Stojantiesiems

Prof. Genadijus Kulvietis: „Kuo žmogus gabesnis tinginys, tuo geresnis informatikas“

Balandžio 15, 2015
Daugiau nei keturis dešimtmečius informacinių technologijų (IT) mokslų erdvėje praleidęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius Genadijus Kulvietis IT nesieja su neregėto masto naujovėmis. Net atvirkščiai – tvirtina, kad informatikoje per pastaruosius dešimtmečius mažai kas tepasikeitė. „Savo munduro taip pat nepakeičiau. Man tiesiog patiko matematika, vėliau modeliavimas“, – sako garsus informacinių technologijų specialistas, visgi svajojantis apie vieną IT naujovę – studentams paskaitas skaityti nuotoliniu būdu… iš miško, pilno rudeninių grybų. 
 
Nuo 1976 metų, kai Kauno technologijos universitete baigėte informatikos studijas, dirbate IT srityje. Kas yra informacinių technologijų specialistas ir ką ši specialybė atveria?
Informacinių technologijų specialistas – tai žmogus, padedantis perkelti į virtualų pasaulį įvairių sričių idėjas, kurios tampa suprantamos visiems. Grubiai tariant, jei jūsų minties nėra internete, vadinasi, jos apskritai nėra. Pavyzdžiui, net ir chirurgas operuojantis apendicitą netradiciniu būdu informaciją apie savo operaciją paviešina internete.
Informacinės technologijos yra visur, net grožio salonuose… Yra gryni informacinių technologijų specialistai ir tarpiniai specialistai, pavyzdžiui, geoinformatikai, bioinformatikai. Mano nuomone, dviguba specialybė būtų labai naudinga. VGTU šiemet išleisime informacinių paslaugų valdymo specialistus, kurie gaus informatikos ir verslo bakalauro laipsnį. 
O kalbant apie finansinį pagrindą, IT – vienintelė specialybė, leidžianti dirbti Lietuvoje ir gauti užsienietišką atlyginimą. Dabar vyrauja tokios rinkos tendencijos: ten, kur yra kvalifikuotų specialistų, ateina ir IT. „Barclays“, „Storie brandes“, „Axadelis“ – tai didelės amerikiečių kompanijos, įžengusios į Lietuvą. Kuo daugiau tokių kompanijų ateis, tuo daugiau bus darbo. Mūsų katedroje studijas baigę absolventai, dirbantys IBM, ABB, vykdo projektus Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, nors darbo procesas vyksta čia, Lietuvoje. Pavyzdžiui, CSC yra viena iš stambiausių IT kompanijų, kurianti milijonus projektų. Bet joje dirbantys lietuviai niekur nevažiuoja. O apskritai informacinės technologijos nesiskiria nuo kitų mokslų. 
Patraukli profesija, o visuomenėje vis sklando mintys, kad šių specialistų vis dar labai trūksta… 
Problema yra tokia, kad Lietuva neturi resursų parengti tiek specialistų, kiek jų reikia. IT specialistus ruošia daug mokyklų, bet kiekybė nelemia kokybės. Koks mūsų valstybės prioritetas? Kaip dabar įžvelgiu, prioritetu tapo profesinis mokymas. Jei mes norime pasaulyje konkuruoti kokybiškai atliekamu rankų darbu, tada turime ruošti daug mūrininkų ir pan. Tačiau jei mes norime pasaulyje konkuruoti informacinių technologijų srityje, tai ir turime didinti šį mokslinį, techninį potencialą. O didinti jį turime ruošdami aukščiausios kvalifikacijos specialistus: bakalaurus, magistrus, daktarus. Kuo daugiau išplėtotas šis potencialas, tuo Lietuva tampa konkurencingesnė.
Jūsų buvę mokiniai, IT specialistai, sėkmingai dirba užsienyje ir užima aukštas pareigas. Ar Jums negaila, kad jie savo potencialo neatiduoda Lietuvai?
Mes esame Europos Sąjungos nariai, o rinkoje darbo pasidalijimas neturi nacionalinių sienų. Ir tai vyksta visose srityse, ne tik informacinių technologijų. 
Kodėl IT specialistai taip veržiasi į užsienį?
Žmonės išmoksta dirbti ne lietuviškai, o pagal tarptautinius standartus. Į Lietuvą ateina kompanijos ir parodo, kaip reikia dirbti. Blogai, kad šios kompanijos nesiplečia. Tai susiję ir su tuo, kad nespėjame paruošti žmogiškųjų resursų. 
Nespėjame paruošti žmogiškųjų resursų, todėl, kad…
Pavyzdžiui, buvo nuspręsta įvesti informacinių technologijų egzaminą, kaip privalomą, stojant į informatikos specialybę. Tuo tarpu informacinių technologijų dalyko turinys mokyklose dar yra nesutvarkytas, kiekvienoje mokykloje dėstoma vis kitaip. Kadangi priėmimo į aukštąsias mokyklas situacija pasikeitė, daug mokinių nebenorėjo stoti į IT, todėl priėmimo rezultatai krito dvigubai. Kai kuriuose universitetuose ši specialybė buvo netgi panaikinta. Dabar kartu su kitais universitetais ir kolegijomis paruošiame tik pusę specialistų, kiek reikia rinkai. Apskritai, mano nuomone, universitetai ir švietimo sistema turi būti pati konservatyviausia sritis.
 
IT specialybė jauniems žmonėms šiandien turbūt asocijuojasi su krūva uždirbtų pinigų? Kam visgi nerekomenduojate studijuoti šių mokslų? 
Pagal statistiką informatikai uždirba gerokai daugiau už vidutinį vidurkį. Ir taip yra visame pasaulyje. Manau, kad tokių žmonių, kurie negalėtų studijuoti IT mokslų, nėra. Informacines technologijas gali studijuoti visi. Ypač magistrantūroje. Yra daug informacinių technologijų antros pakopos studijų, skirtų kitų specialybių absolventams.
 
Kokių įgūdžių reikia gerai uždirbančiam informatikui?
Reikia, kad žmogus būtų gabus tinginys, kaip ir pridera visiems išradėjams. 
Kad kažką sugalvotų, jog nereikėtų nieko dirbti?
Atvirkščiai. Kad nepultų ko nors daryti. Kuo žmogus gabesnis tinginys, tuo geresnis informatikas.
O koks tada yra blogas informatikas?
Toks, kuris netingi. Nes jis puola ką nors daryti. Pavyzdžiui, įkišote savo banko kortelę bankomate, buvo apdorota turima informacija, o kažkur sėdintis „netinginys“ bandė patobulinti šį procesą… Tada jūs trypčiojate parduotuvėje eilėje ir negalite atsiskaityti už pirkinius. Čia priminčiau savo patirtį bendraujant su skandinavais. Skandinavai vis susitinka, kalbasi, kalbasi, susitinka, kol vieną kartą ima ir padaro, tuo tarpu mes, atvirkščiai – pirmiausia puolame asfaltuoti, paskui pramušame asfaltą, dedame vamzdžius, vėl užasfaltuojame, vėl griauname… 
Koks Jūsų požiūris į socialinius tinklus?
Mano požiūris į socialinius tinklus yra teigiamas, jauną žmogų visada užkariauja naujovės. Atsimenu laiką, kai atsirado pirmieji skaičiuotuvai. Visuomenėje buvo lygiai toks pat požiūris: „Oi, kalkuliatoriai užkariavo jaunimą, jie liks be smegenų!..“
Taigi, Jūsų nuomone, „Facebook’as“ nėra žalingas? Kur yra gebėjimo sustoti riba? 
Tai priklauso nuo žmonių išsilavinimo. Kaip juos išauklėjo tėvai, toks ir yra rezultatas. Vienas jaunas žmogus eina kiekvieną dieną sportuoti, kitas – stovi už namo kampo ir tyko su plyta… Tas pats vyksta ir socialiniuose tinkluose. Be to, bet koks žmonių susibūrimas jau yra socialinis tinklas. Skirtumas tik toks, kad tai ne virtualus tinklas.
Vadinasi, Jūsų nuomone, virtualumas yra natūrali mūsų gyvenimo tąsa?
Technologijos plečiasi. Tiesiog žmonės per trumpesnį laiką apdoroja daug daugiau informacijos. Štai seniau reikėdavo apeiti daug draugų, kad išsiaiškintumei rūpimą klausimą, o dabar užtenka tik panaršyti internete ar parašyti žinutę…
 
