlydžio fenomenas). Jis susidaro, kai raketos degimo produktai – daugiausia vandens garai ir aerozolinės dalelės – pasiekia aukštutinius atmosferos sluoksnius ir yra apšviečiami saulės spindulių, nors žemės paviršius tebėra šešėlyje. Dėl šviesos sklaidos susiformuoja twilight phenomenon užfiksuotas nuotraukoje.

Twilight phenomenon. Asmeninis P. Draugelytės archyvas

Kultūrine prasme – dalyvavome amerikiečių organizuotame „Super Bowl“ vakarėlyje, kuriame, trumpai tariant, netrūko nei tradicinio amerikietiško maisto, nei nuoširdžių emocijų. Taip pat aplankėme San Franciską, Las Vegasą, Santa Barbarą, Didįjį kanjoną (Grand Canyon), Mirties slėnį (Death Valley). Turėjome galimybę apsilankyti pasaulinio lygio inovacijų ir mokslo centruose – „Google“ būstinėje bei Stanfordo universitete. Artimiausiu metu planuojame išvykas į CALTECH (California Institute of Technology) bei NASA centrus Hiustone (Teksasas) ir Los Andžele.

Akimirkos JAV. Asmeninis P. Draugelytės archyvas

Daugiau akimirkų. Asmeninis P. Draugelytės archyvas:

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau