Perspektyvios logistikos studijos ir nuolat augantis specialistų poreikis

Birželio 30, 2026

Logistikos sektorius Lietuvoje šiandien siūlo platų karjeros galimybių spektrą – nuo technologinių sprendimų ir duomenų analizės iki vadovaujančių pozicijų, o atlygis gali siekti iki 8,5 tūkst. eurų. Vis dėlto jaunimo susidomėjimas logistika išlieka palyginti mažas, ir specialistų rengimas nespėja paskui augantį rinkos poreikį. „Nors į logistikos krypties bakalauro ir magistro studijas galima priimti apie 150 studentų, realiai studijuojančių yra apie 50. Pastaraisiais metais susidomėjimas yra gana stabilus, tačiau vis dar per mažas“, – sako VILNIUS TECH Logistikos ir transporto vadybos katedros docentė dr. Kristina Čižiūnienė.

Darbas logistikos srityje nepatrauklus atrodo beveik trečdaliui (31 proc.) Lietuvos gyventojų, rodo logistikos bendrovės „Girteka“ užsakymu tyrimų agentūros „Norstat“ Lietuvoje atlikta apklausa. Dar 35 proc. atsakė nežinantys, ar darbas logistikoje yra patrauklus.

Kristina Čižiūnienė

Kristina Čižiūnienė

„Dažnai toks vertinimas atsiranda iš požiūrio, kad logistika yra tik transportavimas ir sandėliavimas. Be to, daugelis vaikosi šiuolaikinių madų ir renkasi tas specialybes, kurios skamba moderniau. Dar viena šių dienų aktualija – informacinių technologijų ir socialinių tinklų efektas, kuriame labai išpopuliarintas programavimas, turinio ar startuolių kūrimas. Tačiau vis dar mažai kalbančių apie logistikos technologijas, procesų optimizavimą, tiekimo grandinės analitiko darbą ir kitas atsakomybes. Mat logistika yra plati sritis, kuri apima tiekimo grandinę, jos analitiką ir rizikų valdymą, darbą su klientais, užsakymų valdymą, pirkimus ir pardavimus, draudimą, valstybinių įstaigų darbą ir kitas skirtingas atsakomybes, reikalaujančias labai skirtingų kompetencijų“, – teigia dr. K. Čižiūnienė.

Įsidarbina pagal specialybę dar studijuodami

Pasak jos, logistikos studijų absolventai darbo rinkoje yra itin paklausūs – didžioji dalis jų pradeda dirbti dar studijų metu, o apie 85 proc. absolventų įsidarbina pagal specialybę per pirmuosius metus. Šios krypties studijos VILNIUS TECH yra sutrumpintos iki 3,5 metų, kad jauni specialistai galėtų greičiau įsilieti į darbo rinką.

„Logistikos absolventai turi didžiules karjeros galimybes tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Šiandien ši sritis nebėra vien apie krovinių pervežimą – tai ir duomenų analizė, paklausos prognozavimas, sistemų valdymas, procesų optimizavimas, technologiniai sprendimai, tvarumas ir žalioji logistika. Ateityje labiausiai augs modernesnių kompetencijų turinčių specialistų poreikis“, – sako dr. K. Čižiūnienė.

Darbuotojų trūksta visoje logistikos grandinėje

Kad specialistų trūkumas jaučiamas ne tik akademinėje erdvėje, bet ir pačioje rinkoje, patvirtina ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas. Pasak jo, sektoriuje trūksta ne tik vairuotojų, bet ir vadybos, planavimo, inžinerinio darbo su logistiniais procesais, technologinių sprendimų bei vadovavimo kompetencijų turinčių žmonių.

Sunkvežimis

„Specialistų trūkumas jaučiamas visoje transporto ir logistikos grandinėje. Dažniausiai pirmiausia kalbama apie vairuotojus, tačiau laisvos darbo vietos rodo gerokai platesnį poreikį – nuo vairuotojų iki vadybos, maršrutų planavimo, procesų valdymo, technologinių sprendimų ir vadovavimo pozicijų. Šiuolaikinė logistika nebėra tik vairas ir pavaros – tai skaitmeninė ekosistema, kuriai reikia technologinio raštingumo, gebėjimo dirbti su sistemomis, suprasti darbo ir poilsio režimo reguliavimą, klientų aptarnavimo ir visos tiekimo grandinės specifiką“, – komentuoja TTLA generalinis sekretorius.

P. Drižo teigimu, visuomenėje vis dar gajūs seni stereotipai apie transporto sektorių, todėl jaunimas dažnai nemato, kiek skirtingų karjeros kelių čia gali atsiverti. Vis dėlto šis sektorius siūlo labai plačias karjeros galimybes – žmogus gali pradėti nuo paprastesnių darbų, o ilgainiui augti iki pamainos, padalinio ar net įmonės vadovo pozicijos.

„Tai viena patraukliausių sričių tiems, kurie nori augti. Logistikoje galima pradėti nuo paprasčiausių funkcijų vykdymo ar organizavimo, vėliau pereiti į planavimą, procesų valdymą, technologinius sprendimus ar vadovavimą. Yra ne vienas pavyzdys, kai žmonės pradėjo nuo vairuotojo ar vadybininko darbo, o šiandien užima vadovaujančias pozicijas“, – pasakoja P. Drižas.

Įmonėje – per 100 atvirų pozicijų

Realų darbuotojų poreikį mato ir logistikos bendrovė „Girteka“. Įmonė auga, keičiasi ir šiuo metu turi daugiau nei 100 atvirų pozicijų tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstybėse. Daugiausia ieškoma klientų aptarnavimo, planavimo, pardavimų ir transporto valdymo sričių specialistų. Taip pat siūlomos pozicijos tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems specialistams ar komandų vadovams.

„Didžiausias poreikis jaučiamas ten, kur reikia derinti greitą sprendimų priėmimą, darbą su klientais ir kasdienį operacijų valdymą. Logistika yra viena iš sričių, kur karjerą galima pradėti ir neturint daug patirties – jauni specialistai dažnai pradeda nuo klientų aptarnavimo, transporto vadybos, planavimo ar koordinavimo pozicijų. Studentams patrauklios ir pamaininio darbo galimybės, leidžiančios derinti darbą su studijomis, o vasarą kviečiame praktikantus, kurių dalis vėliau lieka dirbti įmonėje“, – sako Viktorija Pirštelė, bendrovės „Girteka“ korporatyvinės komunikacijos vadovė.

Anot jos, logistikos sektorius gali būti patrauklus dėl aiškių karjeros galimybių, nuolatinio profesinio augimo ir konkurencingo atlygio. Pradedančiųjų pozicijose atlygis dažniausiai siekia apie 1 500–2 400 eurų bruto. Augant patirčiai, atsakomybei ir rezultatams, didėja ir finansinės galimybės – vadovų pozicijose atlygis gali siekti nuo 3 600 iki 8 500 eurų bruto, priklausomai nuo pareigybės ir atsakomybės lygio. Daliai pozicijų taikoma ir papildoma kintamoji atlygio dalis.

„Logistikoje labai svarbus atsakingumas, gebėjimas dirbti komandoje, noras mokytis ir greitai prisitaikyti prie pokyčių. Tai dinamiška sritis, kurioje kasdien sprendžiamos realios verslo situacijos, dirbama su tarptautiniais klientais, technologijomis, duomenimis ir operacijomis. Todėl čia gerai jaučiasi žmonės, kurie mėgsta ieškoti sprendimų, greitai reaguoti ir matyti platesnį vaizdą. Sėkmingai augti padeda ir smalsumas – noras suprasti ne tik savo užduotį, bet ir visą tiekimo grandinę“, – teigia V. Pirštelė.

Logistika kyla į modernesnį lygį

Ekspertai sutaria, kad pagrindinis iššūkis – ne pačios logistikos nepatrauklumas, o tai, kaip apie šią sritį kalbama visuomenėje. Pasak dr. K. Čižiūnienės, jaunimas dažnai renkasi verslo analitiką, procesų valdymą ar technologines kryptis, tačiau ne visada supranta, kad būtent šios kompetencijos šiandien yra ir modernios logistikos dalis.

„Pasaulis vis dar juda per tiekimo grandines. Net dirbtinio intelekto eroje prekės turi būti pagamintos, vežamos, paskirstomos, saugomos ir pristatomos galutiniam vartotojui. Logistika niekur nedingsta – ji pereina į aukštesnį, modernesnį lygį“, – patikina dr. K. Čižiūnienė.

Panašios naujienos

Mus vienija noras kurti: „LinkMenų fabrikas“ tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje
Mus vienija noras kurti: „LinkMenų fabrikas“ tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje
„Design Factory Global Network“ (DFGN) tai beveik 40 „Design Factory“ centrų bendruomenė, veikianti visuose žemynuose: nuo Šanchajaus ir Sidnėjaus iki Seulo, Niujorko, San Paulo, Porto ir Rygos. Viskas prasidėjo dar 2008 metais, Aalto universitete Suomijoje, o šiandien visus narius vienija ta pati filosofija: praktinis, tarpdisciplininis mokymasis, kur studentai, tyrėjai ir verslas kuria kartu. Kiekvienas DF savo vietos bendruomenei suteikia pažįstamą aplinką, o kartu mokosi iš kitų narių ir jų vietinių sprendimų. VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ šio tinklo dalimi tapo dar 2021 m. „Mums tai reiškia daugiau idėjų, daugiau partnerių ir daugiau žmonių, su kuriais galime kurti, o viskas, ką sužinome, ir visi užmegzti kontaktai grįžta mūsų studentams ir meikerių bendruomenei. “ – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ kūrybiškumo laboratorijos vedėja Greta Markūnaitė. „DFGN išskirtinis tuo, kad buria įvairius universitetų ir mokslinių tyrimų inovacijų centrus visame pasaulyje. Visi šie centrai yra skirtingi, išsidėstę per kelis žemynus, bet šio tinklo narius sieja noras bendrai kurti, keisti nusistovėjusį požiūrį į mokslą ir mokymąsi. Taip pat – tvirtas įsitikinimas, kad tarpdiscipliniškumas yra pagrindinis kelias, lydintis į sėkmę tiek pavienius žmones, tiek visuomenę”, – teigia VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius dr. Adas Meškėnas. Kartą per metus tinklas susitinka gyvai tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje (International Design Factory Week, IDFW), kurią kaskart rengia vis kitas narys. Šiemet spalio 5–9 d. Rygos technikos universiteto Design Factory (RTU DF) priėmė kolegas iš daugiau nei 20 šalių. Savaitė prasidėjo konferencija „UnBoxed26“ (spalio 5–6 d.), skirta mokymo ir mokymosi praktikoms. Šių metų tema „Learning on the Edge“ kvietė dalintis išbandytais metodais ir patirtimi, gauta veikiant už komforto zonos ribų. Konferencijoje dalyvavo 71 dalyvis iš 25 institucijų, o IDFW savaitėje 51 atstovas iš 23 institucijų. Tarptautinės savaitės metu buvo paminėta ir RTU Design Factory 10 metų jubiliejus, o tarp svečių buvo ypatingas žmogus: Kalevi „Eetu“ Ekman, vienas iš „Design Factory“ judėjimo pradininkų ir ilgametis Aalto Design Factory, pirmojo DF pasaulyje, direktorius. DFGN tinklas šiemet mini ir 15-ąjį gimtadienį. IDFW metu startavo net 26 tarptautiniai projektai, o iš jų 17 projektų planuojama tęsti ateinančių metų eigoje. Tarp jų: „Open World Education“, „Labterns 2.0“, „PostDoc Career Design“ ir „Signature Pedagogies Book“. „DFGN mums visų pirma yra žmonės. Gyvename skirtingose šalyse, bet mus vienija tas pats noras kurti, o kai susitinkame gyvai, iš to gimsta tikri projektai ir tarptautinė draugystė.“ – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ kūrybiškumo laboratorijos vedėja Greta Markūnaitė. „Dėkojame RTU Design Factory už nuostabų svetingumą! 🙌" Daugiau apie tinklą: www.dfgn.org
Plačiau
Konferencijoje „Saugumo kodas“ – ir VILNIUS TECH ekspertų įžvalgos
Konferencijoje „Saugumo kodas“ – ir VILNIUS TECH ekspertų įžvalgos
Penktadienį VILNIUS TECH praūžė naujienų portalo lrytas.lt trečią kartą organizuota praktinė saugumo konferencija „Saugumo kodas“. Joje – pranešimai ir diskusijos apie gynybą, pilietinę galią, kibernetinį, ekonominį ir psichologinį saugumą. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 3000 žmonių, įžvalgomis dalijosi daugiau kaip 150 ekspertų, tarp jų – ir VILNIUS TECH mokslininkai bei darbuotojai. Penkiose teminėse salėse buvo kalbama apie geopolitiką, valstybės pasirengimą ir gynybą, kibernetinį saugumą, verslo atsparumą, pilietinę galią bei psichologinį atsparumą. Tarp konferencijos dalyvių – gerai žinomi valstybės, kariuomenės, saugumo, verslo ir kitų sričių ekspertai, kurie dalijosi savo įžvalgomis apie šiandienos iššūkius. Vertingomis įžvalgomis dalijosi ir VILNIUS TECH atstovai: Dinamiškosios vadybos instituto direktorė prof. dr. Indrė Lapinskaitė ir Tech Fondo vadovė Jūratė Jurginytė kalbėjo apie Lietuvos Tech parengties tyrimą ir neseniai įkurtą Tech Fondą, mokslininkė, Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros docentė dr. Skirmantė Mozūriūnaitė kalbėjo apie naujos Ukrainos kūrimą ir Lietuvos pagalbą jai, mokslininkas Povilas Dabrila diskutavo apie saugius pastatus ir infrastruktūrą, Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas dalijosi žiniomis apie duomenų saugumą, o VILNIUS TECH studentas Kovas Juan Lukšas, atvykęs iš Argentinos, dalyvavo diskusijoje apie augančią migraciją Lietuvoje. Šių metų „Saugumo kodo“ lankytojai taip pat galėjo saugumo sprendimus pamatyti iš arti ir išbandyti praktiškai. Daugiau nei 20 stendų lankytojų laukė su įvairia technika, amunicija, mokomosiomis priemonėmis ir praktinėmis veiklomis. Renginyje buvo ieškoma atsakymų, kaip prie savo, artimųjų ir visos visuomenės saugumo galime prisidėti kiekvienas. Neatsiejama konferencijos dalis – ir „Žmonės, kurie saugo“ apdovanojimai, kuriuose buvo pagerbti žmonės, savo kasdieniu darbu prisidedantys prie visuomenės saugumo. Daugiau informacijos apie konferenciją „Saugumo kodas“ rasite čia.
Plačiau