Per tuos 25-erius Nepriklausomybės metus IT srityje visgi įvyko didžiulis šuolis…
Mokslo prasme šuolio aš nepamačiau. Pavyzdžiui, yra tokie „manfreiminiai“ kompiuteriai, kurie gaminami jau 50 metų. Ne kiekvieną automobilį tiek laiko gamina, kiek šios rūšies kompiuterius. Pasikeitė gal tik dydžiai, kiekiai. Bet iš esmės tiek anksčiau, tiek dabar aš puslapį internete perverčiu sekundę, tik gal tame puslapyje kiek daugiau paveiksliukų… Tačiau informatikos mokslo prasme niekas nepasikeitė.
Niekas nepasikeitė?!
Taip, niekas nepasikeitė. Netgi atvirkščiai, kai kas net prisimena seną: kai kurias programavimo kalbas, 1960 metų idėjas, kurios realizuojamos tik dabar.
 
Prieš keletą metų už kartu su bendraautoriais padarytą darbą „Pjezomechaninės sistemos: teorija ir taikymas“ buvote apdovanotas mokslo premija. O kas yra pjezomechaninės sistemos?
Kas yra pjezomechaninės sistemos? Ar dar atsimenate gramofoną? Tai pjezomechaninė sistema, nes adatėlė vaikšto, spaudžia pjezokristalą ir išgauna garsą.
O kur tai gali būti pritaikoma šiandien?
Taigi gramofone. Senas ir geras daiktas (red. šypsosi).
O gal dar kur nors pritaikoma?
Tai pritaikoma „Samsung“, „Canon“ telefonų varikliukuose. Aš jų negaminu, tiesiog užsiimu modeliavimu, kuriu programinę įrangą.
Taikymo sritys plečiasi – šiandien pjezoelektriniai varikliai pradedami naudoti aviacijoje, automobiliuose, medicininėje inžinerijoje, net vaistų dozavimo ir transportavimo įrenginiuose. Aktyviai vystosi energijos gavimo būdai, pagrįsti tiesioginio pjezoefekto panaudojimu.
Esate Lietuvos mokslų akademijos narys. Kur link mokslo prasme Lietuvoje juda informacinės technologijos?
Labai sunku pasakyti, kas yra informacinės technologijos, tuo labiau Lietuvoje. Aš IT, kaip informatikos metodą, taikau mechatroninėms ir pjezomechaninėms sistemoms. Kiti tyrėjai jį taiko kitose srityse, todėl Lietuvoje galima kalbėti apie atskiras IT mokslo mokyklas. Tai lemia kelios priežastys. Pirmiausia, lietuviškai industrijai reikia vidutinių žinių. Lietuvos verslininkams nereikia mokslų daktarų. O programuotojus pradeda ruošti net profesinės mokyklos. Ši tendencija, mano nuomone, nėra gera. Juk nenorite, kad chirurgas, parengtas profesinėje mokykloje, jums atliktų kad ir nesudėtingą operaciją, pavyzdžiui, operuotų apendicitą? Kadangi IT sistema veikia tinkluose, informatikų padarytos klaidos, per menka kvalifikacija gali turėti rimtų pasekmių… Taigi, manau, nėra ko džiaugtis, kad žmonės po universiteto renkasi profesinį mokymą. 
Pavyzdžiui, Italijoje ar Vokietijoje jauni žmonės baigia universitetą, doktorantūros studijas ir eina dirbti į įmones. Jie yra naudingi įmonėms, nes aukštųjų technologijų gamybai reikalingi aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Iš industrijoje dirbančių daktarų reikalaujama ne mokslinių straipsnių, o inovatyvių sprendimų ir pačių naujausių mokslo žinių.
Anksčiau Lietuvoje patyrę konstruktoriai, atėję į universitetą, gaudavo docento laipsnį, tuo tarpu šiandien „Microsoft“ vadovas, atėjęs į IT katedrą, turėtų apsišarvuoti kantrybe, kol pereitų ilgą atestacijos mechanizmą. Iki tol jis galėtų dirbti tik asistentu. O asistentas juk net negali skaityti paskaitų. 
Pirmiausia turi būti pastovumas. O į politiką galėtų ateiti gabūs tinginiai, kurie nepultų įvedinėti naujų apmokėjimo sistemų ir t. t. Reikėtų jiems daryti tai, ką iš esmės daro informatikai – modeliuoja, tikrina, analizuoja. Tai informatikoje vadinama veiklos analize. 
Ar, Jūsų nuomone, vienas mokslininkas gali daug nuveikti? 
Baigėsi laikai, kai vienas mokslininkas galėdavo ką nors nuveikti. Kita vertus, Lietuvoje nėra tokių stambių mokslinių kolektyvų, kurie galėtų realizuoti didelės apimties užsakymą, pavyzdžiui, paleisti raketą į kosmosą. Tam reikia labai daug žmonių. Man yra tekę dirbti „Vibrotechnikoje“, kurioje tuomet dirbo 360 žmonių. Ir kiekvienas dirbo savo darbą: informatikai skaičiavo, eksperimentatoriai atlikdavo eksperimentus ir t. t.
Ar Lietuvos informatikai, Jūsų nuomone, turi kokį nors išskirtinį bruožą?
Mes visi turime bendrą informatikos bazę, bet stipriai skiriamės vieni nuo kitų. Mes skiriamės ir nuo Vilniaus, ir nuo Kauno technologijos universitetų. Skirtingi bruožai susiformuoja per mokslo požiūrį, kiekvienas užimame savo nišą. Juk ir iš skirtingų mokyklų mokiniai išeina skirtingi. Kiekvienas universitetas palieka savo žymę. 
Tautinio akcento informatikoje turbūt nerastumėme. Vienintelis nacionalinis dalykas – mūsų kultūra. Esu Informacinių technologijų standartizacijos technikos komiteto pirmininkas. Bendromis pastangomis bandome standartizuoti lietuvių kultūros savitumus, pavyzdžiui, kur klaviatūroje turėtų būti lietuviška raidė ą.
O kaip pavyksta lietuvinti informatikos terminus?
Standartizacijos departamentas turi terminų bazę, bet, deja, situacija yra tokia, kad kiekvienas mes galime parašyti po savo informatikos žodyną… Šiuo metu turime net penkis skirtingus informatikos terminų žodynus. Trūksta bendro reglamento. Bet, mano nuomone, jei Lietuvių kalbos komisija imtųsi standartizavimo, tai vargu ar tai pavyktų, nes terminai yra labai sudėtingi ir daugelį jų gerai suvokia tik informatikos specialistai.
Viena iš Jūsų mokslo sričių yra nuotolinis mokymas. 
Kartu su Kauno technologijos universitetu turime magistrantūros studijų programą Nuotolinio mokymo IT. Absolventai labai gerai įsidarbina. Jau išleidome daug laidų. Nuotolinis mokymas dabar įgyja didžiulį pagreitį, netgi tampa kasdienybe. 
Yra dalykų, kurie informacinių technologijų srityje Jus vis dar stebina?
Niekas nebestebina. Čia tik iš išorės atrodo, kad kas nors pakito. Iš tiesų niekas IT srityje iš esmės nesikeičia. Tiesiog kinta darbo našumas. Žmogus per tą patį laiką apdoroja daug daugiau informacijos, gali lengviau komunikuoti su aplinka. Gal kai atsiras vadinamieji biokompiuteriai, tuomet galėsime kalbėti apie pokyčius.
 
Originalų tekstą skaitykite VGTU žurnale

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau