Stojantiesiems

Penktadienį universitete – Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiada

Balandžio 13, 2015
Penktadienį Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakultete (VGTU VVF) organizuojama Respublikinė Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiada, į kurią susirinks geriausius rezultatus regioniniuose turuose pademonstravę mokiniai. Šiemet VGTU aplankys 76 dalyviai iš 21 savivaldybės.
 
Regioninis Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiados etapas įvyko vasario 27 d. Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Mažeikių, Panevėžio, Šilutės, Šiaulių, Visagino ir Vilniaus miestų vienoje iš mokyklų. Regioniniame etape iš viso dalyvavo 252 9-12 klasių mokiniai. Daugiausia dalyvių sulaukta iš Kauno miesto ir rajono mokyklų – 64.
 
„Atsižvelgiant į didelį moksleivių susidomėjimą bei platų regionų įsitraukimą, matome, jog šiuolaikinis jaunimas ne tik geba kritiškai vertinti ekonomines ir verslo problemas, bet ir aktyviai domisi ekonomine situacija Lietuvoje ir pasaulyje,“ – teigė VVF dekanė prof. Jelena Stankevičienė.
 
Regioniniam olimpiados turui užduotis rengė VVF Socialinės ekonomikos ir vadybos, Įmonių ekonomikos ir vadybos bei Finansų inžinerijos katedrų dėstytojai. Olimpiados programa apėmė temas iš mikroekonomikos, makroekonomikos ir finansų: ekonomikos samprata, rinkos ekonomika, verslo organizavimas, valstybė ir jos biudžetas, ekonomikos augimas, ekonominė integracija ir Europos Sąjunga, pinigai ir bankai, verslo finansavimas, verslo apskaita ir kitas. Olimpiados užduotys buvo dviejų tipų: pradžioje mokiniams pateikti spręsti ekonomikos ir verslo uždaviniai, o vėliau – iš 30 klausimų sudarytas ekonomikos ir verslo žinių testas.
 
Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiados tikslas – skatinti mokinius domėtis ekonomika ir verslu, ugdyti rinkos ekonomikos supratimą. Olimpiada organizuojama 11–12 klasių kursus atitinkantiems mokiniams dviem etapais: pirmasis etapas – regioninis, antrasis etapas – šalies, į kurį kviečiami sėkmingiausiai regioniniame etape pasirodę dalyviai.
 
Olimpiadą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir VGTU VVF.
 
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau