Stojantiesiems

PFAS Lietuvoje – ar jų aptinkame ir kaip juos valdome?

Spalio 16, 2023

Perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos (PFAS) yra didelė keliolikos tūkstančių sintetinių cheminių medžiagų, plačiai naudojamų visuomenėje ir randamų aplinkoje, grupė. Šie, taip vadinami, „amžini teršalai“, yra sunkiai skaidomi, lengvai besiakumuliuojantys gyvuosiuose organizmuose. Aptinkami geriamajame vandenyje, žemės ūkio maisto produkcijoje, PFAS tampa maisto grandinės dalimi. Panaudoti maisto pakuotėse, drabužių sudėtyje, automobilių, kompiuterių gamybos pramonėje, PFAS įtraukiami į technogeninių atliekų srautus, pasiekiančius aplinką ir maisto grandine vėl veikiančius žmogaus sveikatą. Patekę į žmogaus organizmą, PFAS sukelia vėžinius susirgimus, vystymosi sutrikimus. Vien Europoje  žinoma  daugiau  kaip 17 000  teritorijų, užterštų PFAS, ir dar  21 000 vietų, kuriose PFAS tarša yra labai tikėtina. Kokia PFAS situacija ir kaip juos valdome Lietuvoje?
Vykdant Švedijos  instituto  remiamą  projektą  ZeroPFAS  su  Baltijos  šalimis, 2023 m.  spalio 19–20 d. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) kartu su LR Aplinkos ministerija organizuoja seminarą–diskusiją, skirtą pasidalinti žiniomis apie šių medžiagų paplitimą aplinkoje, poveikį visuomenės sveikatai ir PFAS valdymą Lietuvoje. 
Renginį atidarys VilniusTech Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas, sveikinimo žodį tars Lietuvos mokslo akademijos prezidentas akad. Jūras Banys ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius, dalyvaus HELCOM, Švedijos cheminių medžiagų agentūros, Švedijos aplinkos apsaugos agentūros, Rygos energetikos agentūros, LR Aplinkos ministerijos, LR Krašto apsaugos ministerijos, LR Sveikatos apsaugos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Geologijos tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro, įmonių „Vilniaus vandenys“, „Kauno vandenys“, „Klaipėdos vandenys“ atstovai, mokslinės bendruomenės nariai iš VILNIUS TECH, Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.
•    Spalio 19 d. pakviesime į seminarą apie PFAS riziką aplinkai ir žmogaus sveikatai bei PFAS situaciją Lietuvoje (renginys vyks VILNIUS TECH).
•    Spalio 20 d. reguliavimo institucijų atstovus pakviesime į diskusiją apie PFAS valdymą, dalinantis patirtimi su užsienio specialistais LR Aplinkos ministerijoje.

Iki malonaus susitikimo
Renginio organizatorė – prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė (VILNIUS TECH).

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau