Stojantiesiems

Pradedamas įgyvendinti 13 mln. eurų vertės projektas ITPC kompetencijų stiprinimui

Sausio 19, 2026
Lietuvos mokslo taryba (LMT), VILNIUS TECH ir dar 11 mokslo ir studijų institucijų (MSI) pradeda įgyvendinti projektą „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų kompetencijų stiprinimas“. Šio projekto tikslas – sustiprinti ITPC kompetencijas ir skatinti antrepreneriškos aplinkos kūrimą mokslo ir studijų institucijose, plėtoti taikomųjų mokslinių tyrimų potencialą, efektyvesnį mokslo žinių ir technologijų perdavimą bei didesnį institucijų įsitraukimą į tarptautines mokslo ir inovacijų rinkas.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2025 m. gruodžio 19 d. – 2028 m. gruodžio 31 d. (dalis veiklų buvo pradėtos 2025 m. vasario 14 d.), bendra tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia iki 13,39 mln. eurų.
Projekte dalyvauja 12 MSI-partnerių: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, VILNIUS TECH, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos socialinių mokslų centras ir Vilniaus kolegija.
Įgyvendinant projektą bus stiprinamos ITPC darbuotojų kompetencijos mokslo žinių komercializavimo, intelektinės nuosavybės valdymo ir verslumo srityse. Numatyta skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, dalyvavimą tarptautiniuose tinkluose, parodose ir verslo misijose. Taip pat bus kuriamas ir stiprinamas nacionalinis ITPC tinklas.
LMT projekte atlieka koordinuojantį vaidmenį. Ji vykdys mokymus, konsultacijas ir gerosios praktikos sklaidą šalies mastu. Veiklos bus orientuotos tiek į projekto partnerių, tiek į kitų MSI ITPC pajėgumų stiprinimą. Taip siekiama ilgalaikio ir tvaraus mokslo žinių ir technologijų perdavimo sistemos stiprinimo Lietuvoje.

VILNIUS TECH projektą pradėjo vykdyti nuo 2026 m. sausio mėn. Projektą vykdantis padalinys yra VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centras.

  • Projekto Nr.: 10-031-P-0001
  • Projekto pavadinimas: Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų kompetencijų stiprinimas
  • Projekto vadovas (VILNIUS TECH): Vilma Purienė
  • Projekto įgyvendinimo laikotarpis (VILNIUS TECH): nuo 2026 sausio mėn. iki 2028 gruodžio mėn.
  • Bendra projekto vertė: 13 387 365,76 Eur
  • Projekto vertės dalis, skirta VILNIUS TECH: 886 427,37 Eur
  • Projekto koordinatorius: Lietuvos mokslo taryba
  • Projekto partneriai: VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universitetas, VšĮ Kauno technologijos universitetas

VšĮ Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, VšĮ Vilniaus universitetas, VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universitetas, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, VšĮ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, VšĮ Vytauto Didžiojo universitetas, VšĮ Klaipėdos universitetas, VšĮ Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras, VšĮ Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos socialinių mokslų centras, VšĮ Vilniaus kolegija.

Įgyvendinant projektą bus stiprinamos ITPC darbuotojų kompetencijos mokslo žinių komercializavimo, intelektinės nuosavybės valdymo ir verslumo srityse. Numatyta skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, dalyvavimą tarptautiniuose tinkluose, parodose ir verslo misijose. Taip pat bus kuriamas ir stiprinamas nacionalinis ITPC tinklas.

2022–2030 m. plėtros programos valdytoja – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projektas įgyvendinamas pagal pažangos priemonę Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ ir yra finansuojamas Europos Sąjungos.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau