Pastaraisiais metais pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui. Statybų sektorius – ne išimtis. Jo pokyčių būtinybė tampa vis akivaizdesnė. Statybų metu sunaudojama daug energijos, labai išauga atliekų apimtis, o statybinės medžiagos dažnu atveju daro neigiamą poveikį ne tik gamtai, bet ir žmogaus sveikatai. Dėl šių priežasčių tvarios statybos tampa būtinybe.
„Tvarioms statyboms priskirčiau statinius, kurių visi gyvavimo ciklai – sprendinių parinkimas, statinių statybos procesai, statinių naudojimas (eksploatacija), statinių išardymas – atitinka aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius reikalavimus“, – pabrėžia Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas, akademikas prof. dr. Juozas Valivonis.
Anot jo, aplinkosauginiai reikalavimai – tai aplinkos tausojimas visuose gyvavimo cikluose, racionalus aplinkai ir žmogui draugiškų medžiagų naudojimas užtikrinant pagrindinius pastatams ir statiniams keliamus reikalavimus. Ne mažiau svarbūs yra ir ekonominiai reikalavimai – statinių statybos bei naudojimo kaštai, taip pat socialiniai reikalavimai, t. y. visuomenei tinkama ir patogi gyvenimo aplinka.
Prof. dr. J. Valivonio teigimu, tvarios statybos sprendimų turi būti laikomasi visų statinio gyvavimo ciklų metu: projektavimo, statybos, naudojimo (eksploatavimo) ir griovimo.
„Dažnu atveju žmonės galvoja, kad tvari statyba – tik tvarūs statinio statybos procesai. Didelę įtaką pastato arba statinio tvarumui turi ir jo naudojimas (eksploatavimas). Naudojant statinį aplinkos tarša, pavyzdžiui, išmetamo CO2 kiekis, gali būti ne mažesnis nei statybų metu. Šiame statinio gyvavimo cikle ekonominiai kaštai taip pat gali būti dideli. Svarbu ir tai, kad statiniai yra viena iš gyvenamosios aplinkos dalių, jie daro tiesioginę įtaką gyventojų socialinei būsenai“, – sako VILNIUS TECH profesorius.
Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu manoma, jog viena iš tvarių medžiagų yra mediena. Tačiau jos apdirbimas, transportavimas, klijavimas, apdorojimas cheminėmis medžiagomis taip pat turi neigiamą poveikį tvarumui.
„Prie tvarios statybos prisideda pakartotinis įvairių medžiagų naudojimas naujų gaminių ir konstrukcijų gamybai. Gana sėkmingu tvariu sprendimu gali būti laikomas ir pakartotinis statybinių konstrukcijų, ypač laikančiųjų, naudojimas. Mano nuomone, vieno tvaraus sprendinio nėra. Tvari statyba gali būti pasiekta tik taikant kompleksinius sprendinius“, – pažymi prof. dr. J. Valivonis.
Pasak VILNIUS TECH profesoriaus, be šiuolaikinių technologijų taikymo, pasiekti norimo tvarumo lygį statyboje būtų sudėtinga. Pradedant statinio arba pastato projektavimu, šiuo metu naudojamos naujausios skaitmeninės projektavimo sistemos, leidžiančios pasiekti racionaliausius sprendinius. Statybinių medžiagų, gaminių ir konstrukcijų gamyboje naudojamos automatizuotos linijos, leidžiančios pasiekti didžiulį tikslumą, racionaliai naudoti medžiagas, mažinti aplinkos taršą. Statybos procesuose taip pat naudojamos naujausios technologijos. Eksploatuojant pastatus ir statinius naudojama daugybė šiuolaikinės inžinerinės įrangos, leidžiančios sudaryti geriausias gyventojų ir darbuotojų buvimo pastatuose sąlygas, užtikrinti statinių ir pastatų saugumą.
„Lietuvoje veikiantis statybos verslas – tiek projektuotojai, tiek statybininkai, tiek eksploatavimo tarnybos – neatsilieka nuo pasaulinio statybų sektoriaus lygio. Ateinančiais metais pastatai ir statiniai, jų konstrukciniai sprendiniai, naudojamos medžiagos ir konstrukcijos, eksploatacinė inžinerinė įranga, statinių priežiūros sistemos tik tobulės. Statybų sektoriuje neišvengiama statybos procesų robotizacija, automatizacija, pastatų ir statinių valdymo automatizacija, greitu metu statybose bus naudojamas ir dirbtinis intelektas – statysime išmaniuosius namus, tiltus ir kitus statinius“, – sako Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas.
Prof. dr. J. Valivonis taip pat atkreipia dėmesį, kad tvarumas kainuoja, tad dauguma tvarios statybos sprendinių einamuoju metu yra brangesni už įprastos statybos sprendinius. Per kiek laiko jie atsipirks, pasakyti sudėtinga. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tvarūs sprendiniai suteikia didžiulę naudą ne tik aplinkai, bet ir žmogui.
Šie tvarumo moksliniai tyrimai finansuojami projekto „Civilinės inžinerijos mokslo centras“ (Projekto Nr. S-A-UEI-23-5, ŠMSM).
Galerija
