Pasaulinėje „Expo 2020“ parodoje Dubajuje, Lietuvos paviljone, pristatytas futuristinis ir visame pasaulyje garsiai nuskambėjęs „Portalas“. Tačiau tikrieji dvyniai „Portalai“ vis dar stovi Vilniuje ir Liubline, o pasaulinėje parodoje „Portalo“ idėją reprezentavo jo sumažinta versija – kelis kartus lengvesnis ir mažesnis šio betoninio kūrinio atspindys. Sumažinti ir palengvinti „Portalą“ tam, kad jis tilptų į lėktuvą bei būtų lengvai surenkamas, įgyvendino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ dizaineris, prototipavimo laboratorijos vedėjas Jonas Kentrus Aliukas.
Sujungiantis dizainas
Dizainas, sujungiantis žmones ir tautas – taip pirmiausia būtų galima pradėti kalbėti apie Lietuvą su Liublinu sujungusio „Portalo“ dizainą. Nors dvyniai „Portalai“ jau beveik vienerius metus yra įkurdinti šalia Vilniaus geležinkelio stoties ir Lietuvių aikštėje Liubline, jų skleidžiama socialinė žinutė apie miestų ir tautų vienybę neblėsta bei yra ypač svarbi šiandieniniame kontekste.
Pasak Ringailės Papartytės, pagrindinio projekto mecenato ir idėjos autoriaus Benedikto Gylio vardo paramos fondo direktorės, „Expo 2020“ parodos Dubajuje idėja – parodyti Lietuvos gebėjimus kurti inovatyvius sprendimus globaliems pokyčiams, o būtent tai ir yra „Portalo“ tikslas.
Medžiagiškumo menas
VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ komanda beveik penkerius metus dirbo tam, kad būtų įgyvendinta idėja sukurti ateities miesto simbolį ir tiltą į atviresnį bei vieningesnį pasaulį. Nors tikrojo „Portalo“ techninė kūrybinė kelionė pareikalavo nemažai išmonės ir bendradarbiavimo su skirtingų sričių specialistais, šio kūrinio sumažintos kopijos kūrimas taip pat turi atskirą istoriją.
„Nuo pat pradžių buvo aišku, kad 11 tonų sveriančio eksponato gabenimas į Dubajų bus neįmanoma misija. Kaip alternatyva, mums kilo idėja sukurti jo prototipą: tikslią originalaus „Portalo“ kopiją“, – pasakoja R. Papartytė, Benedikto Gylio vardo paramos fondo direktorė.
Pasak VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ dizainerio J. K. Aliuko, visą mažojo „Portalo“ išorę bei medžiagiškumą reikėjo padaryti taip, kad jis kuo mažiau skirtųsi nuo tikrojo kūrinio.
„Naudojamos medžiagos buvo kruopščiai apgalvotos, nes objektas turėjo būti kuo lengvesnis ir patvaresnis. Visa didžioji formos dalis buvo gaminama iš ekstruzinio polistireninio putplasčio, šią medžiagą lengva pjaustyti ir klijuoti, jungti tarpusavyje“, – pasakoja J. K. Aliukas.
Pašnekovo teigimu, susidėliojus pagrindines formas ir konstrukcijas, visas mažasis „Portalas“ buvo dengiamas epoksidine derva ir austo stiklo audiniu. „Stiklo audinys puikiai sukietina minkštus paviršius, padaro objektą ilgaamžiškesnį“, – teigia dizaineris.
Daugiau apie sumažintos „Portalo“ kopijos gamybos procesą galima paskaityti čia arba naujausiame STRUCTUM žurnalo numeryje (76-77 psl.)
Galerija
