Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“

Birželio 10, 2026

Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje.

Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos geležinkelio stoties iki CERN laboratorijos plėtros bei inovatyvių kvartalų vystymo Belgijoje. Šio VILNIUS TECH absolvento istorija iliustruoja, kaip atsidavimas ir asmeninės vertybės gali atverti duris, apie kurias galima tik pasvajoti.

Akademinės aplinkos įtaka

„Manau, kad konstravimas yra mano genuose – beveik visi mano šeimoje buvo matematikos asai, inžinieriai ar statybininkai“, – sako inžinierius T. Strazdauskas. 

Vedamas šios prigimtinės aistros, jis pasirinko statybos inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete, kur įgijo magistro laipsnį ir pelnė prestižinę „Best Graduate“ (geriausio absolvento) nominaciją. Iš studijų metų Tomas išsinešė ne tik praktines žinias apie stambių konstrukcijų statybą – sutikti žmonės suformavo jo viziją ir suteikė platesnį požiūrį į pasirinktą kelią. 

„Didžiausią įtaką padarė profesorius Algirdas Juozapaitis. Jo patarimai išliko su manimi, net jei tikrąją jų prasmę supratau tik po kelerių metų. Visada jaučiau jo palaikymą, kuris padėjo man išugdyti globalų požiūrį. Tai leido suprasti, kad ribos dažniausiai yra tik mūsų pačių galvose“, – dalijasi jis. 

Stiprus tiek, kiek stipri jį supanti komanda

Tomo istorija yra geriausias to įrodymas. Jo karjera driekiasi per Lietuvą, Šveicariją ir Belgiją. Vilniaus universiteto biblioteka Saulėtekio slėnyje išlieka jo pėdsaku gimtojoje šalyje. Būtent nuo čia prasidėjo jo tarptautinė kelionė.

Tomas prie „CSD Engineers“ komandos Vilniuje prisijungė 2015 m. Tuo metu nedidelė inžinierių komanda dirbo prie pavienių projektų Šveicarijoje. Tomo atsinešta kompetencija ir ambicijos tapo lūžiu, atvėrusiu duris tam, ką jis dabar vadina „belgiškuoju etapu“. Netrukus sekė nauji iššūkiai ir projektai: IBM dangoraižis, ištisi gyvenamieji ir biurų kvartalai, ligoninės bei mokyklos Briuselyje. Per visą šią įspūdingą profesinę kelionę T. Strazdauskas nepamiršo esminio principo.

„Esu tiek stiprus, kiek stiprūs šalia manęs esantys žmonės, – sako jis. 2024 m. įkūręs „TST Engineers“, pirmenybę jis teikia kolegoms, kurie dalijasi tomis pačiomis vertybėmis. – Komandą renkuosi pagal vertybes, nes visa kita yra tik smulkmenos, kurių galima išmokti. Esu įsitikinęs, kad techniniai iššūkiai yra tam, kad juos išspręstume, tačiau su jaunais žmonėmis svarbiausia kalbėtis apie jų moralinius standartus.“

Įvardijo svarbiausių įgūdžių derinį

Kalbėdamas apie tai, kas lemia statybos inžinieriaus sėkmę šiuolaikiniame pasaulyje, Tomas kvestionuoja vyraujantį požiūrį, kad inžinerija apima tik matematiką ir fiziką. Jo teigimu, daugiakalbystė yra lemiamas veiksnys, ypač siekiant tarptautinės karjeros pirmaujančiose inžinerijos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje.

„Ne mažiau svarbu ugdyti IT įgūdžius ir žinoti, kaip juos pritaikyti, – priduria jis. – Atsiranda daugybė naujų programų, o jų įvaldymas tampa būtinas sėkmei inžinerijoje. Pirmaujančios projektavimo įmonės programavimą integruoja į kasdienius procesus, nes pastatų konstrukcijos tampa vis sudėtingesnės – be kompiuterio pagalbos viską apskaičiuoti tiesiog per daug sudėtinga.“

Inžinerijoje Tomą labiausiai žavi tobulas tikslumo ir kūrybiškumo derinys. Šiuolaikinė architektūra dažnai peržengia klasikinės inžinerijos ribas, ir būtent čia prireikia kūrybiškumo. „Pirmiausia turime sukurti konstrukcinę koncepciją, kuri užtikrintų pastato tvirtumą, standumą ir stabilumą. Tik tada prasideda praktinė dalis – detalūs inžineriniai skaičiavimai“, – aiškina jis.

Mokymasis niekada nesibaigia. Tomo kelionė rodo, kad kantrybė ir nuoseklus tobulėjimas yra raktas į sėkmę. Jei jam tektų duoti vieną patarimą būsimiems inžinieriams, jis pasidalytų patarle, atspindinčia jo paties kelią: „Nekeisk pagrindinio kelio į trumpesnį“.

Panašios naujienos

Architektui prof. Rolandui Palekui už nuopelnus įteiktas apdovanojimas
Architektui prof. Rolandui Palekui už nuopelnus įteiktas apdovanojimas
Liepos 6 d. minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, LR Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo architektą, VILNIUS TECH Architektūros katedros profesorių Rolandą Paleką Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Šis garbingas apdovanojimas jam įteiktas už inovatyvią, tvarią ir funkcionalią architektūrą bei atsidavimą pedagoginei veiklai. Rolandas Palekas – vienas ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos architektūros kūrėjų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto profesorius. 1963 metais Kvėdarnoje gimęs architektas 1986 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, 1992 m. stažavo Kopenhagoje, o 1993 m. – Niujorke. 1986–91 m. dirbo Komunalinio ūkio projektavimo institute Vilniuje, vėliau – projektavimo bendrovėse „Forma“ ir „Architektūros linija“. Nuo 2000 metų jis yra bendrovės „Paleko architektų studija“ (PAS) įkūrėjas ir vadovas. 2014 metais jis apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija bei Lietuvos architektų sąjungos garbės ženklu. Svarbesni realizuoti architektūros projektai: „Litexpo“ centrinių rūmų rekonstrukcija, Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras, Vilniaus universiteto botanikos sodo laboratorijų pastato rekonstrukcija, SBA technologijų ir inovacijų parkas, Panevėžio autobusų stotis. Parengta pagal LR Prezidentūros ir PILOTAS.LT informaciją (pranešimo autorius). Titulinė nuotrauka: LR Prezidentūros kanceliarijos/Roberto Dačkaus.
Plačiau
Baltijos rektorių forume aptarti mokslo, regiono saugumo ir energetikos transformacijos iššūkiai
Baltijos rektorių forume aptarti mokslo, regiono saugumo ir energetikos transformacijos iššūkiai
VILNIUS TECH atstovai doc. dr. Vaidotas Trinkūnas ir prof. dr. Sonata Tolvaišienė birželio 29 d. dalyvavo Baltijos rektorių forume Gdanske, Lenkijoje. Tai – platforma aukštojo mokslo, verslo, ekonomikos ir viešojo administravimo sektorių sąveikai, siekiant reaguoti į šiuolaikinius regiono iššūkius. Pagrindinės forumo temos – santykių stiprinimas, glaudesnis bendradarbiavimas ir geresnės ateities kūrimas, todėl jis žymi varbią akademinio ir strateginio bendradarbiavimo pradžią.  Renginyje dalyvavo daugiau nei 100 universitetų ir institucijų atstovų iš Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Lietuvos, Latvijos bei Ukrainos. Tarp dalyvių buvo pirmaujančių Baltijos jūros regiono universitetų rektoriai ir atstovai, viešojo administravimo (įskaitant trijų Lenkijos ministerijų) bei verslo sektoriaus atstovai, taip pat energetikos, saugumo ir klimato transformacijos ekspertai. Forumo darbotvarkė apėmė klausimus, kurie dabartinės geopolitinės situacijos bei ekonominių ir technologinių iššūkių kontekste tapo ypač svarbūs regionui. Saugumas (karinis, energetinis ir skaitmeninis), iššūkiai, susiję su energetikos transformacija, skaitmenizacija ir klimato kaita, tapo akademinio pasaulio, verslo ir diplomatijos atstovų – tiek iš Baltijos jūros regiono, tiek iš kitų šalių – diskusijų objektu. Pranešėjai akcentavo dabartinius iššūkius, su kuriais susiduria regionas, ir ieškojo bendradarbiavimo, dalijimosi žiniomis bei patirtimi sričių. Tarp aptartų klausimų buvo dėl Rusijos veiksmų kylančios grėsmės, energijos šaltinių diversifikavimo poreikis, jūrų ekonomikos (įskaitant uostus) plėtra, „žaliosios“ energetikos vystymas, skaitmenizacija ir diplomatinio bendradarbiavimo regione perspektyvos. Taip pat buvo plačiai pabrėžiamas poreikis mokytis iš kitų šalių ir regionų (pavyzdžiui, Šiaurės arba Juodosios jūros regionų) patirties. Kaip vienas iš svarbiausių aspektų išryškėjo mokslo ir universitetų vaidmuo remiant plėtrą bei užtikrinant saugumą. Oficialus pranešimas: University of Gdansk
Plačiau