Išmanusis klastojimas – tai vaizdo ar garso įrašas, sukurtas ar pakoreguotas pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI), įtikinamai imituojantis žmonių veidus, balsus ir judesius. Tokie įrašai gali atrodyti itin tikroviški – žiūrovas gali nesuprasti, kad ekrane matomas žmogus iš tiesų yra DI sukurtas avataras ir realybėje neegzistuoja. Nors ši technologija gali būti naudojama kūrybiniams ar edukaciniams tikslams, dažnai ji išnaudojama dezinformacijai, sukčiavimui ar net tapatybės vagystėms.
„Būtent dėl savo realistiškumo išmanusis klastojimas tampa vis pavojingesniu įrankiu, ypač kai pasitelkiami tokie jautrūs kontekstai kaip medicina“, – sako „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis.
Anot jo, tokiuose socialiniuose tinkluose kaip „Facebook”, „TikTok“ ar „Instagram“ matomi tariami gydytojai – vadinamieji TikDocs – dažnai pasitelkia profesionaliai atrodantį turinį: dėvi chalatus, naudoja medicininius terminus, neva remiasi moksliniais tyrimais ar tariama klinikine patirtimi. Tačiau jų tikslas nėra padėti pacientui – dažniausiai už to slepiasi reklamuojami produktai.
Tobulėjančios technologijos – iššūkis vartotojams
Kibernetinio saugumo kompanijos ESET tyrėjai Lotynų Amerikoje aptiko dešimtis paskyrų, kurios skleidžia klaidingą su sveikata susijusią informaciją. DI sukurti avatarai vaizdavo ginekologus, dietologus ir kitus sveikatos specialistus. Šiuose vaizdo įrašuose kalbama apie sveikatos problemas ir siūlomi neva natūralūs sprendimai.
Pavyzdžiui, viename vaizdo įraše tariamas gydytojas teigia, esą tam tikri lašai yra natūralesnė ir efektyvesnė alternatyva vaistui, skirtam diabetui gydyti, tačiau dažnai vartojamam ir svoriui mažinti. Vis dėlto paspaudus nuorodą, vartotojas nukreipiamas į žinomą internetinės prekybos tinklalapį, kuriame siūlomas produktas neturi nieko bendra nei su svorio mažinimu, nei su medicina apskritai.
Taip pat aptikta paskyra, kuri neva priklauso ginekologei, turinčiai 13 metų patirtį – jos atvaizdą ekspertai rado avatarų bibliotekoje.
„Nors daliai vartotojų toks turinys socialiniuose tinkluose gali kelti juoką, deja, realybėje tūkstančiai vartotojų yra apgaunami, įtikinami nusipirkti neaiškios kilmės produktus, kurių saugumas nėra patvirtintas“, – aiškina IT žinovas L. Apynis.
Dėl vis tobulėjančių technologijų, suklastotus vaizdo įrašus atskirti darosi vis sudėtingiau – dirbtinio intelekto modeliai leidžia imituoti žmogaus balsą, mimikas, kalbėjimo manierą. Kai kuriais atvejais netgi pasitelkiami žinomų gydytojų veidai ar vardai.
„Net ir technologijų srityje patyrusiems žmonėms vis sunkiau suprasti, jog įrašas yra klastotė. DI kuriami avatarai tampa vis tikslesni, jų kūrimas pigesnis, o platinimas – greitesnis. Tai atveria duris dezinformacijai neįtikėtinu mastu“, – pastebi L. Apynis.
Kuo vaizdo klastotės pavojingos?
Suklastoti vaizdo įrašai su netikrais gydytojais kelia realią grėsmę – ir tai ne tik galimas finansinis nuostolis, įsigijus neaiškių produktų. Kai žmonės patiki klaidinančia informacija ir patarimais, jie gali atidėti profesionalią konsultaciją, savo nuožiūra keisti gydymą be medikų priežiūros ar naudoti produktus, kurie yra potencialiai pavojingi. Tai ne tik kelia pavojų sveikatai, bet ir mažina pasitikėjimą medicinos sistema.
„Kai tikrų gydytojų patarimai internete susipina su dirbtinio intelekto sukurta dezinformacija, visuomenė ima abejoti net ir patikimais šaltiniais. Ilgainiui tai gali turėti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai“, – sako kibernetinio saugumo inžinierius L. Apynis.
Jis pažymi, kad pasitelkiant DI sukurti gydytojai dažnai taikosi į žmones, susiduriančius su lėtinėmis ligomis, antsvoriu, hormonų sutrikimais ar kitomis jautriomis sveikatos problemomis. Tokie žmonės dažnai ieško greitų sprendimų, todėl yra pažeidžiami. Vaizdo įrašuose žadami neva lengvi, natūralūs ir alternatyvų neturintys sprendimai, kurie gali pasirodyti viliojantys.
Būtent emocinis poveikis ir asmeniškumo imitacija šiuos vaizdo įrašus daro dar pavojingesniais.
Kaip atpažinti netikrus gydytojus?
Visi TikDocs vaizdo įrašai turi panašų scenarijų: kalbantis avataras, dažnai rodomas ekrano kampe, pateikia sveikatos ar grožio patarimus. Patarimai gali skambėti įtikinamai, dažnai kalbama apie tariamai natūralias priemones ir skatinama įsigyti konkrečius produktus.
Vaizdo klastotes atpažinti darosi vis sunkiau, todėl kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis pateikia 5 požymius, dažai indikuojančius, kad įrašu pasitikėti neverta:
- lūpų judesiai ne visada sinchronizuoti su garsu, o veido išraiškos arba emocijos atrodo nenatūraliai;
- vizualiniai trikdžiai – neryškūs, išblukę kraštai, staigūs apšvietimo pasikeitimai;
- balsas robotiškas ar neįprastai švarus;
- paskyra – nauja, be sekėjų ar istorijos;
- naudojamos frazės kaip „gydytojai nekenčia šio metodo“, „garantuoti rezultatai“, „stebuklingas vaistas“ ir pan.
Daugėjant išmaniojo klastojimo atvejų, labai svarbu stiprinti visuomenės skaitmeninį raštingumą, mokytis kritiškai vertinti turinį, patikrinti šaltinius, nesidalyti neaiškiais vaizdo įrašais.
Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis pateikia rekomendacijas, ką daryti siekiant apsisaugoti nuo apgavysčių socialiniuose tinkluose:
- tikrinti šaltinius – ar gydytojas tikras, ar turi patvirtintą paskyrą;
- vengti produktų, kurie žada „greitą rezultatą be pastangų“;
- nepasitikėti paskyromis, kurios neskelbia kontaktų, klinikos informacijos ar nuorodų į oficialius šaltinius;
- kilus abejonių – pasitarti su patikimais gydytojais, o ne remtis socialiniais tinklais kaip diagnozės šaltiniu.
Galerija
