Prieš šventes Architektūros fakultete atidaromas pirmasis pasitikėjimu grįstas knygynas

Gruodžio 18, 2025
Artėjant metų šventėms, leidykla LAPAS kviečia ne tik į knygynus, bet ir užsukti tiesiai į redakciją – susitikti, apžiūrėti naują leidyklos erdvę VILNIUS TECH Architektūros fakultete ir išsirinkti knygas dovanoms be kalėdinių logistikos rūpesčių. Gruodžio 19 ir 22–23 dienomis, 10–17 val., LAPO redakcija atvers duris visiems, kurie ieško paskutinės minutės dovanų, nori sutaupyti laiko, išvengti perpildytų paštomatų ir paklydusių siuntų bei pabendrauti su leidyklos komanda.

„Džiaugiamės, kad VILNIUS TECH Architektūros fakulteto 4-ojo aukšto erdvė tapo panaši į jaukią namų biblioteką su vienu gražiausių vaizdų Vilniuje. Tai – draugiškos Fakulteto partnerystės su leidykla LAPAS rezultatas. Būtent čia įsikūrė ir pirmasis pasitikėjimu grįstas knygynas – galite patys bet kada ateiti ir įsigyti knygų. O taip pat – kai redakcijos žmonės šioje erdvėje nedirba – laisvai burtis ir bendrauti prie didžiojo stalo kviečiami Fakulteto studentai“, – pasakoja leidyklos LAPAS įkūrėja ir vadovė Ūla Ambrasaitė.

Atvira LAPO erdvė VILNIUS TECH – nauja susitikimų vieta skaitytojams

Atvirų durų dienos vyks naujoje, atnaujintoje LAPO redakcijoje, įsikūrusioje VILNIUS TECH Architektūros fakulteto 4-ajame aukšte. Erdvę suprojektavo LAPO architektūros redaktorė Ieva Butkutė, o ją įrengti padėjo interjero namai „Būsto harmonija“.

„Kai mokiausi architektūros fakultete, pamenu, kaip tuomet trūko poilsio erdvių po bemiegių naktų prieš peržiūras. Kol laukdavome rezultatų, koridoriuje griūdavome ant mėlynų sofų bent trumpai poilsio akimirkai, po kurios grįždavome atgal į auditorijas. Tada rodos buvome visai pamiršę, kad fakultetas yra kone miesto širdyje, o ketvirto aukšto holas – nuostabi miesto apžvalgos aikštelė. Senamiesčio bažnyčios čia lyg ant delno. Anksčiau neužsibūdavome koridoriuose – erdvės buvo nejaukios ir „šaltos“. Todėl dabar sukurti namų jaukumą universiteto hole tapo prioritetu. Šviestuvas, knygomis nukrauta lentyna, krėslas, minkštas rusvas it senamiesčio stogų atspindys kilimas – kiek nedaug tereikia, kad nyki erdvė virstų jaukia stotele. Labai džiaugiuosi, kad tranzitinė erdvė virto ne tik LAPO redakcijos darbo, susitikimų vieta, bet ir atvira skaitykla, poilsio erdve fakulteto bendruomenei“, – pasakoja leidyklos architektūros redaktorė, VILNIUS TECH alumnė Ieva Butkutė.

Atvira leidyklos LAPAS erdvė – tai bendras leidyklos ir partnerių projektas, kuris tikimasi, kad taps gyvu kultūriniu tašku: čia bursis architektūros, literatūros ir miesto kultūros entuziastai, vyks susitikimai, kūrybiniai pokalbiai ir knygų pristatymai.

„Architektūros fakulteto bendruomenė džiaugiasi jau ne vienerius metus trunkančia draugyste su leidykla LAPAS. Bendros kelionės vaisiai – fakulteto mokslininkų, menininkų autoriniai leidiniai, tikimės auganti jaunųjų kūrėjų karta neabejinga knygoms, o šiandien džiaugiamės ir nauja erdve, kuri praturtins mūsų namus turiningiems pokalbiams ar tiesiog poilsio minutei. Tokios partnerystės yra sektini pavyzdžiai daugeliui ir gali kurti neišmatuojamą pridėtinę vertę ateičiai – bendrystė kuria stipresnes galimybes augti”, – VILNIUS TECH Architektūros fakulteto prodekanė Agnė Vėtė.

12 knygų rekomendacijų – kultūros daugiau nei tik ant šventinio stalo

Šie metai Lietuvos kultūrai buvo išskirtiniai – gausūs įvykių, bet ir labai skirtingų nuotaikų. Todėl leidykla LAPAS kviečia: „Metų šventėms – ne tik patiekalų, bet ir daugiau kultūros!“

Visą gruodį knygos LAPE – mažiausia kaina, o ieškantiems dovanų leidykla parengė 12 ypatingų rekomendacijų, paruoštų lietuvių autorių ir vertėjų – tiek literatūros gurmanams, tiek tiems, kurie knygų dar tik mokosi nebijoti.

Draugui istorikui gurmanui – „Didysis kaminas, arba Dvaro virtuvė“. Architektūros istoriko, Panemunės pilies vadovo Mariaus Daraškevičiaus tyrimas XVI–XX a. laikotarpiu apie vieną mažiausiai ištyrinėtų Lietuvos dvaro erdvių – virtuvę. Tai pasakojimas apie maistą, kasdienybę ir užkulisius, kurie dažniausiai lieka nematomi reprezentacinėse salėse.

Broliui ar sesei iš blokinių rajonų – Imanto Selenio fotoalbumas „Nostalgijos sala“, skirtas tiems, kurie augo 90-ųjų daugiabučiuose, ir tiems, kurie iš jų pabėgo. Dvikalbė knyga, puikiai tinkanti ir draugams užsieniečiams – vizualus jautrus žvilgsnis į vaikystės rajonus ir jų atmosferą.

Ričardo Gavelio fanams – Jūratės Čerškutės studija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“. Akademinė, tačiau itin gyvybinga ir įtraukianti studija, jau pelniusi dvi premijas ir vadinama vienu iš metų literatūros įvykių. Knyga, kurios tiražas nyksta kaip geras bestseleris, – tiems, kurie nori į Gavelį pažvelgti naujai.

Architektūros kolekcionieriams – Marijos Drėmaitės „Arno FUNKcionalizmas“. Knyga su Luko Mykolaičio fotografijomis ir Vikos Pranaitytės architektūriniu dizainu, apdovanota Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose 2023 m. Tiks ir draugams iš užsienio, besidomintiems Lietuvos modernizmo architektūra.

Poezijos mylėtojams ir jos vengėjams – Mariaus Buroko „Seismografas“. Viena iš retų poezijos knygų, kurios tiražas tirpsta akimirksniu. Apdovanota 15min metų knygų rinkimuose, pats autorius įvertintas P. Širvio bei Rašytojų sąjungos premijomis, o knygos dizainerė Aurelija Slapšytė pelnė sidabro žvaigždę ADC*LT’25 apdovanojimuose. Poezija, kuri užfiksuoja šių dienų virpesius.

Ilgo metro klasikiniams vakarams – Ayn Rand „Šaltinis“. Leidyklos bestseleris, kontraversiškas 1943 m. JAV pirmą kartą išleistas romanas, skaitytojų vadinamas „viena geriausių kada nors skaitytų knygų“. Puiki dovana tiems, kurie dar neturi šio storulio lentynoje.

Tėčiui, mamai ir VILNIUS TECH alumno Algirdo Kaušpėdo gerbėjams – romanas „Koplyčia“. Algirdo Kaušpėdo debiutinis romanas apie šviesą, tikėjimą ir kelią į susitaikymą. Nuo rugsėjo tapo visišku bestseleriu – į pabaigą eina jau trečiasis tiražas. Tinka ir draugei, kuri sako, kad vyrai nesikeičia – ši knyga švelniai paprieštaraus.

Visiems, kada nors stačiusiems namą ar dariusiems remontą – Jauniaus Petraičio „Tu kažką turi“. Debiutinis romanas apie namo statymo filosofiją, egzistenciją ir juoką – ne tik iš kitų, bet ir iš savęs. Tiems, kurie mėgsta pasikrapštyti giliau ir atpažinti save net absurdiškiausiose situacijose.

Vilnofilams ir pasivaikščiojimų po miestą fanams – „Vilniaus architektūros gidas“. Knyga, nuo kurios prasidėjo architektūros gidų leidybos istorija Lietuvoje. Ketvirtasis, atnaujintas leidimas, skatinantis kitaip pažvelgti į miestą ir jo pastatus – puiki dovana tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams.

Visiems vaikams ir visiems mums – Neringos Dangvydės „Gintarinė širdis“. Kadaise uždraustos pasakos, šiandien – antram gyvenimui prikeltas kūrinys apie emigravusius tėvus, kitataučius draugus, meilę ir atjautą. Jautri, drąsi ir labai reikalinga knyga.

Draugams užsieniečiams – Gabijos Grušaitės „The Mycelium Dream“. Bestselerio „Grybo sapnas“ angliškoji versija, neseniai pristatyta Niujorke. Septynerių metų autorės studija apie sąmonės paradoksalumą ir lietuvišką patirtį, kurią pagaliau galima padovanoti ir tiems, kurie lietuviškai neskaito.

Norintiems atrasti žvaigždes – Ievos Jusionytės „Slenkstis“. Garsiausios pasaulyje lietuvių antropologės knyga, iš naujo suskambusi po to, kai autorė tapo pirmąja lietuve, gavusia McArthur stipendiją („genius grant“) – amerikietiškąjį mokslo Nobelį. Apie sienas, smurtą, ribas ir žmones, kurie gyvena ant slenksčio – tarp valstybių, sistemų ir likimų.

Naujiena parengta pagal leidyklos LAPAS informaciją. Nuotraukos: Rokas Snarskis.

Galerija

Panašios naujienos

Psichologė pataria, kaip lengviau įsivažiuoti į naujus mokslo metus ir darbus
Psichologė pataria, kaip lengviau įsivažiuoti į naujus mokslo metus ir darbus
Rugsėjis daugeliui reiškia grįžimą į įprastą ritmą: ankstyvus rytus, paskaitas, pamokas, darbus ir naujus planus. Po kelių mėnesių atostogų vėl anksti keltis, susikaupti ir rasti motyvacijos ne visada lengva. Tačiau norint grįžti į darbus ir mokslus, nebūtina laukti „tobulo momento“ ar motyvacijos pliūpsnio. VILNIUS TECH psichologė Gintė Blaževičė pataria pradėti nuo mažų žingsnių ir dalijasi patarimais, kaip lengviau įsivažiuoti į naujų mokslo metų ritmą. Kaip ir nuo ko pradėti? Po ilgesnių atostogų norint įsivažiuoti į veiklas, svarbiausia yra pradėti „važiuoti“, sako psichologė: „Neretai girdime, kad žmogus lyg ir turi minčių, noro imtis darbų, veiklų ar mokslų, bet vis laukia įkvėpimo, motyvacijos pliūpsnio ar kokio nors ypatingo nusiteikimo. Bėda ta, kad laukti gali tekti ilgai, o kuo ilgiau kažką atidėliojame, tuo labiau gali varginti nerimas.“ Tokiu atveju specialistai rekomenduoja paprasčiausiai pradėti daryti po truputį, kad ir mažais, paprastais žingsneliais. Taip pat verta pagalvoti, kaip veiklą pradėti taip, kad nereikėtų jos atidėlioti ar savęs atkalbinėti – pradėjus ir pamažu įsivažiavus, nerimas ar nemalonūs pojūčiai palengva atslūgsta. Ėmusis darbo, sunkiausios dažnai yra tik tos pirmosios 15–30 minučių (kartais tai gali kartotis kelias dienas), pasakoja G. Blaževičė. Vėliau žmogaus protas tarsi apšyla, pamato, kad nėra to įsivaizduojamo pavojaus, sumažėja noras atidėlioti, nubunda pasitikėjimas savimi, kyla smalsumas, o kartu ir motyvacija. Tai yra gera žinia: motyvacijos ar įkvėpimo, nereikia sėdėti ir jų laukti – juos galima prisikviesti. [caption id="attachment_128343" align="alignnone" width="1024"] Asociatyvi nuotrauka[/caption] „Pradėti – sunkiausia, todėl normalu, kad pradžia kelia nemalonius jausmus, galbūt baimę ar nerimą. Mūsų protas yra puikus scenaristas, galintis prigalvoti gerokai gąsdinančių scenarijų, kurie stabdo nuo veiklų. Tačiau noriu pabrėžti, kad mintys ir įsivaizdavimai nėra faktai, kuriais būtų verta tikėti“, – sako psichologė. Kitas svarbus aspektas – neretai per ilgesnes vasaros atostogas pasikeičiantis miego ritmas. Tokiu atveju, G. Blaževičė pataria po atostogų nereikalauti iš savęs maksimalaus produktyvumo, o verčiau švelniai ir palaipsniui sugrįžti į ritmą, susiplanavus pirmuosius žingsnius ir veiklas. Taip pat svarbu stengtis keltis ir eiti miegoti tuo pačiu metu, rytais stengtis būti šviesoje, iš anksto susiplanuoti pirmą dienos dalį ir žingsneliais prisijaukinti struktūrą, pareigas ir pasikeitusią kasdienybę. Svarbu tarp veiklų nepamiršti savęs  O kaip vos prasidėjus mokslo metams, derinant studijas ir darbą, iškart neperdegti? „Mes vartojame žodį „perdegimas“, kai jaučiamės užgriūti atsakomybių ar pernelyg apsikrovę veiklomis, įsipareigojimais. Bet kliniškai žvelgiant, tai ne visuomet būna perdegimas – dažniausiai tai ilgai trunkantis stresas ar nuovargis. Vis dėlto, perdegimas išties gali atsirasti, kai ilgalaikis stresas, didelis krūvis, keliami sau aukšti reikalavimai ir atjautos sau trūkumas niekad nesibaigia“, – paaiškina psichologė. Siekiant išvengti stipraus nuovargio, svarbu neignoruoti savo poreikių ar kūno siunčiamų signalų, o poilsio neatidėlioti „kai turėsiu laiko“, tęsia ji. Norint išlikti produktyviam kurioje nors veikloje, labai svarbu rūpintis savimi: pakankama miego trukme, kokybišku maistu, laiku gamtoje, mankšta, bendravimu ir pan. „Lengva pasiklysti tarp darbų, tikslų, atsakomybių ir buities, taip pamirštant, kas teikia tikrąją prasmę. Todėl verta ieškoti ir planuoti tai, kas sustiprina, kelia džiaugsmą, kūrybiškumą, saugumo jausmą. Poilsis ir rūpinimasis savimi irgi yra produktyvaus ritmo dalis“, – sako specialistė. [caption id="attachment_128346" align="alignnone" width="1024"] Asociatyvi nuotrauka[/caption] Psichologė taip pat pataria: nuo nuovargio ir perdegimo gali apsaugoti ir savo minčių ir įsitikinimų peržiūra. Naudinga pareflektuoti, ar rezultatų nepradedame sieti su savo saviverte, ar nesmerkiame savęs, kai kažkas nepavyksta „tobulai“? Ar pernelyg didelis įnikimas į veiklas nėra bandymas pateisinti kažkieno lūkesčius arba perdėtą atsakomybės jausmą? „Be to, neretai perdegimą skatina ne tik darbų kiekis, bet ir bandymas įtikti kitiems, pateisinti kitų lūkesčius bei negebėjimas brėžti sveikų ribų. Kartais šiuos klausimus vienam išnarplioti nėra lengva, tada naudinga gali būti ir psichologo pagalba“, – rekomenduoja G. Blaževičė. Kalbant apie motyvacijos stoką bei atsirandantį nuovargį, šiuos nulemti gali ne vien tai,  kiek darome, bet ir tai, dėl ko visa tai darome. Kai trūksta entuziazmo grįžti į studijas ar darbus, verta skirti kelias minutes pareflektavimui ir priminimui sau, kodėl kadaise ėmėtės šios veiklos ir kodėl apskritai joje esate, sako specialistė. „Pervargimą skatina ne tik dideli darbų krūviai, bet ir užsimiršimas, kodėl juos darome. Galima savęs klausti, kodėl pasirinkau šią veiklą? Kas mane traukė šioje srityje? Kokią naudą ar prasmę matau šioje veikloje ilgalaikėje perspektyvoje? Ir, žinoma, ar mano veikla, studijos, darbai atitinka vertybes, kuriomis vadovaujuosi? Įsiklausymas į save gali būti pirmasis rūpinimosi savimi žingsnis“, – reziumuoja VILNIUS TECH psichologė Gintė Blaževičė.
Plačiau