Stojantiesiems

Prieš šventes Architektūros fakultete atidaromas pirmasis pasitikėjimu grįstas knygynas

Gruodžio 18, 2025
Artėjant metų šventėms, leidykla LAPAS kviečia ne tik į knygynus, bet ir užsukti tiesiai į redakciją – susitikti, apžiūrėti naują leidyklos erdvę VILNIUS TECH Architektūros fakultete ir išsirinkti knygas dovanoms be kalėdinių logistikos rūpesčių. Gruodžio 19 ir 22–23 dienomis, 10–17 val., LAPO redakcija atvers duris visiems, kurie ieško paskutinės minutės dovanų, nori sutaupyti laiko, išvengti perpildytų paštomatų ir paklydusių siuntų bei pabendrauti su leidyklos komanda.

„Džiaugiamės, kad VILNIUS TECH Architektūros fakulteto 4-ojo aukšto erdvė tapo panaši į jaukią namų biblioteką su vienu gražiausių vaizdų Vilniuje. Tai – draugiškos Fakulteto partnerystės su leidykla LAPAS rezultatas. Būtent čia įsikūrė ir pirmasis pasitikėjimu grįstas knygynas – galite patys bet kada ateiti ir įsigyti knygų. O taip pat – kai redakcijos žmonės šioje erdvėje nedirba – laisvai burtis ir bendrauti prie didžiojo stalo kviečiami Fakulteto studentai“, – pasakoja leidyklos LAPAS įkūrėja ir vadovė Ūla Ambrasaitė.

Atvira LAPO erdvė VILNIUS TECH – nauja susitikimų vieta skaitytojams

Atvirų durų dienos vyks naujoje, atnaujintoje LAPO redakcijoje, įsikūrusioje VILNIUS TECH Architektūros fakulteto 4-ajame aukšte. Erdvę suprojektavo LAPO architektūros redaktorė Ieva Butkutė, o ją įrengti padėjo interjero namai „Būsto harmonija“.

„Kai mokiausi architektūros fakultete, pamenu, kaip tuomet trūko poilsio erdvių po bemiegių naktų prieš peržiūras. Kol laukdavome rezultatų, koridoriuje griūdavome ant mėlynų sofų bent trumpai poilsio akimirkai, po kurios grįždavome atgal į auditorijas. Tada rodos buvome visai pamiršę, kad fakultetas yra kone miesto širdyje, o ketvirto aukšto holas – nuostabi miesto apžvalgos aikštelė. Senamiesčio bažnyčios čia lyg ant delno. Anksčiau neužsibūdavome koridoriuose – erdvės buvo nejaukios ir „šaltos“. Todėl dabar sukurti namų jaukumą universiteto hole tapo prioritetu. Šviestuvas, knygomis nukrauta lentyna, krėslas, minkštas rusvas it senamiesčio stogų atspindys kilimas – kiek nedaug tereikia, kad nyki erdvė virstų jaukia stotele. Labai džiaugiuosi, kad tranzitinė erdvė virto ne tik LAPO redakcijos darbo, susitikimų vieta, bet ir atvira skaitykla, poilsio erdve fakulteto bendruomenei“, – pasakoja leidyklos architektūros redaktorė, VILNIUS TECH alumnė Ieva Butkutė.

Atvira leidyklos LAPAS erdvė – tai bendras leidyklos ir partnerių projektas, kuris tikimasi, kad taps gyvu kultūriniu tašku: čia bursis architektūros, literatūros ir miesto kultūros entuziastai, vyks susitikimai, kūrybiniai pokalbiai ir knygų pristatymai.

„Architektūros fakulteto bendruomenė džiaugiasi jau ne vienerius metus trunkančia draugyste su leidykla LAPAS. Bendros kelionės vaisiai – fakulteto mokslininkų, menininkų autoriniai leidiniai, tikimės auganti jaunųjų kūrėjų karta neabejinga knygoms, o šiandien džiaugiamės ir nauja erdve, kuri praturtins mūsų namus turiningiems pokalbiams ar tiesiog poilsio minutei. Tokios partnerystės yra sektini pavyzdžiai daugeliui ir gali kurti neišmatuojamą pridėtinę vertę ateičiai – bendrystė kuria stipresnes galimybes augti”, – VILNIUS TECH Architektūros fakulteto prodekanė Agnė Vėtė.

12 knygų rekomendacijų – kultūros daugiau nei tik ant šventinio stalo

Šie metai Lietuvos kultūrai buvo išskirtiniai – gausūs įvykių, bet ir labai skirtingų nuotaikų. Todėl leidykla LAPAS kviečia: „Metų šventėms – ne tik patiekalų, bet ir daugiau kultūros!“

Visą gruodį knygos LAPE – mažiausia kaina, o ieškantiems dovanų leidykla parengė 12 ypatingų rekomendacijų, paruoštų lietuvių autorių ir vertėjų – tiek literatūros gurmanams, tiek tiems, kurie knygų dar tik mokosi nebijoti.

Draugui istorikui gurmanui – „Didysis kaminas, arba Dvaro virtuvė“. Architektūros istoriko, Panemunės pilies vadovo Mariaus Daraškevičiaus tyrimas XVI–XX a. laikotarpiu apie vieną mažiausiai ištyrinėtų Lietuvos dvaro erdvių – virtuvę. Tai pasakojimas apie maistą, kasdienybę ir užkulisius, kurie dažniausiai lieka nematomi reprezentacinėse salėse.

Broliui ar sesei iš blokinių rajonų – Imanto Selenio fotoalbumas „Nostalgijos sala“, skirtas tiems, kurie augo 90-ųjų daugiabučiuose, ir tiems, kurie iš jų pabėgo. Dvikalbė knyga, puikiai tinkanti ir draugams užsieniečiams – vizualus jautrus žvilgsnis į vaikystės rajonus ir jų atmosferą.

Ričardo Gavelio fanams – Jūratės Čerškutės studija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“. Akademinė, tačiau itin gyvybinga ir įtraukianti studija, jau pelniusi dvi premijas ir vadinama vienu iš metų literatūros įvykių. Knyga, kurios tiražas nyksta kaip geras bestseleris, – tiems, kurie nori į Gavelį pažvelgti naujai.

Architektūros kolekcionieriams – Marijos Drėmaitės „Arno FUNKcionalizmas“. Knyga su Luko Mykolaičio fotografijomis ir Vikos Pranaitytės architektūriniu dizainu, apdovanota Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose 2023 m. Tiks ir draugams iš užsienio, besidomintiems Lietuvos modernizmo architektūra.

Poezijos mylėtojams ir jos vengėjams – Mariaus Buroko „Seismografas“. Viena iš retų poezijos knygų, kurios tiražas tirpsta akimirksniu. Apdovanota 15min metų knygų rinkimuose, pats autorius įvertintas P. Širvio bei Rašytojų sąjungos premijomis, o knygos dizainerė Aurelija Slapšytė pelnė sidabro žvaigždę ADC*LT’25 apdovanojimuose. Poezija, kuri užfiksuoja šių dienų virpesius.

Ilgo metro klasikiniams vakarams – Ayn Rand „Šaltinis“. Leidyklos bestseleris, kontraversiškas 1943 m. JAV pirmą kartą išleistas romanas, skaitytojų vadinamas „viena geriausių kada nors skaitytų knygų“. Puiki dovana tiems, kurie dar neturi šio storulio lentynoje.

Tėčiui, mamai ir VILNIUS TECH alumno Algirdo Kaušpėdo gerbėjams – romanas „Koplyčia“. Algirdo Kaušpėdo debiutinis romanas apie šviesą, tikėjimą ir kelią į susitaikymą. Nuo rugsėjo tapo visišku bestseleriu – į pabaigą eina jau trečiasis tiražas. Tinka ir draugei, kuri sako, kad vyrai nesikeičia – ši knyga švelniai paprieštaraus.

Visiems, kada nors stačiusiems namą ar dariusiems remontą – Jauniaus Petraičio „Tu kažką turi“. Debiutinis romanas apie namo statymo filosofiją, egzistenciją ir juoką – ne tik iš kitų, bet ir iš savęs. Tiems, kurie mėgsta pasikrapštyti giliau ir atpažinti save net absurdiškiausiose situacijose.

Vilnofilams ir pasivaikščiojimų po miestą fanams – „Vilniaus architektūros gidas“. Knyga, nuo kurios prasidėjo architektūros gidų leidybos istorija Lietuvoje. Ketvirtasis, atnaujintas leidimas, skatinantis kitaip pažvelgti į miestą ir jo pastatus – puiki dovana tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams.

Visiems vaikams ir visiems mums – Neringos Dangvydės „Gintarinė širdis“. Kadaise uždraustos pasakos, šiandien – antram gyvenimui prikeltas kūrinys apie emigravusius tėvus, kitataučius draugus, meilę ir atjautą. Jautri, drąsi ir labai reikalinga knyga.

Draugams užsieniečiams – Gabijos Grušaitės „The Mycelium Dream“. Bestselerio „Grybo sapnas“ angliškoji versija, neseniai pristatyta Niujorke. Septynerių metų autorės studija apie sąmonės paradoksalumą ir lietuvišką patirtį, kurią pagaliau galima padovanoti ir tiems, kurie lietuviškai neskaito.

Norintiems atrasti žvaigždes – Ievos Jusionytės „Slenkstis“. Garsiausios pasaulyje lietuvių antropologės knyga, iš naujo suskambusi po to, kai autorė tapo pirmąja lietuve, gavusia McArthur stipendiją („genius grant“) – amerikietiškąjį mokslo Nobelį. Apie sienas, smurtą, ribas ir žmones, kurie gyvena ant slenksčio – tarp valstybių, sistemų ir likimų.

Naujiena parengta pagal leidyklos LAPAS informaciją. Nuotraukos: Rokas Snarskis.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau