Stojantiesiems

Pradėjo veikti VGTU studentų televizija: kviečiama tapti šios srities profesionalais

Lapkričio 7, 2018

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Kūrybos technologijų laboratorijoje pradėjo veikti studentų televizijos studija. Iki šiol tai bene vienintelė tokio pobūdžio iniciatyva Lietuvoje. Studentams tai puiki proga išmėginti save prodiuserio, scenaristo, režisieriaus, operatoriaus, montažo režisieriaus ar netgi aktoriaus vaidmenyje. 

VGTU KIF Kūrybos technologijų laboratorijos vedėja ir studentų televizijos iniciatorė Aistė Ptakauskė pastebi, kad lietuvių televizija neretai sulaukia aštrios kritikos dažniausiai dėl to, kad „nesiekia tarptautinio lygio“. Reikia pripažinti, kad lietuvių televizijos formatai tarptautinėje rinkoje kol kas išties nekonkurencingi.

A. Ptakauskė priduria, kad tokia padėtis televizijos rinkoje susiklosčiusi dėl to, kad Lietuvoje televizijos profesionalai nėra nuosekliai ugdomi – nė vienoje aukštojoje mokykloje nėra studijų programos, skirtos vien tik televizijos menui ir verslui ugdyti, todėl VGTU stengsis šią spragą bent šiek tiek užpildyti.
 
„Mūsų televizijos studijoje jaunieji kūrėjai galės įgyvendinti pačias drąsiausias ir novatoriškiausias savo idėjas, o jiems padės patyrę televizijos profesionalai. Į VGTU televizijos studiją atėję studentai išmoks prodiusavimo, režisūros, scenarijaus rašymo, filmavimo, montavimo pagrindų ir galės susikurti darbų aplanką, kuris atskleistų jų kūrybiškumą bei padėtų įsitvirtinti darbo rinkoje. Tikimės, kad mūsų televizijos studijoje gims pačios drąsiausios, įdomiausios ir pažangiausios televizijos laidų idėjos, išreiškiančios jaunosios kartos ambicijas, pasaulėvoką ir kūrybingumą“, – teigia VGTU studentų televizijos iniciatorė A. Ptakauskė.

Norint dalyvauti televizijos studijos veikloje, studentams nereikia jokio specifinio pasirengimo, nes VGTU Kūrybos technologijų laboratorijos komanda pasirengusi išmokyti visų reikiamų įgūdžių. Taip pat šioje televizijos studijoje bus visos galimybės įgyvendinti savo autorinius projektus, o studentus konsultuos ilgametę patirtį turintys televizijos profesionalai iš Lietuvos ir užsienio. 

Jei dar neturite idėjos savo projektui, galite prisijungti prie kolegų vykdomų projektų. Jeigu domitės televizijos veikla, kviečiame aktyviai dalyvauti studentų televizijos veikloje ir užpildyti žemiau esančią formą iki gruodžio 1 dienos. 

Registracijos formą rasite čia

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau