Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas vasarį nutarė premijomis ir padėkos raštais paskatinti jaunuosius mokslininkus. Tarp geriausių Lietuvos jaunųjų mokslininkų ir doktorantų darbų pateko dvi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) daktarės.
Technikos mokslų skyriuje dr. Lauryna Šiaudinytė gaus premiją už darbą „Development of the methods for vertical angle measuring system calibration“ (iš angl. k. „Geodezinių prietaisų vertikaliųjų kampų matavimo sistemų kalibravimo metodų bei įrenginių tyrimas ir tobulinimas“).
Darbe L. Šiaudinytė tiria elektroniniuose geodeziniuose prietaisuose (tacheometruose) įmontuotų vertikaliųjų kampų matavimo instrumentus ir ieško jų rodmenų tikslumo užtikrinimo (kalibravimo) būdų. Vertikaliųjų kampų matavimo sistemų kalibravimo tyrimai yra gana reti, priešingai nei horizontaliųjų kampų matavimo sistemų kalibravimas. Jaunoji mokslininkė darbe pasiūlė du laboratorinius geodezinių prietaisų vertikaliųjų kampų matavimo sistemų kalibravimo metodus. Darbe išdėstyti metodai yra nesudėtingai įgyvendinami ir pritaikomi nedidelių patalpų laboratorijose ir gali konkuruoti su sudėtingais Europoje itin vertinamoje ESRF laboratorijoje taikomais metodais. Šis inovatyvus geodezinių prietaisų vertikaliųjų kampų matavimo sistemų laboratorinis kalibravimo būdas, kuris įgyvendinamas naudojant linijinę skalę ir lazerinį interferometrą, buvo užpatentuotas Valstybiniame patentų biure.
„Nuo studijų pradžios labai norėjau įsigilinti į tai, ko mokiausi, ir daryti darbus, naudingus ne tik akademinei bendruomenei, bet ir pramonei,verslui. Džiugu, jog šį norą pastebėjo, įvertino ir palaiko Lietuvos akademinė bendruomenė. Šis įvertinimas – paskata tęsti darbą geodezinių matavimų srityje“, – sakė L. Šiaudinytė.
Padėkos raštą Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje gavo dr. Simona Kildienė už darbą „Tvarios statybos technologijų plėtros daugiapakopis vertinimas“. Mokslininkė pasiūlė statybos technologijų plėtros rinkos vertinimo daugiapakopį modelį ir jo praktinio taikymo algoritmą, vertinantį technologijos įdiegimo ir paplitimo rinkoje galimybes. Šis modelis gali būti pritaikomas statybos įmonėms numatant verslo plėtros kryptis.
„Toliau tęsti tyrimus šioje srityje skatina mokslinis smalsumas ir kasdienis mokslinis darbas. Šiuo metu su kolegomis ieškome, kaip mano disertaciniame darbe pasiūlytą kompleksinį daugiapakopį modelį galima patobulinti ir kaip sukurti tokio pobūdžio sistemas“, – sakė S. Kildienė ir pridūrė, jog iškiliausių Lietuvos mokslininkų įvertinimas padeda siekti geresnių rezultatų.
Galerija
