Stojantiesiems

Pradedami rengti specialistai, saugosiantys lietuvius nuo teroristų

Gegužės 3, 2016
Optimizuojamos vidinės saugos pajėgos, išaugusi terorizmo, stichinių nelaimių ir technologinių avarijų grėsmė bei padidėjęs asmeninio saugumo poreikis – visi šie faktoriai prisidėjo prie to, jog jau nuo rugsėjo Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pradės rengti saugos sistemų inžinerijos specialistus.
 
„Šią programą rengiame sekdami pasaulines tendencijas, šių dienų įvykius. Saugos inžinerija yra technologijos mokslų šaka, kuri koncentruojasi į saugumo užtikrinimą visose žmogaus veiklos srityse. Pasaulyje daugėja stichinių nelaimių ir technogeninių avarijų, žmogaus tyčia ar netyčia keliamų pavojingų veiksmų, išpuolių interneto erdvėje bei dabar itin aktualios problemos – terorizmo – apraiškų. Lietuva įtraukta į „Islamo valstybės” grupuočių taikinių sąrašą, kaip grėsmių šaltinį specialistai ir politikai taip pat mini Rusiją“, – komentuoja vienas iš programos sudarytojų VGTU profesorius Stanislavas Dadelo.
 
Pasak jo, apsaugai nuo teroristinių išpuolių naudojamos panašios technologinių ir organizacinių priemonių sistemos  kaip kitų grėsmių ir pavojų prevencijai.
 
Saugos inžinerija pagal vykdomų veiklų specifiką yra artima kitoms technologijų mokslų šakoms, tačiau kartu turi esminių skirtumų. Nors saugos inžinerija pasaulyje, kaip neformali studijų šaka, egzistuoja kelis šimtmečius, pastaraisiais metais ji tapo savarankišku mokslu, apjungiančiu daugybę technologinių ir socialinių sričių. Be saugos specialistų indėlio moderniame pasaulyje nevyksta renginiai, gamyba, prekyba bei jokia kita veikla. Saugos inžinerija ypatingai sparčiai vystėsi po 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių JAV. 2006 metais buvo skelbiama, kad pasaulinė saugos industrijos (angl.: Protection, Security Industries) vertė siekia 150 milijardų JAV dolerių. Per pastarąjį dešimtmetį saugos industrijos augimas siekia apie 27 procentus ir prognozuojama, jog toliau jis tik spartės – šios tendencijos neaplenks ir Lietuvos.
 
Šiuo metu pasaulyje saugos industrija yra dinamiškiausia ūkio sritis, apimanti daugelį mokslų sričių, tarp kurių dominuoja technologijos mokslai. Technologiniai sprendimai apie 80 % užtikrina įvairių procesų saugumą ir apie 20 % atitenka organizaciniams sprendimams.
 
Lietuvoje saugos specialistų rengimui yra akredituotos trys neuniversitetinės programos, taip pat apsaugos darbuotojo profesinio rengimo kursus vykdo privačios įmonės. Visgi universitetinių saugos inžinerijos studijų mūsų šalyje iki šiol nėra.
 
„Stokojame aiškios vidinės saugos strategijos, viena iš šio reiškinio priežasčių yra aukštos kvalifikacijos saugos inžinerijos specialistų trūkumas. Universitetinės saugos sistemų inžinerijos studijos yra tiesiog būtinos – jos skatins Lietuvos saugos industrijos plėtrą bei integracinius procesus, didins saugumo lygmenį, gausins išsilavinusių ir kvalifikuotų saugos specialistų gretas“ – sako prof. S. Dadelo.
 
Saugos sistemų inžinerijos studijų programos specialistų poreikis yra grindžiamas pasaulinėmis tendencijomis ir sociologiniais tyrimais. Vertinant JAV darbo rinką pastebima, kad įmonės dažniau ieško būdų, kaip geriau apsaugoti darbuotojus, informaciją ir turtą, todėl didėja aukštos kvalifikacijos, gerai išmanančių technologinius sprendimus su analitiniais įgūdžiais specialistų paklausa. JAV Darbo statistikos departamento duomenimis, iki 2022 metų saugos inžinerijos specialistų poreikis didės 36,5 %. BLS (Bureau of Labor Statistics) skaičiavimais, šiuo metu JAV yra 27,400 saugos inžinerijos specialistų trūkumas. Panašios tendencijos stebimos Jungtinėje karalystėje ir kitose Europos šalyse, taigi, ši profesija iš tiesų perspektyvi bei paklausi.
 
„Kokių jaunuolių laukiame šioje bakalauro laipsnio programoje? Saugos sistemų inžinerijos studentas turėtų pasižymėti gerais komunikaciniais gebėjimais – gebėti aiškiai perteikti mintis, dirbti komandoje, rinkti informaciją ir ją analizuoti, koncentruoti dėmesį, kūrybiškai veikti nuolat kintančiose situacijose. Būsimam saugos specialistui labai svarbi ypatybė – geri organizaciniai gebėjimai. Taip pat saugos inžinierius privalo išmanyti informacines technologijas. Priklausomai nuo pasirinktos darbo srities ir pareigybių, saugos profesinėje veikloje gali tekti susidurti su pavojais, vykdyti žmonių gelbėjimo darbus, susiremti su pažeidėjais, o tai reikalauja specialių gebėjimų optimaliai veikti ekstremaliomis aplinkybėmis“ – pasakoja VGTU profesorius.
 
Absolventų veiklos sritys yra labai plačios – nuo saugos sistemų projektavimo, komplektavimo, įrengimo, aptarnavimo bei plėtros realizavimo iki saugos valdymo, analitikos ar ekspertinio vertintojo. Šios specialybės absolventai galės įsidarbinti įmonėse, padaliniuose, įstaigose, tarnybose, atliekančiose arba turinčiose saugos funkcijas. VGTU parengta saugos sistemų inžinerijos studijų programa suteiks žinių ir gebėjimų fizinės, informacinės, techninės ir darbo priežiūros bei ekonominės saugos srityse, taip pat tai suteiks plačių inžinerinių, socialinių žinių.
 
Saugos sistemų inžinerijos studijų programa numato glaudų bendradarbiavimą su socialiniais partneriais – UAB „S4G Lietuva“, UAB „Fima“. Jų atstovai dalyvaus studijų programos vertinimo ir tobulinimo procesuose, studentai jų įstaigose galės atlikti praktiką, kompleksinius projektus, taip pat stažuotis užsienio partnerių padaliniuose.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau