Stojantiesiems

Po vasaros atostogų įvyko pirmoji Popietė su rektoriumi

Rugsėjo 7, 2023

Rugsėjo 6 d. po vasaros atostogų įvyko jau tradicija tapusi Popietė su rektoriumi. Susitikimą VILNIUS TECH rektorius  prof. dr. Romualdas Kliukas pradėjo apžvelgdamas 2023 m. priėmimo kampanijos rezultatus.  Labiausiai džiugino padidėjęs priimtų studentų skaičius, ypač į inžinerijos ir matematikos mokslų krypties studijų programas. Nors sumažėjo stojančiųjų į verslo ir viešosios vadybos kryptis ir socialinių mokslų kryptis, rektorius nepamiršo bendruomenę sutelkti bendro tikslo siekimui, kad šių krypčių studijų programos pritrauktų kuo daugiau studentų ateityje. 

Rektorius atkreipė dėmesį, jog reikia stengtis mažinti iškrentančiųjų studentų skaičių, bandyti jiems suteikti reikiamą pagalbą karjeros klausimais ar galimybę pasikonsultuoti su psichologais.  

Aptarta ir privalomo minimalaus paskaitų lankomumo tvarka. Studentai turės lankyti nuo 60 iki 80 % pratybų ir už jas atsiskaityti. Ši tvarka griežtinama, siekiant išugdyti kuo geresnius inžinierius ir specialistus, kurie vėliau bus atsakingi už įvairių projektų saugumą. Paskaitų organizavimas išliks hibridinis. 

Buvo pasidžiaugta dviejomis, kartu su Kauno technologijos universitetu laimėtomis projekto „Mokslu ir inovacijomis grįstos misijos“ misijomis. Temai „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ pateiktoje paraiškoje, kurioje VILNIUS TECH yra konsorciumo koordinatorius,  universitetui numatytas beveik 20 mln. Eur finansavimas ir temai „Saugi ir įtrauki e. visuomenė“ pateiktoje paraiškoje, kurioje VILNIUS TECH yra konsorciumo narys, universitetui numatytas virš 7 mln. Eur finansavimas. 

Susitikime buvo aptarta ir užbaigtos VILNIUS TECH Jungtinių mokslų laboratorijos centro statybos, bendrabučių būklė ir jų finansavimas, parama studentams, darbuotojų ir studentų tarptautinis mobilumas, universiteto plėtra, kitų studijų procesų organizavimo klausimai. 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau