Planuojantiems keliones – ekspertų patarimai: kada pasitikėti DI, o kada – žmogumi?

Rugpjūčio 23, 2026

Nors vasara baigiasi, kelionių sezonas tęsiasi – vieni skuba išnaudoti paskutines šiltojo sezono savaites, kiti planuoja rudenines išvykas, kai turistų srautai mažesni, o paslaugų kainos – prieinamesnės. Žmonės kelionių planavimui vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą (DI) ar kitas technologijas, norėdami sutaupyti laiko ir pastangų. Bet ar DI visuomet gali patarti geriau nei žmogus?

Keliauti savarankiškai tapo paprasčiau

DI savarankišką kelionių planavimą labai supaprastinta – vos per kelias sekundes jis gali pasiūlyti geriausią maršrutą, lankytinas vietas, apgyvendinimą, veiklas pagal žmogaus biudžetą ir pomėgius. Tai daugybei žmonių leidžia patiems susiplanuoti turistines keliones, net jei anksčiau toks darbas atrodė per sunkus. 

„Jei nesate tas keliautojas, kuriam pusė kelionės malonumo yra planuoti, rasti jį dominančius objektus, domėtis jais ir taip sudaryti savo individualų kelionės planą, šiuolaikinės sistemos leidžia žymiai sumažinti laiko sąnaudas arba išsiversti be kelionių agentūrų pagalbos, pasiūlydamos jūsų reikalavimus atitinkančią informaciją, surinktą ir susistemintą iš internetinių šaltinių“, – sako VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) prof. dr. Simona Ramanauskaitė. 

Anot ekspertės, tokiais atvejais DI dažnai pranoksta tradicines paieškos sistemas – jis ne tik pateikia rekomendacijų sąrašą, bet ir apibendrina informaciją, pasiūlo konkretų sprendimą, o  prireikus – galimas alternatyvas.

Profesorė kartu su FMF mokslininku doc. dr. Pavel Stefanovič taip pat yra prisidėję prie kelionių krypčių rekomendavimo technologijos – prototipo, kuris naujas vietas keliautojams siūlė analizuodamas naudotojo „Instagram“ nuotraukas. 

„Sistema iš jų bandė nustatyti žmogaus pomėgius – ar jam labiau patinka gamta, miestai, architektūra, kultūra ar nuotykinės patirtys – ir pagal panašaus skonio keliautojų pasirinkimus siūlė vietas, kuriose pats naudotojas dar nebuvo“, – aiškina ji. 

Ateitis – skaitmeninis kelionių asistentas

Pasak profesorės, artimiausiais metais didžiausias pokytis, tikėtina, bus susijęs ne su DI galimybės generuoti vis geresnius kelionių scenarijus, o jo lankstumas – technologija taps dinamiškesnė, interaktyvesnė ir gebės nuolat prisitaikyti prie kintančių aplinkos veiksnių bei žmogaus poreikių.

„Vietoj vieną kartą sudaryto maršruto keliautojas turės nuolat prisitaikantį skaitmeninį asistentą, kuris realiuoju laiku atsižvelgs į orų prognozes, transporto vėlavimus, turistų srautus, renginius ar net paties keliautojo nuotaiką ir pomėgius“, – prognozuoja ekspertė.

Tokiu atveju žmogui nebereikėtų iš anksto suplanuoti kiekvienos atostogų dienos – užtektų nusistatyti kelionės tikslus, kryptį, biudžetą ir pagrindinius pomėgius, o DI kelionės metu galėtų koreguoti kelionės eigą ir siūlyti, ką geriausia veikti konkrečiu momentu.

„Jau dabar pastebimas keliautojų grupės augimas, kurie keliauja potyrių, jų detaliai neplanuodami. Tokie keliautojai nusimato tik pagrindinę kryptį, esminius lankytinus taškus, o visą kitą palieka akimirkos apsisprendimui kelionės metu“, – priduria prof. dr. S. Ramanauskaitė.

Kada pasitikėti DI, o kada – žmogumi?

Vis dėlto, technologijos nėra vienodai naudingos kiekvienai kelionei. Kai ieškoma autentiškų, mažai žinomų vietų, nestandartinių patirčių ar sudėtingų maršrutų, bendro pobūdžio DI gali nebepakakti. 

„Jei tikite, kad pasaulyje dar yra įdomių lankytinų vietų, apie kurias nežino kiti turistai, jų tikrai nereikėtų ieškoti internete. Tokiu atveju didžiausią vertę kuria arba specializuotos, individualizuotos kelionių rekomendavimo sistemos, naudojančios nišinius duomenų šaltinius, arba patyrusios kelionių agentūros, kurios remiasi ne tik vieša informacija, bet ir ilgamete patirtimi, asmeniniais kontaktais bei patikrintomis žiniomis“, – sako mokslininkė.

Ji priduria, kad didžiausia klaida keliaujant būtų manyti, kad DI pateiktos rekomendacijos visada yra teisingos: jei duomenys pasenę, neišsamūs arba tam tikra vieta mažai aprašyta viešojoje erdvėje, jos gali būti netikslios.

„Pagal dabartines DI galimybes aš visais atvejais siūlau naudotojams į DI žiūrėti kaip į asmenį, kuris labai darbštus ir greitas, bet pats nėra to daręs ar kelionių atveju – pats ten buvęs“, – sako VILNIUS TECH mokslininkė ir pataria visuomet papildomai pasitikrinti įstaigų darbo laikus, sezoninius ribojimus, transporto jungtis ir vietos sąlygas.

Technologijos ypač naudingos tada, kai reikia greitai surasti ir susisteminti didelį kiekį informacijos. Tačiau kai svarbus vietos kontekstas, patirtis ar subtilūs keliautojo poreikiai, žmogaus sprendimas išlieka svarbus.

„Pavyzdžiui, jei norėsite paklausti, o ar tikrai kaime, kuriame jūs apsistojote, 5 val. ryto gaidžių giedojimas netrukdys jums miegoti, DI gali nepavykti rasti pakankamai duomenų ir tiksliai jums atsakyti, – šypsosi profesorė. – Efektyviausias sprendimas šiandien dažniausiai yra ne rinktis tarp žmogaus ir dirbtinio intelekto, o derinti abiejų stipriąsias puses“.

Technologijos gali padėti keliauti tvariau, bet skatinti tai daryti daugiau

Technologijos keičia ne tik tai, kaip planuojame keliones, bet ir tai, kaip galime vertinti jų poveikį aplinkai. Šiandien keliautojai gali palyginti skirtingų transporto priemonių anglies pėdsaką, pasirinkti mažiau taršų maršrutą ar ieškoti tvaresnių apgyvendinimo vietų.

„Net naudodami dirbtinio intelekto įrankius patys galime palyginti skirtingų kelionių planuojamus anglies (CO₂) pėdsakus. Informacija apie tai tampa vis lengviau pasiekiama, o mums nereikia įdėti papildomų pastangų, kad ją gautume, todėl tai populiarėja“, – teigia VILNIUS TECH tvarumo ekspertė doc. dr. Rūta Mikučionienė,

Vis dėlto, technologijos savaime negarantuoja tvaresnio keliavimo. Ekspertė atkreipia dėmesį į vadinamąjį rikošeto efektą: kai dėl technologijų sumažėja kelionės kaina ar planavimo pastangos, žmonės gali pradėti keliauti dažniau.

„Jei technologijos tik palengvina ir atpigina keliones, bendras poveikis aplinkai gali net padidėti. Tačiau jei jos padeda rinktis mažesnės taršos transportą, ilgesnes, bet retesnes keliones ar mažiau apkrautas kryptis, jų poveikis gali būti teigiamas“, – sako ji.

Renkantis mažiau atrastas kryptis nauda – abipusė

Tuo tarpu kita tvarumo ekspertė doc. dr. Aušra Zigmontienė pabrėžia, kad kelionės poveikį aplinkai galima mažinti jau planavimo etape, renkantis traukinį, autobusą, keltą ar viešąjį transportą, o ne visą kelionę atliekant viena transporto priemone.

Tačiau tvarumas, specialisčių teigimu, neapsiriboja vien aplinkosauginiais klausimais. Pasirinkus mažesnį šeimos viešbutį, vietinį restoraną, ūkininkų produkciją, vietinio gido paslaugas ir vietinio amatininko, o ne masinės gamybos suvenyrus, daugiau kelionės metu išleistų pinigų lieka vietos ekonomikoje.

Be to, kartais verta sąmoningai rinktis ne populiariausias, o mažiau atrastas kryptis, nes nauda – abipusė: tai gali padėti išvengti perpildytų turistinių centrų, o kartu suteikti daugiau naudos vietos vietiniams – prisidėti prie verslų, kultūros išsaugojimo ir gyvybingų bendruomenių stiprinimo. 

„Tvari kelionė nėra kelionė be poveikio – tokios praktiškai nėra. Tai – sąmoningas pasirinkimas, kuriuo stengiamės savo poveikį sumažinti, o vietai, į kurią atvykome, palikti daugiau naudos negu žalos“, – sako doc. dr. A. Zigmontienė.

Galerija

Panašios naujienos

Naujas VILNIUS TECH elektroninis leidinys
Naujas VILNIUS TECH elektroninis leidinys
Pristatome naują VILNIUS TECH elektroninį leidinį „Mechanizmų ir mašinų teorija. Praktinė laboratorinių darbų knyga“. Leidinio autoriai  – Mechanikos fakulteto Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros prof. dr. Vytautas Turla, doc. dr. Igor Iljin, doc. dr. Nikolaj Šešok, doc. dr. Rimantas Stonkus ir dr. Sigitas Petkevičius. Ši nauja praktinė laboratorinių darbų knyga skirta pirmosios studijų pakopos studentams, studijuojantiems mechanikos inžinerijos studijų krypties programas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Leidinyje pristatomi mechanizmų ir mašinų teorijos laboratoriniai darbai. Aptariami teoriniai pagrindai – nuo pagrindinių sąvokų iki mechanizmų sandaros, jų veikimo tyrimo, vertinimo ir tinkamumo nustatymo. Mechanizmų konstrukcijos iliustruotos brėžiniais ir schemomis, padedančiais geriau suprasti teorinę medžiagą ir mechanizmuose vykstančius procesus. Knyga skirta ne tik teorinėms žinioms gilinti, bet ir praktiniams įgūdžiams ugdyti. Studentų pasirengimas atlikti kiekvieną laboratorinį darbą tikrinamas testais, pateiktais „Moodle“ sistemoje. Leidinys taip pat gali būti naudingas studijuojant kitus mechanikos modulius, inžinieriams-konstruktoriams, naujų įrenginių kūrėjams. Elektroninė knyga  >>>VILNIUS TECH instituciniai vartotojai el. knygas gali skaityti nemokamai prisijungę universiteto kompiuterių tinkle, o iš namų prisijungę prie universiteto  tinklo per VPN. Norint skaityti el. knygas be interneto, reikia įsidiegti IPC Reader offline programėlę ir, būnant prisijungus prie institucinio tinklo, atsisiųsti į skaityklę pageidaujamas knygas. Vėliau jas galėsite skaityti atsijungę nuo interneto. Daugiau VILNIUS TECH išleistų el. knygų rasite ebooks.vilniustech.lt
Plačiau
Tinklinio žaidėjas Dominykas apie sportą ir mokslus: „Išmokęs susikoncentruoti treniruotėse, tą įgūdį perkėliau ir į studijas“
Tinklinio žaidėjas Dominykas apie sportą ir mokslus: „Išmokęs susikoncentruoti treniruotėse, tą įgūdį perkėliau ir į studijas“
Universitetas – tai ne vien paskaitos auditorijose. Kartu tai ir galimybė augti kaip asmenybėms bei lavinti savo talentus neformaliose veiklose, todėl VILNIUS TECH studentams siūlo prisijungti prie įvairių sporto komandų bei meno kolektyvų. Atrankų į sporto komandas datas rasite čia. Transporto inžinerijos fakulteto transporto inžinerijos trečiakursis Dominykas Krivonos, žaidžiantis tinklinio komandoje, pasakoja, jog šis sportas padėjo ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir išmokti susikaupti, dirbti su kitais, o tai – neabejotinai praverčia ir studijose. Kviečiame daugiau sužinoti apie VILNIUS TECH tinklinio komandą, tradicijas ir šio sporto naudą. – Visų pirma, papasakok, kaip susidomėjai tinkliniu? – Susidomėjau maždaug devintoje–dešimtoje klasėje. Pusbrolis pasiūlė pažiūrėti anime „Haikyuu“, ir jis mane sudomino tinkliniu. Taip ir pradėjau žaisti, o vėliau šis sportas atvedė ir į universitetą. Mokykloje tokio būrelio nebuvo, tačiau buvo treneris, kuris pats 25 metus žaidė tinklinį. Jis pamatė, kad yra norinčių sportuoti, o aš pats bandžiau treniruotis, todėl pradėjo mane mokyti. Vėliau jis subūrė tinklinio būrelį. Žmonių buvo nedaug, todėl neturėjome labai stiprios komandos ir daug kur nedalyvavome, tačiau treneris mums skyrė daug laiko. Esu jam už tai dėkingas. [caption id="attachment_128057" align="alignnone" width="1024"] Dominykas Krivonos[/caption] – Ką Tau apskritai duoda tinklinis? Ar pastebi, kad sportas keičia ir Tave patį? – Visų pirma, atsirado daugiau pasitikėjimo savimi, pagerėjo koncentracija, fiziškai sustiprėjau. Taip pat tapo lengviau bendrauti komandoje. Tai praverčia ir studijose, kai reikia dirbti grupėse – jau nebe taip baisu kalbėti ir komunikuoti su kitais. Didžiausias pliusas, žinoma, yra galimybė atstovauti universitetui, ginti jo vardą, važinėti po Lietuvą ir užsienį. Atstovauti universitetui ir Lietuvai yra didelė garbė. – Minėjai, kad tinklinis padėjo pagerinti koncentraciją. Ar tai praverčia ir studijose? – Tikrai taip. Prieš pradėdamas žaisti universitete turėjau šiokių tokių koncentracijos problemų. Treniruotėse išmokęs susikoncentruoti, tą įgūdį perkėliau ir į studijas bei kasdienį gyvenimą. Dabar, kai darau darbą ar kalbuosi su žmogumi, lengviau susikoncentruoju į tai, ką darau, ir mažiau blaškausi dėl aplink vykstančių dalykų. – Šiuo metu esi dirbantis ir besitreniruojantis studentas. Kaip sekasi viską suderinti? – Man tai sekasi palyginus lengvai. Tvarkaraštis leidžia derinti sportą su studijomis, o treniruotės dažniausiai vyksta vakare, nuo šeštos valandos. Paskaitos baigiasi apie ketvirtą, todėl lieka pora valandų pailsėti, pasiruošti ir susikaupti treniruotei. Treniruojamės tris kartus per savaitę, o norintys gali ateiti ir ketvirtą kartą. Kartais keli komandos nariai susirenkame pasitreniruoti ir rytais. Be studijų, dar dirbu puse etato su studijomis susijusioje srityje. Darbdavys suteikia lankstų grafiką, todėl viską suderinti nėra sunku. Sportas, darbas ir studijos padeda išmokti planuoti laiką ir jį tinkamai paskirstyti. – Papasakok apie VILNIUS TECH tinklinio komandą. Mūsų komandos sąraše yra apie 16 žmonių, nors dalis žaidėjų dabar baigia studijas. Varžybose gali dalyvauti apie 14 žaidėjų. Komandoje yra ir aukščiausios, ir studentų ar miesto lygose žaidžiančių sportininkų. Kai kurie komandos nariai Lietuvos aukščiausioje lygoje atstovauja kitoms komandoms, o studentų čempionate – VILNIUS TECH. – Sportas neįsivaizduojamas be savo jėgų išbandymo varžantis su kitomis komandomis. Kokios varžybos Tau įsiminė labiausiai? – Labiausiai įsiminė Europos studentų čempionatas Italijoje. Iš tikrųjų visos varžybos buvo įsimintinos, nes pamatėme, kad galime konkuruoti ir su Europos komandomis. Norėjome parodyti, kad Lietuva nėra silpna tinklinio šalis ir kad galime su jomis kovoti. Užėmėme 14 vietą, tačiau beveik kiekvienai komandai „įkandome“ – varžovams teko paprakaituoti, kad mus įveiktų. – Atstovaujant universitetui ir šaliai, turbūt tenka ir pakeliauti? Ar dažnai išvykstate į varžybas užsienyje? – Kiekvienais metais būna bent po vieną išvyką į užsienį – dalyvaujame SELL studentų žaidynėse, Baltijos studentų žaidynėse. Šiemet dar turėjome galimybę išvykti į Italiją į Europos čempionatą, todėl šiemet užsienyje buvome du kartus. Lietuvoje dažniausiai vykstame į Šiaulius, Kauną, Marijampolę, nors dauguma varžybų vyksta Vilniuje. Lietuvos čempionatas daugiausia organizuojamas savaitgaliais, todėl savaitgalius kartais tenka skirti varžyboms. – Kas iš viso šio laiko komandoje Tau įsiminė labiausiai? – Tikriausiai kelionė į Italiją. Labai įsiminė ir komandos formavimo veiklos. Kai užsienyje gyvename visi po vienu stogu, natūraliai daugiau laiko praleidžiame kartu, todėl sustiprėja komandos ryšys. Taip pat įsiminė vienos Italijoje vykusios varžybos, kuriose komanda buvo labai užsidegusi. Buvo smagu žiūrėti, kaip visi žaidžia. Studentų finalai taip pat ypatingi – jau ketverius metus iš eilės esame čempionai. Labiausiai patinka matyti, kaip komanda aikštelėje ne tik kovoja, bet ir mėgaujasi žaidimu. Kai esi jos dalis, gali pats patirti tas emocijas. Tai labai geras jausmas. – Kiekvienos komandos sėkmei neabejotinai įtakos turi ir treneris. Papasakok, koks jūsų komandos treneris, kaip jis jus ugdo? – Treneris linksmas, nors kartais būna ir griežtas. Jis tarsi draugas, tačiau, jei reikia, gali ir pabarti, ir duoti patarimų. Su juo tikrai gerai sutariame. – Ar komandoje turite kokių nors tradicijų, ritualų, kuriuos atliekate prieš kiekvienas varžybas ar treniruotes? – Mūsų komanda labai draugiška, visi linksmi ir energingi. Turime tradiciją, susijusią su Jamaikos marškinėliais. Per studentų finalus jie atitenka žaidėjui, kuris komandai padarė didžiausią įtaką. Marškinėliai kasmet keliauja pas kitą žaidėją. Taip pat komandoje turime tradiciją leisti dainą „Jamaika“. Tai tapo savotišku mūsų komandos simboliu. [caption id="attachment_128056" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Tinklinio komanda[/caption] – Papasakok, kaip komandoje pasitinkate naujokus? – Naujokai pirmiausia dalyvauja vadinamuosiuose „tryout'uose“ (atrankose). Treneris stebi žaidėjus, vertina jų įgūdžius ir sprendžia, kurie tinka komandai. Patekę į komandą naujokai gana greitai joje įsivažiuoja. Jie iš karto jaučiasi kaip šeimos dalis. Mūsų komanda iš tiesų yra tarsi šeima. – O kaip pačiam sekėsi patekti į komandą? – Nebuvo lengva. Iš pradžių į komandą nepatekau, todėl tiesiog įdėjau daug darbo – treniravausi ir galiausiai patekau. Mūsų komanda tikrai stipri, o tai, ką žaidėjai sugeba padaryti per treniruotes ir varžybas, yra įspūdinga. Iš pradžių buvo sunku priprasti prie tokio lygio – skirtumas tarp mokyklos ir universiteto tinklinio buvo labai didelis. Dabar jau esu įsivažiavęs ir jaučiuosi tikrai gerai. – Ką patartum tiems, kurie norėtų patekti į komandą, bet pirmą kartą nepavyko? – Svarbiausia nepasiduoti. Jei nepatekai, tai dar nieko nereiškia. Reikia kovoti ir dirbti, jeigu iš tiesų to nori. Mūsų komandoje yra žmonių, kurie daug dirbo, bandė dar kartą ir galiausiai pateko į pagrindinę sudėtį. – O ką patartum tiems, kurie dar tik pradeda žaisti tinklinį? – Nebijoti ir būti drąsiems. Nereikia per daug sureikšminti klaidų – visi jų darome. Svarbiausia judėti toliau, parodyti, ką gali, ir nepasiduoti. – Pabaigai – kaip vertini universiteto sudaromas sąlygas sportuoti? – Galimybės, kurias gauna sportininkai, yra įspūdingos. Turime kineziterapeutę ir kineziterapijos salę, didelę sporto salę bei svorių salę. Sporto ir meno centras suteikia tikrai daug galimybių tobulėti – yra viskas, ko reikia. Studentai gali naudotis sale, kai ji neužimta, savarankiškai treniruotis, sportuoti su svoriais. Taip pat galima susitarti su kineziterapeute dėl darbo su raumenimis ar reabilitacijos po traumų.   Atrankų į sporto komandas datas rasite čia. Daugiau informacijos apie Sporto ir meno centrą rasite čia. 
Plačiau