Stojantiesiems

Pandemijos realybė – ar švietimo darbuotojai lieka nuošalyje?

Vasario 12, 2021

Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija kardinaliai pakeitė daugelio žmonių gyvenimus. Jau greitai bus metai, kai dirbame ir mokomės iš namų. Vis dažniau girdima, kad mokslininkai jaunuolius, besimokančius namuose, vadina prarastąja karta ir svarstoma, kaip galima jiems padėti. Bet ar padedame pedagogams? Jie stovi priekinės švietimo sistemos fronto linijose: itin nepalankiomis sąlygomis stengiasi jaunuoliams suteikti kuo daugiau žinių. Tad kyla klausimas – kokia pagalba ir darbo priemonės teikiamos pedagogams? 

Universitetai imasi veiksmų

Kol Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje netyla diskusijos, kaip švietimo darbuotojams padėti ugdyti mokinius, universitetai patys imasi iniciatyvos: apmoko darbuotojus, skiria papildomas priemones efektyviam darbui.

Norint, kad studijų procesas vyktų sklandžiai, praėjusiais metais, pavasarį įvedus pirmąjį karantiną ir visiškai perėjus prie nuotolinio mokymosi, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) investavo ne tik į studentų, bet ir į dėstytojų ugdymą. Elektroninių studijų grupė (ESG) suorganizavimo ir pravedė 25 mokymus apie virtualiosios mokymosi aplinkos (VMA) „Moodle“, vaizdo konferencijų programos „Zoom“ naudojimo galimybes studijų proceso metu. 

„Štai praėjusių mokslo metų pavasario semestro metu vyko papildomi mokymai apie nuotolinių atsiskaitymų organizavimą, studentų aktyvinimo būdus, akademinio sąžiningumo užtikrinimą ir t.t. Iš viso pavasario semestrą mokymuose dalyvavo virš 500 dalyvių, patobulinusių savo informacinių komunikacinių technologijų taikymo kompetencijas, reikalingas sėkmingoms nuotolinėms studijoms ir darbui“, – teigia VILNIUS TECH ESG vedėja dr. Gražina Droessiger.

Tiesa, VILNIUS TECH nuotolinis mokymasis nėra naujovė. Universitetas turi jau virš 20 m. tokių studijų organizavimo patirties. Be to, nuo 2018 m., norint efektyviau organizuoti studijų procesą, taikomas ir mišrusis mokymosi būdas.

„Šis būdas tinka visoms studijų pakopoms, dažniau taikomas antrosios pakopos studijų programose, nes didžioji dalis magistrantų dirba. Šiems studentams patogu dalį mokomosios medžiagos išsinagrinėti savarankiškai, kiekvienam tinkamu metu. 2020 m. visos magistro studijų programos pradėtos vykdyti mišriuoju būdu: 50 proc. laiko skiriant kontaktiniams, o likusiems 50 proc. laiko – nuotoliniams užsiėmimams“, – sako ESG vedėja.

Dėstymo nuotoliniu būdu įrankiai

Pereinant prie masinio studijų programų dėstymo nuotoliniu būdu, kaip pagrindinį komunikacijos ir užsiėmimų vedimo įrankį, buvo nuspręsta pasirinkti vaizdo konferencijų organizavimo programą „Zoom“. Ši programa dar iki pandemijos, 2019 m. nuotolinių studijų programose pasiteisino kaip patikimas, vartotojui draugiškas ir greitai įvaldomas sprendimas. 

„Papildomai buvo įsigyta ir programos „Zoom“ licencijų, užtikrinančių nelimituotą vaizdo konferencijų laiką. Licencijos suteikiamos kiekvienam galutiniam atsiskaitymui, baigiamųjų darbų gynimui. Kaip alternatyvą dalis dėstytojų naudoja ir „Microsoft Teams“ programą“, – pasakoja G. Droessiger.

VILNIUS TECH dėstytojai taip pat naudojasi ir virtualia, vidine įstaigos mokymosi aplinka, prieinama tik akademinės bendruomenės nariams – „Moodle“. Dėstytojai joje pateikia mokomąją medžiagą studentams, organizuoja tarpinius ir galutinius atsiskaitymus, diskusijas, balsavimus, darbų peržiūras, grupinio darbo ir kitas veiklas. 

„Dėstytojai tą patį „Moodle“ kursą gali naudoti ne vienerius metus, jį vis papildydami ir patobulindami. Ypač patogūs ir dažnai naudojami yra testai, leidžiantys kurti įvairių tipų klausimus. Dėstytojas testą gali sukurti taip, kad sistema pati kiekvienam studentui parinktų vis kitą klausimų rinkinį. Tai efektyvi nesąžiningumo atvejų prevencija, sumažinanti tikimybę studentams atsiskaitymo metu tarpusavyje dalintis informacija“, – teigia ESG vedėja.

„Moodle“ žurnaluose fiksuojamas studentų aktyvumas –  dėstytojai mato, kaip dažnai studentai jungiasi prie jo kurso, kokias veiklas ten atlieka.  Dėl šios priežasties gali laiku reaguoti, susisiekti su retai prisijungiančiais studentais ir taip užkirsti kelią jų nubyrėjimui.

Specialūs įrankiai – sąžiningam nuotoliniam mokymuisi

Siekiant užtikrinti sistemos saugumą, funkcionalumą ir sklandų darbą sistema nuolat atnaujinama, nuolat organizuojami mokymai dėstytojams apie „Moodle“ įrankių funkcijas ir taikymo galimybes. Pagal poreikį į „Moodle“ diegiami papildomi įskiepiai. 2020 m. įdiegti du – „Zoom“ ir „Turnitin“. Visa tai – norint paskatinti sąmoningą ir tikslingą studentų elgesį su mokslinės informacijos šaltiniais.

„Turnitin“ programa skirta baigiamųjų darbų tikrinimui. Ji itin sėkmingai taikoma socialinių mokslų srityje, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų ir Verslo vadybos bei kituose fakultetuose. Studentai į „Moodle“ integruotą programą „Turnitin“ darbus įkelia patys. Ir jie, ir dėstytojai mato sistemos pateiktas sutapties vietas, tad gali pataisyti darbus. 

„Programos „Turnitin“ naudojimas itin pasiteisino. Studentai atidžiau renkasi mokslinę informaciją, mokosi tinkamai ją cituoti, nepažeisdami kito žmogaus intelektinės nuosavybės. Taip ugdomas kritinis mąstymas, atsakomybė už savo darbą ir veiksmus“, – pasakoja ESG vedėja G. Droessiger.

Kaip nuotolinį mokymąsi vertina dėstytojai?

Pasak VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros doc. dr. Raimondo Grubliausko, karantino metu buvo pastebėtas pagerėjęs paskaitų lankomumas. Tačiau  didžiausias iššūkis – suaktyvinti, įveiklinti studentus. Čia padėjo nuotoliniai seminarai apie  gero „Moodle“ kurso parengimą, atsiskaitymų organizavimą, testų kūrimą. Įvairiapusiai mokymai suteikė daug naujų žinių, kai kurias pakartojo, įtvirtino. 

„Vesdama paskaitas nuotoliniu būdu iš universiteto sulaukiau visokeriopos pagalbos. Ypač, jeigu kildavo nesklandumų, dirbant su „Moodle“ aplinka: ar tai buvo užduoties kūrimas, ar kito įrankio panaudojimas. Juk dirbant nuotoliniu būdu reikia iš naujo apgalvoti technologijų ir programų taikymą, tiek dirbat individuliai, tiek grupėse.“, – sako Pastatų energetikos katedros profesorė doc. dr. Giedrė Streckienė.

Jai pritaria ir Kūrybos komunikacijos katedros docentė dr. Kristina Stankevičiūtė, teigianti, kad iš ESG komandos narių susilaukė visapusiškos pagalbos sudarant testus ir atsakymų į visus kilusius klausimus. Taip pat – ir moralinio palaikymo.

VILNIUS TECH docentė G. Streckienė dalyvavo daugelyje universiteto organizuojamų mokymų tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu. Šie mokymai padėjo geriau organizuoti atsiskaitymus studentams, juos sudominti paskaitų metu dėstoma medžiaga, naudotis „Moodle“ programa, mažinti studentų nesąžiningumą atsiskaitymų metu ir pan.

Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros prof. dr. Gintautas Bureika įžvelgia ir nuotolinio mokymosi pliusų. Pavyzdžiui, studentai gali pateikti savarankiškus darbus nuotoliniu būdu. Taip jiems paprasčiau laikytis nustatytų atsiskaitymo terminų. Taip pat, bendraujant per „Zoom“ programą atsiranda ir tampresnis grįžtamasis ryšys tarp studentų ir dėstytojų. 
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau